Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Dažniausiai užduodami klausimai 

1. X objektas pradeda veiklą. Ką turi žinoti ir vykdyti objekto vadovas, kai jo vadovaujamas objektas susijęs su priešgaisrinės saugos sritimi?

Atsakymas.  Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų pareigos priešgaisrinės saugos srityje nurodytos Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnyje.

2. Kas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje turi teisę instruktuoti gaisrinės saugos klausimais, kokie reikalavimai keliami instruktuotojo kvalifikacijai?

Atsakymas. Gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta privalomų reikalavimų asmenims, instruktuojantiems gaisrinės saugos klausimais.  Tai reiškia, kad įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, atsakingas už savo darbuotojų instruktavimą, turi teisę pats savo nuožiūra paskirti šiai veiklai vykdyti konkretų įmonės, įstaigos organizacijos darbuotoją, samdyti kitą konsultavimo įstaigą ir pan., kartu prisiimdamas atsakomybę už instruktavimų kokybę.

3. Ar asmenims, išklausiusiems Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – Departamentas)  direktoriaus 2003-06-20 įsakymu Nr. 110 patvirtintą Įmonių įstaigų ir organizacijų vadovų ir atsakingų asmenų, kuriems pavesta kontroliuoti objekto priešgaisrinę būklę ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams vykdyti, priešgaisrinės saugos mokymo programą (toliau – programa) ir turintiems tai patvirtinantį pažymėjimą, reikės programą išklausyti pakartotinai? 

Atsakymas. Departamento direktoriaus 2015-03-18 įsakymu Nr. 1-96 iki tol galiojęs priešgaisrinės saugos pažymėjimų 5 metų galiojimo terminas buvo panaikintas, taigi po 2015-03-19 išduodami jau neterminuoti pažymėjimai ir ateityje pakartotinai išklausyti programą nebus privaloma. Pakartotinai išklausyti minėtą programą neprivalo ir tie asmenys, kurių anksčiau įgytų priešgaisrinės saugos pažymėjimų buvęs 5 metų galiojimo terminas būtų pasibaigęs po 2015-03-19.                                           

4. Kaip nustatomas patalpoje reikalaujamas gesintuvų skaičius?

Atsakymas.  Gesintuvų skaičius nustatomas pagal Departamento direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 priedo 2 lentelę:  vertinant konkrečios paskirties patalpai   nurodytą skaičiuojamąjį matavimo vienetą ir patalpos plotą  nustatomas minimalus patalpai reikalaujamas gesinimo medžiagos kiekis, t. y. gesintuvų skaičius.

5. Kiek autonominių dūmų signalizatorių privaloma įrengti gyvenamosiose patalpose?

Atsakymas. Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų signalizatorius (miegamajame). Tai yra minimalus reikalavimas. Kadangi  dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.), rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės ilsisi,  miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nerekomenduojama autonominių dūmų signalizatorių įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garų.

6. Koks atstumas tarp gyvenamų namų nuo kaimyno gali būti mažiausias, jei namai mūriniai? Ar galima jį kažkaip sumažinti minimaliai be kaimyno leidimo?

Atsakymas. Mūriniai pastatai, kuriems statyti panaudoti konstrukciniai elementai atitinka mūriniams pastatams keliamus atsparumo ugniai reikalavimus, yra priskirtini I atsparumo ugniai laipsniui.

Taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), XIII skyriaus „Gaisro plitimo į gretimus pastatus ribojimas“ 6 lentelėje yra nustatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, atsižvelgiant į jų atsparumo ugniai laipsnį.

                           Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų 6 lentelė

Taisyklių 6 lentelėje nurodyti minimalūs priešgaisriniai atstumai gali būti sumažinti Taisyklių atskiruose punktuose (papunkčiuose) nurodytais atvejais:

a) Kai dėl neišlaikyto minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp pastatų (žr. 6 lentelę) yra projektuojama atskirai ant savo pamato stovinti priešgaisrinė siena (ekranas, ugniasienė) arba tokia ugniasienė gali būti projektuojama kaip pastato siena. Priešgaisrinė siena (ekranas, ugniasienė) turi atskirti gretimus pastatus ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrinti, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinės užtvaros pusėje, gaisras neišplis į už jos esantį gretimą pastatą (žr. Taisyklių 94 p.). Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams, ugniasienėms) pateikti Taisyklių 95 punkte (7 lentelėje).

b) Kai dėl neišlaikyto minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp pastatų (žr. 6 lentelę) jie sujungiami į gaisrinių skyrių (žr. Taisyklių  93.1, 93.3 papunkčiai).

c) Priešgaisrinį atstumą tarp pastatų, kurių priešpriešinėse lauko sienose nėra langų arba besiribojančiuose pastatuose yra stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, arba besiribojančių pastatų gaisro apkrova neviršija 200 MJ/kv. m, arba gaisrinių žarnų ilgis nuo artimiausio vandens šaltinio (gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro židinio pastate neviršija 100 m, leidžiama sumažinti 20 proc. (žr. Taisyklių 93.4 papunktis).

Žinotina, kad jungiant gretimų sklypų pastatus į gaisrinį skyrių (t. y. tuomet, kai nėra išlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai, nustatyti Taisyklių 6 lentelėje), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 papunkčio ir  7.4.3 papunkčio nuostatomis, statytojas, be kitų dokumentų, projektuotojui turi pateikti kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių.

7. Koks minimalus priešgaisrinis atstumas turi būti tarp vienbučio gyvenamojo namo sklype iki tame pačiame sklype norimų statyti namo priklausinių (garažo, ūkinio pastato ir pan.)?

Atsakymas. Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp vienbučio gyvenamojo namo sklype iki tame pačiame sklype norimų statyti namo priklausinių (garažo, ūkinio pastato ir pan.) nėra normuojami.

Taisyklių 93.2 papunktyje yra nustatyta, kad priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1 (Gyvenamoji (vieno buto pastatai)), P.1.2 (Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)), P.2.21 (Kita (sodų) pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo nameliai ir kita)) grupės pastatų ir kitokios paskirties pastatų viename sklype nenormuojami.

8. Ar reikalingas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas norint savame sklype projektuoti ir statyti vienbutį gyvenamąjį namą, kai tarp projektuojamo pastato ir gretimame sklype esančio vienbučio gyvenamojo namo nėra išlaikomas minimalus priešgaisrinis atstumas, o dėl to šie pastatai būtų jungiami į gaisrinį skyrių?

Atsakymas. Kai tarp pastatų nėra išlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai ir dėl to norima jungti gretimų sklypų pastatus į gaisrinį skyrių (kaip tai numatyta Taisyklių 93.1, 93.3 papunkčiuose), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punkto ir jo 7.4.3 papunkčio nuostatomis, statytojas, be kitų dokumentų, projektuotojui turi pateikti kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių.

9. Kur rasti informaciją apie gaisrinius hidrantus Vilniaus mieste ar kituose Lietuvos miestuose?

Atsakymas. Dėl minėtos aktualios informacijos suteikimo apie gaisrinius hidrantus ir jų būklę Vilniaus mieste reikėtų kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ (kontaktiniai duomenys: Spaudos g. 8-1, 01517 Vilnius, klientų aptarnavimo telefonas 1889, el. p. [email protected]).

Informaciją apie kituose Lietuvos miestuose (kitose gyvenamosiose teritorijose) esančius gaisrinius hidrantus ir jų būklę turėtų suteikti inžinerinių tinklų savininkai, valdytojai ar naudotojai, o tai bendruoju atveju yra vandens tiekimo įmonės, atsakingos už inžinerinius tinklus konkrečioje teritorijoje. Kai kurios jų (pvz., UAB „Palangos vandenys“, UAB „Šilutės vandenys“) viešai skelbia aptarnaujamoje teritorijoje esančių gaisrinių hidrantų išdėstymo žemėlapius.

10. Atliekame daugiabučių inžinerinių sistemų renovavimo darbus, tai yra keičiame šalto, karšto ir kanalizacijos vamzdynų stovus. Kaip turi būti užsandarinti vamzdynų tarpai, kertantys daugiabučio pastato aukštus? Ar užtenka užpurkšti tik priešgaisrinėmis putomis? Prašome nurodyti teisės aktus ar taisyklių reikalavimus, kurie reglamentuotų, kaip teisingai atlikti tokius darbus ir ateityje dalyvaujant inspektoriui objekto priėmimo komisijoje nekiltų jokių klausimų.

Atsakymas. Informuojame, kad Taisyklių 54, 59, 69, 77 punktuose yra nustatyti reikalavimai, kaip sandarinti priešgaisrines užtvaras, kai jas kerta skirtingos inžinerinės komunikacijos.

11. Vienbučiame name numatoma katilinės patalpa, kurioje bus gamtinių dujų katilas (24 kW) šildymui. Ar durys iš katilinės į tambūrą turi būti priešgaisrinės?

Atsakymas.Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių (patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64), kurios taikomos projektuojant, rekonstruojant ir remontuojant gyvenamuosius pastatus ir patalpas, keičiant gyvenamųjų pastatų ar patalpų naudojimo paskirtį, 14 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos pirtys (saunos), automobilių saugyklos, katilinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo bei kitos patalpos, nepriskirtinos gyvenamosioms patalpoms (pvz., pagalbinės, techninės ir kt. patalpos), kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Šio punkto nuostatos netaikomos III atsparumo ugniai laipsnio pastatams.

Informuojame, kad priešgaisrinėse užtvarose angų užpildų atsparumas ugniai parenkamas pagal Taisyklių 3 lentelę.  Bendruoju atveju priešgaisrinėje 45 minučių atsparumo ugniai sienoje (pertvaroje) turi būti įrengiamos priešgaisrinės durys, tenkinančios EW30-C3 (arba EW30-C0) reikalavimus. Gyvenamuosiuose III atsparumo ugniai laipsnio pastatuose (jų konstrukciniams elementams atsparumo ugniai ir degumo reikalavimai nėra keliami) nėra privaloma atskirti katilinę nuo gretimų patalpų priešgaisrinėmis užtvaromis ir priešgaisrinėmis durimis.

12. Statau vienbutį gyvenamąjį namą. Kokias privalau įrengti duris į kietojo kuro katilinės patalpą?

Atsakymas. Į minėtą katilinės patalpą turėtumėte įrengti tokias duris, kurios buvo numatytos statinio statybos projekte, pagal kurį buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas.

Papildomai informuojame, kad Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, kurios taikomos projektuojant, rekonstruojant ir remontuojant gyvenamuosius pastatus ir patalpas, 14 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos pirtys (saunos), automobilių saugyklos, katilinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo bei kitos patalpos, nepriskirtinos gyvenamosioms patalpoms (pvz., pagalbinės, techninės ir kt. patalpos), kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Šio punkto nuostatos netaikomos III atsparumo ugniai laipsnio pastatams.

Taigi, gyvenamuosiuose I ar II atsparumo ugniai laipsnio pastatuose į kietojo kuro katilinės patalpą turi būti įrengiamos priešgaisrinės durys, atitinkančios EW30-C3 (arba EW30-C0) reikalavimus. Gyvenamuosiuose III atsparumo ugniai laipsnio pastatuose (jų konstrukciniams elementams atsparumo ugniai ir degumo reikalavimai nėra keliami) nėra privaloma atskirti kietojo kuro katilinę nuo gretimų patalpų priešgaisrinėmis užtvaromis ir priešgaisrinėmis durimis.