Įvykus avarijai atominėje elektrinėje gyventojai būtų informuoti sirenomis, o vėliau per radiją ir televiziją būtų pateikta tiksli informacija ir patarimai, kaip elgtis. Valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju.
Kaip paruošti maisto atsargas
Visi maisto produktai sudedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, stiklainius, metalines dėžutes, polietileninius maišelius; bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytuose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.
Kaip pasiruošti kvėpavimo organų apsaugos priemones
Užterštoje vietovėje paprastai naudojamos kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Šiam tikslui tinka visų rūšių dujokaukės ir respiratoriai, tačiau galima naudoti ir paprasčiausias apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų. Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo audinio viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad panaudotos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka.
Kūnui apsaugoti yra įvairiausios specialios apsauginės aprangos, tačiau ją paprastai dėvi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.
Jodo profilaktika
Jodo profilaktika būtina siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Apie profilaktikos reikalingumą gali spręsti tik medikai, nes jie yra pasirengę kvalifikuotai įvertinti situaciją ir yra įpareigoti laiku pateikti rekomendacijas ekstremaliųjų situacijų centrams, kurie informuos gyventojus. Nors įvykus avarijai jūs gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, tačiau siūlome jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika – tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) vartojimas.
Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms
Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10. Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.
Neturint tablečių, galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų 1–2 lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami 3–5 lašai 5 proc. jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.
Jeigu gavote nurodymą likti namuose
Pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys yra sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia.
Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių.
Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.
Jei prireiktų evakuotis
Jeigu gyvenate 30 km spinduliu apie AE, iškilus avarijos grėsmei ar jai įvykus, per radiją gali būti pranešta, kad vyks evakavimas. Pasiruoškite pačius būtiniausius daiktus, kuriuos pasiimsite su savimi (dokumentus, pinigus, šeimynines relikvijas, vaistus, užrašų knygelę su telefonais, kelis mėgstamiausius vaikų žaislus). Gyventojai, įsikūrę 5 km spinduliu apie elektrinę, būtų evakuoti vos tik kiltų avarijos grėsmė, nesvarbu, ar avarija tikrai įvyks, ar pasiseks jos išvengti.
Paskelbus apie galimą evakavimą, pasiruoškite maisto produktų 2–3 dienoms. Pasiimkite reikalingus daiktus, viską tvarkingai sudėkite į lagaminus, kelioninius krepšius, kuprines. Prie kiekvieno imamo su savimi daikto pritvirtinkite kortelę su savo vardu, pavarde.
Būtiniausių daiktų sąrašas:
Jei turite, pasiimkite šunis, kates ir kitus gyvūnus. Dėl gyvulių ūkininkai gaus specialius nurodymus.
Palikdami namus, išjunkite elektros prietaisus, sandariai uždarykite langus bei duris ir atlikite visus jums žinomus ir įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
Elkitės ramiai.
Jeigu galite be pašalinės pagalbos pragyventi 3 dienas – jūs pasirengę evakuacijai.
Ūkininkams