Dažniausiai užduodami klausimai ir patarimai

Kad nelaimės atveju kuo greičiau išsikviestumėte skubią pagalbą, įsidėmėkite šiuos patarimus:

•  Pasirinkite vietą, iš kurios galėtumėte saugiai paskambinti.
•  Jei galite, skambinkite pats (-i) ir kalbėkite su operatoriumi tiesiogiai.
•  Telefono klaviatūroje surinkite tik tris skaitmenis – 112. Prieš numerį nereikia rinkti jokių šalies, miesto ar kitų kodų.
•  Sulaukite, kol operatorius atsakys į skambutį. Jei po kelių kvietimo signalų neatsiliepiama – nenutraukite skambučio ir neskambinkite iš naujo. Pakartotinis skambutis laikomas nauju ir perkeliamas į eilės pabaigą.
• Atsiliepus operatoriui prisistatykite ir trumpai bei aiškiai paaiškinkite, kas įvyko.
• Nurodykite vietą, kur reikalinga pagalba (jei žinote – tikslų adresą). Jei galite, paaiškinkite, kaip lengviau ją rasti ar privažiuoti. Jei skambinate ne iš įvykio vietos – nurodykite būtent ją.
• Atsakykite į visus operatoriaus klausimus.
•  Laikykitės operatoriaus teikiamų nurodymų ir patarimų.
• Nepadėkite ragelio, kol operatorius nepasakys, kad pokalbį galima baigti.
• Po pokalbio neužimkite telefono linijos, jei tai nėra būtina, gali reikėti su Jumis susisiekti pakartotinai.
• Jei situacija pasikeičia (pagerėja ar pablogėja) – paskambinkite numeriu 112 dar kartą ir apie tai informuokite.

Svarbiausia – skambinkite kuo anksčiau ir pateikite kuo tikslesnę informaciją.

Daugelis vaikų domisi ugnimi – ji jiems dažnai siejasi su šventėmis, žvakutėmis ant torto, fejerverkais ar laužais. Tačiau vaikams ne visada lengva suprasti, kad ugnis gali būti labai pavojinga. Todėl svarbu nuo mažens kalbėtis apie saugų elgesį ir mokyti, kaip elgtis kilus gaisrui.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaikai kartais mėgsta žaisti su ugnimi miegamuosiuose, spintose ar kitose uždaresnėse vietose, kur lengvai gali užsidegti čiužiniai, patalynė ar drabužiai.

Ką svarbu žinoti?

• berniukai statistiškai dažniau sukelia gaisrus nei mergaitės;
• daug vaikų sukeltų gaisrų kyla tuomet, kai vaikai namuose paliekami vieni arba būna be suaugusiųjų priežiūros;
• didesnė rizika kyla namuose, kuriuose nėra įrengtų arba neveikia autonominiai dūmų detektoriai.

Kaip pasirūpinti vaikų saugumu?

• kalbėkite su vaikais apie gaisro pavojų ir aptarkite, ką reikėtų daryti kilus gaisrui;
• niekada neleiskite vaikams naudotis degtukais ar žiebtuvėliais – net ir jums esant šalia;
• rodykite saugaus elgesio pavyzdį – vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius;
• jei vaikas sukėlė nedidelį gaisrą, ramiai paaiškinkite, kokios galėjo būti pasekmės;
• reguliariai patikrinkite autonominių dūmų detektorių veikimą ir supažindinkite vaiką su jų skleidžiamu signalu.

Kaip elgtis kilus gaisrui?

• kilus gaisrui, nedelsdami išeikite į lauką – ugnis ir dūmai plinta labai greitai;
• prieš atidarydami duris, patikrinkite, ar jos neįkaitusios. Jei karštos – ieškokite kito išėjimo;
• daugiabutyje niekada nesinaudokite liftu – evakuokitės laiptais;
• atsidūrę saugioje vietoje, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• paaiškinkite vaikui, kad į degantį pastatą grįžti negalima net dėl daiktų ar augintinių.

Praktiški patarimai, kaip apsisaugoti nuo ugnies

Gaisrą gali sukelti net mažiausias neatsargumas.

• Nuo nevisiškai užgesintos nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui, jau po kelių minučių patalpa gali prisipildyti nuodingų dūmų. Tokiose patalpose esantys žmonės gali prarasti sąmonę ir uždusti.
• Gaisras plinta labai sparčiai – jau po 10–15 minučių gali degti visas kambarys.

Nedelskite.

Iš anksto aptarkite su šeima, kaip elgsitės kilus gaisrui: kuo gesinsite, kaip evakuositės, kaip ir kam pranešite apie pavojų.

────────────────

Jeigu dega jūsų butas ar namas:

• nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• nebandykite gelbėti turto ar daiktų;
• kuo greičiau išeikite iš patalpų;
• uždarykite duris, tačiau jų neužrakinkite;
• nesinaudokite liftu – leiskitės laiptais;
• pasitikite atvykstančius ugniagesius ir suteikite reikalingą informaciją.

────────────────

Jeigu patalpoje daug dūmų:

•  užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu;
•  judėkite pasilenkę arba šliaužkite – prie grindų paprastai būna mažiau dūmų;
•  jeigu negalite išeiti į laiptinę – eikite į balkoną arba prie lango ir kvieskite pagalbą.

────────────────

Jeigu dega kaimynų butas:

• skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
•  jeigu laiptinėje daug dūmų – likite savo bute;
•  drėgnais audiniais uždenkite durų apačią ir ventiliacijos angas;
•  prieikite prie lango arba išeikite į balkoną, kad ugniagesiai galėtų jus matyti.

────────────────

Jeigu užsidegė drabužiai:

• nesiblaškykite ir nebėkite – taip ugnis gali išplisti dar greičiau;
• griūkite ant žemės ir vartykitės į visas puses, kol ugnis užges;
• veidą prisidenkite rankomis;
• jeigu dega kitas žmogus – pargriaukite jį ir slopinkite liepsną po ranka esančia nedegia medžiaga (nuo galvos kojų link);
• nudegusią vietą vėsinkite vėsiu tekančiu vandeniu apie 10–20 minučių;
• uždenkite nudegimo vietą švariu drėgnu audiniu;
• prireikus skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

────────────────

Jeigu užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas:

•  jeigu saugu – išjunkite prietaisą iš elektros lizdo;
• išjunkite elektros tiekimą patalpoje;
• gesinkite gesintuvu;
• jeigu gaisro nepavyksta užgesinti ir jis plinta – nedelsdami palikite patalpas;
• prieš išeidami uždarykite langus ir duris;
• skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• perspėkite kaimynus.

────────────────

Jeigu užsidegė riebalai ar aliejus:

• indą uždenkite dangčiu;
• išjunkite viryklę;
• atminkite – degančių riebalų ar aliejaus negalima gesinti vandeniu.

────────────────

Jeigu užsidegė automobilis:

• sustokite saugioje vietoje ir išjunkite variklį;
• atsargiai praverkite variklio dangtį;
• gesinkite gesintuvu;
• jeigu nepavyksta užgesinti, atsitraukite ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

────────────────

Apie evakavimą pasikalbėkite su savo šeima:

• aptarkite, kaip elgtumėtės, jeigu liepsna ar dūmai atkirstų įprastą išėjimą;
• numatykite alternatyvius pasitraukimo būdus (langą, balkoną ar kitą saugų išėjimą);
• susitarkite dėl susitikimo vietos lauke – taip galėsite įsitikinti, ar visi saugiai išėjo.

────────────────

Jeigu esate viešoje vietoje:

• atkreipkite dėmesį į evakuacinius išėjimus – jie žymimi žaliais ženklais;
• mokykloje, parduotuvėje, kino teatre, restorane, viešbutyje ar kitose viešose vietose įsidėmėkite bent du galimus išėjimo kelius.

────────────────

Mūsų svarbiausias patarimas – įsirenkite autonominį dūmų detektorių.

• autonominis dūmų detektorius perspėja apie gaisrą ankstyvoje jo stadijoje;
• rekomenduojama jį įrengti prieškambaryje, miegamuosiuose ar kitose gyvenamosiose patalpose;
• reguliariai nuvalykite dulkes ir keiskite maitinimo elementus.

Kilus gaisrui daugiabutyje pavojus kyla ne tik gaisro židinio vietoje esantiems žmonėms, bet ir kitiems gyventojams. Tokie gaisrai dažnai būna sudėtingesni, nes:

• ugniagesių technikai gali būti sudėtinga privažiuoti prie pastato dėl užstatytų privažiavimo kelių;
• aukštesniuose pastatuose sudėtingiau pasiekti gaisro židinį;
• kartu su gaisro gesinimu būtina organizuoti gyventojų evakuaciją ir gelbėjimą;
• kyla rizika, kad gaisras išplis į kitus aukštus ar butus.

Svarbiausia gaisro metu – saugi ir sklandi žmonių evakuacija.

Todėl evakuacijos keliai, išėjimai ir avariniai išėjimai turi būti laisvi ir prieinami bet kuriuo paros metu.

Draudžiama:

• bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose ir avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ar daiktus, trukdančius evakuacijai;
• užrakinti bendrojo naudojimo koridorių, evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų duris ar liukus, jei nėra numatyto saugaus jų atidarymo būdo;
• gaisro metu naudotis liftu – dingus elektros tiekimui jis gali tapti pavojingais spąstais.

DĖMESIO!

Pastebėję užkrautus ar užrakintus evakuacijos kelius, informuokite namo administratorių ar kitą atsakingą asmenį.

Gyventojams, kurie kasdien naudojasi liftu, rekomenduojama bent kartą per savaitę nusileisti laiptais ir įsitikinti, ar evakuacijos keliai yra laisvi.

────────────────

Gyventojų veiksmai kilus gaisrui daugiabutyje

Jeigu gaisras kilo jūsų bute:

•  jeigu tai saugu, pabandykite užgesinti nedidelį gaisro židinį turimomis priemonėmis (gesintuvu, nedegiu audeklu);
•  jeigu neturite galimybių gesinti – nedelsdami evakuokitės;
•  išeidami uždarykite buto duris;
•  kuo greičiau skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
•  perspėkite kaimynus;
•  niekada negrįžkite į degantį pastatą pasiimti daiktų ar dokumentų.

────────────────

Jeigu gaisras kilo kitame bute:

• pirmiausia gelbėkite save ir evakuokitės;
• jeigu evakuacijos keliai uždūminti ir išeiti nesaugu – likite bute;
• užsandarinkite durų tarpus ir ventiliacijos angas drėgnais audiniais;
• išeikite į balkoną arba būkite prie atviro lango;
• pastebėję atvykusius ugniagesius – duokite ženklą, kad reikalinga pagalba.

────────────────

Kaip sumažinti gaisro riziką?

• atsargiai naudokite atvirą ugnį, žvakes, degtukus ir žiebtuvėlius;
• nelaikykite šių priemonių vaikams prieinamoje vietoje;
• nepalikite degančių žvakių, smilkalų ar gaminamo maisto be priežiūros;
• naudokite tik techniškai tvarkingus elektros prietaisus ir elektros instaliaciją;
• nejunkite kelių didelės galios prietaisų į vieną elektros lizdą;
• nerūkykite lovoje ir kruopščiai užgesinkite nuorūkas;
• gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius.

────────────────

Atminkite:

• bute leidžiama laikyti ne daugiau kaip 5 litrus ypač degių ir degių skysčių;
• balkonuose, lodžijose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kietuoju kuru kūrenamas kepsnines, šašlykines ar rūkyklas;
• rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus, degias ir sprogias medžiagas;
• dujų balionus draudžiama naudoti aukštesniuose kaip dviejų aukštų namuose.

Kuriose patalpose ir kiek detektorių reikėtų įrengti?

Gyvenamajame būste kiekviename aukšte turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau siekiant didesnio saugumo rekomenduojama detektorius įrengti papildomose patalpose.

Rekomenduojama detektorius įrengti:

• kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega;
• koridoriuose;
• bendrose erdvėse prieš miegamuosius;
• kiekviename būsto aukšte.

Nerekomenduojama detektorių įrengti:

• virtuvėje;
• vonios kambaryje;
• vietose, kur susidaro garai, kondensatas ar dulkės – tai gali sukelti klaidingus suveikimus.

────────────────

Kaip parinkti tinkamą vietą?

Autonominius dūmų detektorius būtina įrengti vadovaujantis gamintojo instrukcija.

Kadangi dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje:

• detektorių rekomenduojama montuoti ant lubų;
• jei nėra galimybės – ant sienos, kuo arčiau lubų;
• rinkitės vietą, kur prietaisą būtų patogu prižiūrėti ir patikrinti.

Svarbu numatyti galimybę lengvai pasiekti detektorių – periodiškai reikės atlikti jo patikrą, valyti dulkes ir, jei reikia, pakeisti maitinimo elementus.

────────────────

Kaip prižiūrėti?

Kad autonominis dūmų detektorius veiktų patikimai:

• reguliariai patikrinkite jo veikimą paspausdami testavimo mygtuką;
• jei naudojami keičiami maitinimo elementai – juos rekomenduojama keisti ne rečiau kaip kartą per metus;
• reguliariai nuvalykite dulkes ir nešvarumus, nes jie gali sumažinti prietaiso jautrumą.

────────────────

Kokį detektorių pasirinkti?

Renkantis autonominį dūmų detektorių rekomenduojama atkreipti dėmesį, kad jis:

• būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008;
• būtų paženklintas CE ženklu.

Galimi du pagrindiniai variantai:

• detektoriai su keičiamais maitinimo elementais – paprastai pigesni, tačiau reikalauja kasmetinės priežiūros;
• detektoriai su integruota baterija – jų baterijos paprastai nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų).

Detektorių pasirinkite pagal savo poreikius, būsto ypatumus ir priežiūros galimybes.

Gyvenamajame būste kiekviename aukšte turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai – minimalus reikalavimas.

Siekiant užtikrinti didesnį saugumą, rekomenduojama autonominius dūmų detektorius įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės ilsisi ar miega, taip pat koridoriuose arba bendrose erdvėse prie miegamųjų.

Kadangi dūmų plitimą riboja pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir kt.), vieno detektoriaus ne visada pakanka, kad apie gaisrą būtų perspėta laiku.

Nerekomenduojama autonominių dūmų detektorių įrengti virtuvėje ar vietose, kur gali susidaryti garai, nes tai gali lemti klaidingus suveikimus.

Gesintuvų skaičius nustatomas pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 priedo 2 lentelę, įvertinus patalpos paskirtį ir plotą. Pagal šiuos kriterijus apskaičiuojamas minimalus reikalaujamas gesinimo medžiagos kiekis ir reikalingas gesintuvų skaičius..

Šildymo sezono metu svarbu pasirūpinti ne tik šiluma namuose, bet ir saugiu šildymo įrenginių naudojimu. Netinkamai eksploatuojamos krosnys, židiniai, elektriniai ar dujiniai šildytuvai gali tapti gaisro arba apsinuodijimo smalkėmis priežastimi.

Prieš pradedant kūrenti krosnis

Prieš prasidedant intensyviam šildymo sezonui:

• Patikrinkite krosnių, židinių ir dūmtraukių būklę.
• Išvalykite dūmtraukius ir pašalinkite suodžius.
• Įsitikinkite, kad nėra įtrūkimų krosnių ar kaminų sienelėse.
• Nenaudokite degalų ar kitų greitai užsiliepsnojančių skysčių krosniai įkurti.
• Nelaikykite ir nedžiovinkite malkų ar kitų degių medžiagų ant krosnies ar šalia jos.
•  Prie pakuros įrenkite nedegų pagrindą arba pritvirtinkite skardos lakštą, kad iškritusios žarijos neuždegtų grindų.

Saugus kūrenimas

Kūrenant krosnis būtina laikytis saugaus naudojimo taisyklių:

• Nepalikite kūrenamos krosnies be priežiūros.
• Neišeikite iš namų, kol kūrenasi krosnis ar veikia dujinė viryklė.
• Nepatikėkite šildymo įrenginių priežiūros mažamečiams vaikams.
• škūrenę krosnį neskubėkite uždaryti sklendės – ją visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, kad ugnis neberusena.

Smalkės – nematomas pavojus

Kūrenant krosnis ar naudojant dujinius prietaisus kyla apsinuodijimo smalkėmis pavojus.

Svarbu žinoti, kad smalkės:

• yra bespalvės;
•  yra bekvapės;
•  gali sukelti sunkų apsinuodijimą ar mirtį.

Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai:

• lengvas apsvaigimas;
• mieguistumas;
• silpnumas;
• sąmonės netekimas.

Jeigu įtariate apsinuodijimą smalkėmis:

• išveskite žmogų į gryną orą;
• gerai išvėdinkite patalpas;
•  nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Rekomenduojama gyvenamosiose patalpose, ypač miegamuosiuose, įsirengti smalkių detektorius.

Jei šildotės elektriniais prietaisais

Naudodami elektrinius šildymo prietaisus:

• nejunkite kelių didelės galios prietaisų į vieną elektros tinklą;
• šildytuvus statykite atokiau nuo baldų ir užuolaidų;
• nedžiovinkite ant jų drabužių;
• išeidami iš namų prietaisus išjunkite.

Jei naudojatės dujiniais šildytuvais

Naudojantis dujiniais prietaisais:

•  laikykitės gamintojo naudojimo instrukcijų;
• įrenkite patalpų uždujinimo signalizaciją ir automatinį dujų išjungimo vožtuvą;
• užtikrinkite tinkamą patalpų vėdinimą;
• pasirūpinkite, kad būtų langas arba orlaidė į lauką.

Svarbu: dujų nuotėkio atveju kyla sprogimo grėsmė.

Pasirūpinkite saugia aplinka

• Užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, hidrantų ir vandens telkinių.
• Neužstatykite jų transporto priemonėmis.
• Atokiose vietovėse, jei reikia, išeikite pasitikti atvykstančių ugniagesių.
• Gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius.

Jei gyvenamosios, negyvenamosios ar kitos paskirties (mokslo, kultūros, religinės, sporto, viešbučių, gydymo, poilsio ir kt.) statinyje nėra įrengtos vietos slėptis nuo išorinių grėsmių, viena ar kelios eksploatuojamos statinio patalpos gali būti pritaikomos ir įrengiamos kaip saugi patalpa. Joje žmonės galėtų slėptis ir apsisaugoti.

Patalpa turėtų būti aprūpinta priemonėmis, užtikrinančiomis saugų žmonių buvimą joje 3–5 paras arba iki tol, kol praeis pavojus ar žmonės bus evakuoti.

Rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį, kuris rūpintųsi saugios patalpos parinkimu, įrengimu, priežiūra ir aprūpinimu.

Saugios patalpos parinkimas ir įrengimas

Saugiausią patalpą rekomenduojama įrengti statinio cokolinio aukšto, rūsio ar kitoje požeminėje patalpoje – statinius jungiančiame koridoriuje, požeminėje praeigoje, tunelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar garaže, šaudykloje ir kt.

Saugioje patalpoje ir šalia jos neturėtų būti aukšto slėgio dujų, garo ir pavojingų skysčių vamzdynų, aukštos įtampos laidų, įrenginių ar kitų pavojų keliančių inžinerinių sistemų. Sienų apdailai rekomenduojama naudoti nedegias arba sunkiai degias medžiagas.

Saugi patalpa turėtų būti be angų ir langų, tačiau joje turėtų būti daugiau kaip vienas išėjimas. Jei tokių galimybių nėra, rekomenduojama rinktis patalpą su keliais nedideliais langais. Pirmenybė teikiama patalpoms su plastikiniais langais. Turi būti galimybė prireikus langus uždengti skydais, smėlio maišais arba užklijuoti lipnia juosta.

Saugios patalpos perdanga ir sienos turėtų būti iš monolitinio gelžbetonio, kurio storis – ne mažesnis kaip 20 cm, o jei sienos iš plytų mūro – ne mažesnis kaip 45 cm. Taip pat tinka patalpos su sustiprintomis konstrukcijomis arba tokios, kurias būtų galima papildomai sutvirtinti.

Rekomenduojama įrengti šarvuotas duris arba jas sustiprinti metalo lakštu, numatyti langų apsaugos priemones, o jei įmanoma – įrengti ortakį, ventiliatorių, dulkių filtrą ar kondicionierių.

Saugios patalpos aprūpinimas (pagal žmonių skaičių)

Rekomenduojama pasirūpinti:

• darbo ir poilsio baldais;
• geriamojo vandens ir ilgai negendančių maisto produktų atsargomis;
• sezoniniais drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis;
• vaikams skirtomis priemonėmis (jei aktualu);
• patalyne, antklodėmis, miegmaišiais;
•  indais ir maisto ruošimo priemonėmis;
• žibintuvėliais, maitinimo elementais ir įkrovikliais;
• žvakėmis, degtukais ar žiebtuvėliu;
• šildymo priemonėmis ir kuro atsargomis;
•  atliekų surinkimo priemonėmis;
• nešiojamuoju biotualetu arba sandaria talpykla;
• radiju, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis;
•  laisvalaikio priemonėmis;
• pirmosios pagalbos rinkiniu, būtinais vaistais;
• įrankiais;
• gaisro gesinimo priemonėmis.

Saugioje patalpoje taip pat rekomenduojama turėti išvykimui paruoštą krepšį, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pinigų ir kitų būtiniausių daiktų.

Šios rekomendacijos taikomos gyventojams, gyventojų bendrijoms, seniūnijoms, ūkio subjektams ir įstaigoms.

Naudojantis kepsnine svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Kepsninę reikėtų statyti kuo toliau nuo tvorų, medžių, krūmų ir kitų lengvai užsiliepsnojančių medžiagų.

• Draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
• Po kepsnine turėtų būti įrengtas nedegus pagrindas. Svarbu, kad ji nestovėtų ant sausos žolės.
• Prieš pradedant kepti, kepsninėje reikia tolygiai paskirstyti žarijas.
• Visuomet rekomenduojama šalia turėti vandens arba kitas priemones galimai liepsnai užgesinti.
• Atidžiai prižiūrėkite žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad jie neprisiartintų prie vietos, kurioje stovi ir naudojama kepsninė.
• Ugnį kepsninėje rekomenduojama kurti pavėjui, kad vėjas pūstų nuo jūsų ir liepsna sklistų priešinga kryptimi.
• Baigę kepti šašlykus ar kitus maisto produktus, nepalikite kepsninės be priežiūros. Būtina įsitikinti, kad neliko smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas galėtų vėl įpūsti.
• Baigę naudotis kepsnine, pelenus suberkite į specialų metalinį konteinerį, o pačią kepsninę patraukite į saugią vietą.

Norint sumažinti automobilio gaisro riziką, vairuotojams rekomenduojama reguliariai prižiūrėti ir tikrinti automobilio elektros instaliaciją, degalų tiekimo sistemą bei dujų įrangą.

Dažniausios automobilio užsidegimo priežastys:

• elektros instaliacijos gedimai;
•  kuro tiekimo sistemos gedimai;
• dujų įrangos gedimai;
•  kiti transporto priemonės techniniai gedimai.

Jeigu užsidegė jūsų automobilis:

• nedelsdami sustokite kelkraštyje. Toliau važiuoti negalima, nes liepsnos gali plisti dar greičiau;
•  išjunkite variklį;
• nuleiskite rankinio stabdžio svirtį;
•  raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas;
• iškvieskite ugniagesius gelbėtojus;
•  paimkite gesintuvą (jis privalo būti automobilyje);
•  variklio dangtį atidarykite tik pasiruošę naudoti gesintuvą;
•  siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, pirmiausia jį šiek tiek praverkite ir kelis kartus įpurkškite gesintuvo medžiagos. Po kelių sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti intensyviausio degimo vietą;
• gesinkite intensyviai ir stenkitės nukreipti gesinimo medžiagą į gaisro židinį;
• jeigu liepsnos pasieks automobilio saloną, kuriame yra daug degių medžiagų, užgesinti gaisrą be ugniagesių pagalbos gali tapti neįmanoma;
• vieno gesintuvo gali nepakakti – prireikus paprašykite pagalbos kitų sustojusių vairuotojų;
•  jeigu gaisrą pavyko užgesinti patiems, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo.

Siekiant sumažinti gaisro riziką ir galimus nuostolius, būtina nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net mažiausius gedimus.

Automobilyje rekomenduojama turėti techniškai tvarkingą, reguliariai tikrinamą, ne mažesnį kaip 1 kg talpos gesintuvą, laikomą lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje. Rekomenduojama naudoti miltelių gesintuvą.

Pagrindiniai pavojai

Netinkamas elektrinių mikrojudumo priemonių (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir kt.), turinčių Ličio jonų baterijas, laikymas ir (ar) krovimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei bei jo turtui. Siekiant išvengti ar sumažinti gaisro kilimo riziką, svarbu žinoti, kokios laikymo ir (ar) krovimo sąlygos yra netinkamos.

Svarbu žinoti:

• Nelaikykite ir nekraukite elektrinių mikrojudumo priemonių šalia medinių pastatų.
• Nelaikykite ir nekraukite elektrinių mikrojudumo priemonių koridoriuose, laiptinėse bei kituose iš pastato išeiti skirtuose keliuose.
• Nelaikykite ir nekraukite elektrinių mikrojudumo priemonių šalia degių medžiagų ar daiktų.
• Nekraukite elektrinių mikrojudumo priemonių ten, kur jas tiesiogiai gali paveikti saulės spinduliai ar aukšta temperatūra.
• Nekraukite elektrinių mikrojudumo priemonių uždengus jų aušinimo angas.
• Nenaudokite įkroviklių, kurių laidai yra pažeisti, susidėvėję ar per daug kaista.
• Nepalikite įkraunamos mikrojudrumo priemonės be priežiūros.
• Elektrinių mikrojudumo priemonių naudojimas ne pagal paskirtį, jų savavališkas modifikavimas, nesilaikant pardavėjo ir gamintojo instrukcijų, apribos galimybę pasinaudoti įstatymine ir (ar) komercine garantijomis.

Veiksmai, galintys padėti išvengti elektrinių mikrojudumo priemonių gaisro:

• Naudoti tik sertifikuotus, tvarkingus prietaisus bei vadovautis naudojimo instrukcija.
• Jeigu instrukcija nepateikta, reikalauti, kad pardavėjas pateiktų visą informaciją apie prekę ir jos naudojimą valstybine kalba.
• Įkrauti tik gamykliniais tam gaminiui skirtais įkrovikliais ir, laikantis gamintojo nurodyto įkrovimo režimo, nepalikti krauti per naktį.
• Nemodifikuoti elektrinių mikrojudumo priemonių.
• Nepašalinti greičio ar galios ribotuvų.
• Nenaudojant elektrinių mikrojudumo priemonių, išjungti baterijas.
• Saugoti elektrinių mikrojudumo priemonių baterijas nuo smūgių, deformacijų ar kitų pažeidimų.
• Nenaudoti elektrinių mikrojudumo priemonių, jeigu baterijos yra pažeistos, praradusios pradinę formą (išsipūtusios), įkraunant kaista, skleidžia specifinį degėsių, plastiko kvapą.
• Įkrauti elektrines mikrojudumo priemones naudojant tvarkingą elektros instaliaciją.

Saugumo priemonės elektrinių mikrojudumo priemonių naudotojams

• Namuose ar įstaigoje turėkite pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvą, tinkamą elektros prietaisams gesinti, nedegų audeklą).
• Užsidegusias elektrines mikrojudumo priemones gesinkite tik išjungtas iš elektros tinklo.
• Elektrines mikrojudumo priemones laikykite patalpose, turinčiose dūmų detektorius ar gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą.

Kilus gaisrui skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112!  Būkime atsakingi. Saugokime save ir kitus!

Jeigu kyla klausimų dėl elektrinės mikrojudumo priemonės saugos, kokybės, jai taikomų garantijų, instrukcijų ir kt., kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą https://vvtat.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai-591/konsultavimas/

Patarimai saugiam naudojimui

Pirotechnikos priemonės nėra žaislai – tai didesnio pavojaus gaminiai, todėl negalima leisti jomis naudotis ar žaisti vaikams.

Leidžiant fejerverkus būtina būti ypač atsargiems ir visada laikytis gamintojo naudojimo instrukcijų. Prieš naudojant pirotechnikos priemones rekomenduojama iš anksto susipažinti su jų naudojimo tvarka ir saugos reikalavimais.

Fejerverkai gali sužaloti žmones ar sukelti gaisrą, todėl juos reikėtų naudoti kuo toliau nuo pastatų, medžių, automobilių ir vietų, kur susirenka žmonės.

Svarbu laikytis saugaus atstumo ir atsitraukti nuo vietos, kurioje leidžiami fejerverkai.

Draudžiama nukreipti pirotechnikos priemones į žmones.

Nesuveikusių pirotechnikos priemonių negalima uždegti pakartotinai – prie jų nereikėtų artintis dar kurį laiką.

Pirotechnikos priemonėmis pavojinga sprogdinti kitus daiktus (pavyzdžiui, butelius ir pan.).

Savadarbė pirotechnika yra labai pavojinga, nes nėra išbandyta, todėl neįmanoma prognozuoti jos veikimo bei skeveldrų skriejimo krypties ir atstumo.

Nebandykite fejerverkų gaminti patys.

Sužalojimai

Sužalojimai, patiriami dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, gali būti labai sunkūs ir sunkiai gydomi.

Asmenims, leidžiantiems fejerverkus, rekomenduojama dėvėti apsauginius akinius. Remiantis JAV atliktais tyrimais, apie 40 proc. sužalojimų patiriama galvos srityje (akys, veidas, ausys), dar apie 40 proc. sudaro rankų ir pirštų sužalojimai. Dažniausiai pasitaikantys sužalojimai – nudegimai.

Fejerverkais susižaloja apie 74 proc. vyrų ir 26 proc. moterų. Vyrai dažniau susižeidžia leisdami fejerverkus, o moterys – juos stebėdamos.

Reikalavimai pirotechnikos priemonėms

Ant pirotechnikos priemonės turi būti aiškiai ir nenutrinamai lietuvių kalba nurodyta:

• gamintojo pavadinimas ir adresas;
• gaminio tipas;
• partijos arba serijos numeris;
• kategorija;
• pirotechninio mišinio bendra masė;
• amžiaus ribojimai;
• naudojimo instrukcija;
• mažiausias saugus atstumas naudojimo metu (jeigu taikoma).

Papildomai naudojimo instrukcija gali būti pavaizduota grafiškai.

Svarbu žinoti:

• draudžiama naudoti pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 m nuo mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų;
•  į mokyklų ir gimnazijų patalpas neštis pirotechnikos priemones draudžiama;
•  draudžiama naudoti pirotechnikos priemones nuo 22.00 iki 8.00 val., išskyrus švenčių dienas ir leidimus turinčius renginius;
• draudžiama parduoti ir naudoti pirotechnikos priemones asmenims iki 14 metų, o tam tikrų kategorijų fejerverkus – jaunesniems nei 18 metų asmenims;
• draudžiama parduoti ir naudoti pirotechnikos priemones asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pagrindiniai saugaus naudojimo reikalavimai:

•  daugiašūvės baterijos statomos ant kieto ir lygaus paviršiaus. Uždegus dagtį būtina atsitraukti ne arčiau kaip 25 m;
•  raketos statomos į gerai įtvirtintą vertikalų stovą ant kieto pagrindo ir uždegama dagtis. Atsitraukimo atstumas – ne mažesnis kaip 25 m;
•  vulkanai (fontanai) statomi ant lygaus, kieto ir nedegaus pagrindo;
•  romėniškos žvakės tvirtinamos prie vertikalaus kuolo ir uždegama dagtis;
•  suktukai dedami ar statomi gamintojo nurodyta kryptimi ant kieto pagrindo.

Visais atvejais uždegus dagtį būtina atsitraukti saugiu atstumu.

Jei pirotechnikos gaminys neiššovė:

• neikite prie jo mažiausiai 5 minutes arba tiek laiko, kiek nurodyta instrukcijoje;
• nebandykite jo ardyti ar uždegti pakartotinai;
• neiššovusį gaminį panardinkite į vandenį, įdėkite į maišelį ir išmeskite į šiukšlių konteinerį.

Daugiau rekomendacijų → LT72

Nelaimės, didelio masto avarijos ar ekstremaliosios situacijos gali įvykti netikėtai. Tokiais atvejais gyventojai perspėjami civilinės saugos signalais – sirenomis, balsiniais pranešimais, radiju, televizija bei pranešimais į mobiliuosius telefonus, naudojant korinio transliavimo (Cell Broadcast) technologiją.

Pagrindiniai civilinės saugos signalai:

„Dėmesio visiems“
Įspėjamasis pulsuojantis garsinis signalas, kuriuo gyventojai perspėjami apie artėjančią arba susidariusią ekstremaliąją situaciją, perspėjimo sistemos patikrinimą ar pratybas.

„Radiacinis pavojus“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų arba gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų.

„Cheminis pavojus“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų arba gresiantį cheminės taršos pavojų.

„Katastrofinis užtvindymas“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę.

„Potvynio pavojus“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie galimą potvynio grėsmę.

„Uragano pavojus“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie pavojingą hidrometeorologinį reiškinį.

„Oro pavojus“
Signalas, skelbiamas gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė.

„Perspėjimo sistemos patikrinimas“
Signalas, informuojantis apie vykdomą perspėjimo sistemos patikrinimą arba nesankcionuotą sirenų įjungimą.

Gyventojai gali būti perspėjami ne tik sirenomis, bet ir pranešimais mobiliuosiuose telefonuose.

Svarbu: išgirdus bet kurį civilinės saugos signalą, pirmiausia reikia išklausyti oficialią informaciją ir vykdyti pateiktus nurodymus.

Išgirdus civilinės saugos signalą ar gavus perspėjimo pranešimą, svarbu nepanikuoti ir veikti pagal oficialius nurodymus.

• Išlikite ramūs ir nepanikuokite.
• Nedelsdami įsijunkite radiją, televiziją arba sekite oficialius informacijos šaltinius.
• Atidžiai išklausykite pranešimą ir nustatykite, kokio pobūdžio pavojus paskelbtas.
• Vykdykite institucijų pateiktus nurodymus.
• Informuokite artimuosius ir pasirūpinkite vaikais, vyresnio amžiaus ar negalią turinčiais žmonėmis.
• Pasirūpinkite augintiniais.

Jei nurodyta likti namuose:

• uždarykite langus, duris, orlaides ir vėdinimo angas;
• pasirūpinkite geriamojo vandens ir būtiniausių priemonių atsargomis;
• pasiruoškite galimiems elektros ar ryšio sutrikimams.

Jei nurodyta evakuotis:

• pasiimkite dokumentus, pinigus, reguliariai vartojamus vaistus ir būtiniausius daiktus;
• pasirūpinkite ryšio priemonėmis, vandeniu ir maistu trumpam laikotarpiui;
• išjunkite elektros prietaisus, užsukite dujų ir vandens sklendes;
• užrakinkite duris ir vykite nurodyta kryptimi.

Jei nurodyta vykti į priedangą ar slėptuvę:

• pasiimkite būtiniausias priemones;
• laikykitės atsakingų institucijų nurodymų;
• nepalikite priedangos be leidimo ar papildomos informacijos.

Gyventojai gali būti perspėjami ne tik sirenomis, bet ir pranešimais mobiliuosiuose telefonuose.

Svarbu: išgirdus signalą nebūtina nedelsiant evakuotis – pirmiausia reikia išklausyti oficialią informaciją ir vykdyti pateiktus nurodymus.

Padidėjusi oro tarša gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems kvėpavimo takų ligomis. Gavus informaciją apie padidėjusią oro taršą, rekomenduojama imtis šių priemonių:

• Kuo daugiau laiko praleiskite uždarose patalpose.
• Vėdindami patalpas langus ar orlaides uždenkite drėgnu audeklu.
• Atsisakykite intensyvaus fizinio aktyvumo lauke – sporto, sunkaus fizinio darbo.
• Švietimo ir ugdymo įstaigose rekomenduojama nevykdyti fizinio aktyvumo veiklų lauke.
• Jei yra galimybė, išvykite iš užterštos teritorijos.
• Ypač saugokite vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir sergančiuosius bronchine astma ar kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
• Sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų pasirūpinti reikalingų vaistų atsarga.
• Jei būtina būti lauke, apsaugokite kvėpavimo takus respiratoriumi arba kita tinkama apsaugos priemone.

Individualiosios apsaugos priemonės:

• marlės arba vatos ir marlės kaukės gali būti pasigaminamos savarankiškai;
• respiratoriai įsigyjami asmeniškai;
• valstybės rezervo priemonės gyventojams gali būti skiriamos paskelbus ekstremaliąją situaciją.

Svarbu: apie oro kokybės pokyčius ir rekomendacijas gyventojai informuojami oficialiais institucijų kanalais – sekite pateikiamą informaciją ir laikykitės nurodymų.

Kaip pasigaminti ir naudoti vatos ir marlės kaukę (raištį)

Jei nėra galimybės naudoti respiratoriaus, galima pasigaminti vatos ir marlės arba vien marlės kaukę (raištį).

Kaukės gamyba:

• Paimkite 50 × 100 cm dydžio marlės gabalą.
• Jo viduryje, maždaug 20 × 30 cm plote, paklokite apie 2 cm storio vatos sluoksnį.
• Marlės kraštus iš abiejų pusių užlenkite ant vatos.
• Marlės galus (apie 30–35 cm) perkirpkite per vidurį – susidarys po du raištelius kiekvienoje pusėje.
• Raištelius apsiūkite arba sutvirtinkite.

Jei neturite vatos:

• vietoje jos galima naudoti 4–6 sluoksnių marlės gabalą.

Kaip taisyklingai dėvėti:

• kaukė turi dengti nosį, burną ir smakrą;
• viršutinis kraštas turi siekti akių įdubas;
• apatiniai raišteliai surišami viršugalvio srityje;
• viršutiniai – pakaušyje;
• tarp veido ir kaukės neturi likti tarpų.

Svarbu: tokia kaukė sumažina įkvepiamų dalelių kiekį, tačiau neužtikrina tokios apsaugos kaip sertifikuotos kvėpavimo takų apsaugos priemonės.

Įvykus avarijai, kurios metu į aplinką patenka pavojingos cheminės medžiagos arba kyla tiesioginis cheminės taršos pavojus, gyventojams skelbiamas civilinės saugos signalas „Cheminis pavojus“.

Išgirdę šį signalą:

• nepanikuokite ir veikite nedelsdami;
• įsijunkite radiją, televiziją arba sekite oficialius informacijos šaltinius;
• atidžiai klausykite ir vykdykite pateikiamus nurodymus.

Svarbu žinoti:

• pavojingos cheminės medžiagos gali greitai plisti;
• jos gali dirginti kvėpavimo takus, akis ir odą;
• užterštoje teritorijoje negalima valgyti, gerti ir rūkyti.

Jei nurodyta evakuotis:

• užsidėkite respiratorių, dujokaukę arba prisidenkite nosį ir burną drėgnu audiniu;
• apsivilkite drabužius, kuo labiau dengiančius kūną;
• avėkite neperšlampamą avalynę, mūvėkite pirštines;
• pasitraukite nurodyta kryptimi (pageidautina statmenai vėjo krypčiai);
• venkite rūsių, griovių, tunelių ir kitų žemų vietų.

Išeidami iš namų:

• išjunkite elektrą ir dujas;
• užsukite vandens sklendes;
• uždarykite langus, duris ir vėdinimo angas;
• pasirūpinkite kaimynais, ypač vyresnio amžiaus ar negalią turinčiais žmonėmis.

Jei nurodyta likti namuose:

• sandariai uždarykite visas angas;
• likite patalpų viduje;
• sekite oficialią informaciją.

Svarbu: išėję iš užterštos teritorijos kuo greičiau nusivilkite viršutinius drabužius ir nusiplaukite tekančiu vandeniu.

Ką turi pasiimti evakuojantis

Jei paskelbta evakuacija, pasiruoškite būtiniausių daiktų krepšį.

Pasiimkite:

• asmens dokumentus;
• grynuosius pinigus ir mokėjimo korteles;
• reguliariai vartojamus vaistus;
• pirmosios pagalbos rinkinį;
• geriamąjį vandenį ir ilgiau negendantį maistą bent 2–3 paroms;
• nešiojamą radijo imtuvą;
• žibintuvėlį ir atsarginius elementus;
• drabužius pagal sezoną;
• higienos priemones;
• akinius, klausos aparatus ir kitas individualias priemones;
• vaikams reikalingus daiktus;
• telefoną ir įkroviklį.

Svarbu: pasiimkite tik būtiniausius daiktus – jie turi netrukdyti greitai judėti.

Amoniakas, chloras ir gyvsidabris – ką svarbu žinoti

Amoniakas

Aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą.

Galimi poveikiai:

• akių dirginimas;
• kosulys;
• galvos svaigimas;
• pykinimas;
• kvėpavimo sutrikimai.

Pirmoji pagalba:

• išveskite į gryną orą;
• atlaisvinkite drabužius;
• plaukite akis vandeniu;
• prireikus skambinkite 112.

Chloras

Gelsvai žalsvos, aštraus kvapo dujos, sunkesnės už orą.

Galimi poveikiai:

• dusulys;
• kosulys;
• akių dirginimas;
• odos pažeidimai.

Pirmoji pagalba:

• išveskite iš užterštos vietos;
• plaukite akis ir odą vandeniu;
• stebėkite kvėpavimą;
• prireikus kvieskite pagalbą.

Gyvsidabris

Toksiškas metalas, garuojantis kambario temperatūroje.

Jei sudužo termometras:

• nenaudokite šluotos ar dulkių siurblio;
• surinkite rutuliukus į sandarų indą;
• išvėdinkite patalpą;
• kreipkitės dėl saugaus atliekų perdavimo.

Svarbu: gyvsidabrio garai pavojingiausi įkvepiant.

Biologinės taršos atveju svarbu išlikti ramiems, vadovautis oficialia informacija ir laikytis atsakingų institucijų nurodymų.

Kilus užkrečiamosios ligos protrūkiui:

•  klausykite oficialių pranešimų per radiją, televiziją ir kitus informavimo kanalus;
•  nepanikuokite ir elkitės ramiai;
• nevartokite nepakankamai termiškai apdoroto maisto;
• vartokite tik saugų arba virintą vandenį;
• laikykitės asmens higienos reikalavimų;
• patalpas valykite drėgnuoju būdu;
• pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pakilusią temperatūrą) – kreipkitės į medikus.

Atminkite. Užkrečiamosios ligos gali plisti per užterštą vandenį, maisto produktus, užkrėstus paviršius, tiesioginį kontaktą su sergančiaisiais ar nesilaikant asmens higienos.

────────────────

Jei gavote įtartiną laišką ar siuntinį:

• nekratykite, nepurtykite ir neatidarinėkite siuntinio;
•  įdėkite jį į plastikinį maišelį ar kitą sandariai uždaromą talpą;
•  jei tokios galimybės nėra – apvyniokite turimomis priemonėmis ir nejudinkite;
•  išeikite iš patalpos ir uždarykite duris;
•  neleiskite įeiti kitiems asmenims;
•  nusiplaukite rankas su muilu;
•  namuose – skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112;
•  darbovietėje – informuokite vadovą ir skambinkite 112;
•  užsirašykite asmenis, buvusius patalpoje, ir pateikite informaciją atsakingoms institucijoms.

────────────────

Jei iš siuntinio išbyrėjo milteliai:

•  nebandykite jų valyti, liesti ar uostyti;
•  uždenkite išsibarsčiusias medžiagas turimomis priemonėmis;
•  išjunkite ventiliaciją ir oro kondicionavimo sistemą;
•  uždarykite langus, palikite patalpą ir uždarykite duris;
•  neleiskite įeiti kitiems asmenims;
•  nusiplaukite rankas su muilu;
•  kuo greičiau nusivilkite galimai užterštus drabužius ir sudėkite juos į sandarią talpą;
•  nusiprauskite po dušu su muilu (nenaudokite chlorkalkių ar kitų dezinfekavimo priemonių);
•  skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
•  nebandykite siuntinio gabenti patys;
•  pajutę sveikatos sutrikimų – kuo skubiau kreipkitės į medikus.

────────────────

Jei įtariate, kad į aplinką pateko biologinis agentas:

• išjunkite ventiliaciją ir oro kondicionavimo sistemas;
• nedelsdami palikite teritoriją;
• uždarykite patalpą ir neleiskite į ją patekti kitiems;
• informuokite atsakingus asmenis ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• surašykite galimai paveiktoje teritorijoje buvusius asmenis.

────────────────

Įtartino laiško ar siuntinio požymiai:

• neįprastai didelės pašto išlaidos;
• ranka rašytas ar prastai atspausdintas adresas;
• iškirptos ir priklijuotos raidės;
• rašybos klaidos;
• nėra siuntėjo adreso;
• dėmės, spalvos pakitimai;
• deformuotas ar grublėtas vokas;
• matomi laidai ar folija;
• girdimas tiksėjimas;
• užrašai „Asmeniškai“ arba „Konfidencialu“;
• neįprastas kvapas;
• jaučiami ar matomi birūs milteliai

Įvykus avarijai atominėje elektrinėje, gyventojai būtų perspėjami civilinės saugos sirenomis, o vėliau per radiją, televiziją ir kitais oficialiais informavimo kanalais būtų teikiama tiksli informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.

Valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau kiekvienas gyventojas taip pat turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti pagrindinius veiksmus tokios avarijos atveju.

Kaip pasiruošti maisto ir vandens atsargas

Visus maisto produktus laikykite šaldytuvuose arba sandariai uždaromuose induose, stiklainiuose, metalinėse dėžutėse ar polietileniniuose maišeliuose.

Bulves ir daržoves laikykite dėžėse, išklotose popieriumi, celofanu, polietileno plėvele ar klijuote, o iš viršaus uždenkite brezentu arba kitu tankiu audiniu.

Geriamąjį vandenį laikykite sandariai uždarytuose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ar kituose sandariuose induose.

Kaip pasiruošti kvėpavimo organų apsaugos priemones

Užterštoje teritorijoje svarbu apsaugoti kvėpavimo organus. Tam tinka įvairių rūšių dujokaukės ir respiratoriai.

Jeigu specialių apsaugos priemonių nėra, galima naudoti paprastesnes priemones – iš vatos ir marlės pagamintus raiščius, kurie padeda sumažinti radioaktyviųjų dalelių patekimą į kvėpavimo takus.

Raištis gaminamas taip:

– imamas apie 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės arba kito audinio gabalas;
– jo viduryje, maždaug 30 × 20 cm plote, paklojamas apie 2 cm storio vatos sluoksnis;
– audinio kraštai užlenkiami ant vatos;
– galai (30–35 cm ilgio) įkerpami per vidurį, kad susidarytų po du raiščius.

Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – pakaušyje.

Jeigu neturite vatos ar marlės, galima naudoti keliais sluoksniais sulankstytą rankšluostį, skarelę ar kitą švarų audinį.

Svarbu: panaudotos apsaugos priemonės laikomos vienkartinėmis ir pakartotinai naudoti netinka.

Kūnui apsaugoti naudojama speciali apsauginė apranga, tačiau ją paprastai dėvi avarijos padarinius likviduojantys pareigūnai.

Gyventojams rekomenduojama vilkėti paltus, striukes, lietpalčius ar polietileno apsiaustus, užsisegti sagas ir užtrauktukus, pakelti apykakles, mūvėti gumines arba odines pirštines. Kojoms geriausiai tinka guminė avalynė.

Jodo profilaktika

Jodo profilaktika taikoma siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio.

Stabiliojo jodo preparatus pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per oficialius informavimo kanalus.

Sprendimą dėl jodo profilaktikos poreikio priima medikai, kurie įvertina situaciją ir teikia rekomendacijas atsakingoms institucijoms.

Jodo profilaktikai naudojami:

– kalio jodido (KI) tabletės;
– kalio jodato (KIO₃) tabletės.

Vienkartinė stabiliojo jodo dozė

Suaugusiesiems iki 40 metų (įskaitant nėščiąsias ir maitinančias moteris) bei 13–16 metų paaugliams:
130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato.

Vaikams nuo 3 iki 12 metų:
65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato.

Kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų:
30–35 mg kalio jodido arba 40–45 mg kalio jodato.

Naujagimiams iki 1 mėnesio:
15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato.

Vienkartinė dozė apsaugo skydliaukę apie 24 valandas.

Naujagimiams skiriama tik viena dozė.
Nėščiosioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi dozės.
Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios dozės, tačiau ne daugiau kaip 10.

Jodo preparatus rekomenduojama vartoti po valgio.

Vaikams tabletes galima ištirpinti gėrime arba skystame maiste. Ištirpintas preparatas turi būti suvartotas nedelsiant.

Jeigu gavote nurodymą likti namuose

Pirmiausia sandarinkite būstą.

– uždarykite duris, langus ir orlaides;
– uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;
– nepamirškite balkonų durų.

Langus ir duris galima papildomai užsandarinti popierinėmis arba polimerinėmis juostelėmis.

Jeigu namuose įrengti sandarūs plastikiniai langai ir balkonų durys, papildomai jų sandarinti paprastai nereikia.

Pasiruoškite:

– maisto ir vandens atsargas;
– kvėpavimo organų apsaugos priemones.

Laikykite įjungtą radiją, televizorių ar kitą oficialų informacijos šaltinį ir sekite pateikiamus nurodymus.

Jei prireiktų evakuotis

Jeigu gyvenate 30 km spinduliu nuo atominės elektrinės, avarijos grėsmės ar avarijos atveju gali būti paskelbta gyventojų evakuacija.

Pasiruoškite būtiniausius daiktus:

– dokumentus;
– pinigus;
– vaistus;
– svarbius kontaktus;
– asmeninius daiktus;
– vaikų mėgstamus žaislus.

Gyventojai, gyvenantys 5 km spinduliu nuo elektrinės, būtų evakuojami iš karto paskelbus avarijos grėsmę.

Paskelbus apie galimą evakuaciją:

– pasiruoškite maisto 2–3 dienoms;
– daiktus sudėkite į lagaminus, kuprines ar kelioninius krepšius;
– prie bagažo pritvirtinkite kortelę su vardu ir pavarde.

Būtiniausių daiktų sąrašas

– pirmosios pagalbos vaistinėlė ir nuolat vartojami vaistai;
– dokumentai;
– grynieji pinigai ir mokėjimo kortelės;
– šeimos relikvijos;
– maistas 2–3 dienoms;
– sezonui tinkami drabužiai;
– higienos priemonės;
– asmeninės apsaugos priemonės;
– nešiojamasis radijo imtuvas;
– žibintuvėlis;
– atsarginiai elementai;
– žiebtuvėlis.

Jeigu turite, pasiimkite augintinius. Dėl ūkinių gyvūnų gyventojams būtų pateikti atskiri nurodymai.

Palikdami namus:

– išjunkite elektros prietaisus;
– uždarykite langus ir duris;
– atlikite įprastus veiksmus, kuriuos atliekate išvykdami ilgesniam laikui.

Išlikite ramūs ir vykdykite oficialius nurodymus.

Jeigu galite savarankiškai pragyventi bent 3 dienas – esate pasirengę evakuacijai.

Rekomendacijos ūkininkams

Patikimiausias gyvulių apsaugos būdas – suvaryti juos į sandarius tvartus ar daržines.

Patalpų plyšius užtaisykite molio arba cemento skiediniu, duris ir langus uždenkite plėvele.

Ventiliacijos angose galima įrengti paprastus filtrus iš maišinio audinio, pjuvenų, šieno ar samanų.

Šulinius, girdyklas ir pašarų indus uždenkite sandariais dangčiais.

Patalpose pasiruoškite 5–7 parų vandens ir pašarų atsargas.

Lauke laikomus pašarus uždenkite brezentu, plėvele arba ne plonesniu kaip 15 cm šiaudų ar smulkių šakelių sluoksniu.

Vandeniui laikyti tinka sandariai uždaromos cisternos, statinės, bakai ar kiti indai.

Masinių renginių metu laikykitės organizatorių nustatytų taisyklių, stebėkite informaciją ir elkitės atsakingai.

Prieš renginį:

• susipažinkite su renginio vietos vidaus taisyklėmis ir evakuacijos tvarka;
• jei įmanoma, rinkitės viešąjį transportą – taip išvengsite spūsčių;
• nesineškite draudžiamų ar nerekomenduojamų daiktų (ginklų, aštrių daiktų, skysčių, didelių rankinių, kuprinių ar kitų ribojamų daiktų);
• pastebėję paliktą ar įtartiną daiktą – nelieskite jo ir informuokite policijos pareigūną, apsaugos darbuotoją ar organizatorių.

────────────────

Renginio metu:

• laikykitės organizatorių, apsaugos darbuotojų ir policijos pareigūnų nurodymų;
• stebėkite informacinius pranešimus ir garsinius pranešimus;
• venkite vietų, iš kurių būtų sudėtinga greitai pasitraukti;
• nesiartinkite prie agresyviai besielgiančių, neblaivių ar apsvaigusių asmenų;
• pastebėję įtartinai besielgiančius asmenis – ramiai pasišalinkite ir informuokite atsakingus darbuotojus;
• kilus incidentui išlikite ramūs ir nepasiduokite panikai.

────────────────

Jei susidarė spūstis ar minios judėjimas:

• venkite stumdymosi ir staigių judesių;
• neikite prieš minią;
• stenkitės nebūti minios centre ir neprisispausti prie sienų, pertvarų ar kitų kliūčių;
• nelaikykite rankų nuleistų – sulenkite jas ir prispauskite prie krūtinės, kad būtų lengviau kvėpuoti;
• nesikabinkite už aplinkinių daiktų;
• padėkite vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims su judėjimo sunkumais ar nukritusiems žmonėms, jei tai saugu.

────────────────

Kilus gaisrui ar kitam pavojui:

• kuo greičiau judėkite artimiausio išėjimo link;
• laikykitės saugaus atstumo nuo stiklinių pertvarų, konstrukcijų ar stendų;
• vykdykite organizatorių, apsaugos darbuotojų ir specialiųjų tarnybų nurodymus.

• Ar Jūs esate pasiruošę
• Kaip pasiruošti ekstremaliajai situacijai

Kas laikoma kaitra?
Kaitra – tai gamtinio pobūdžio ekstremalus įvykis, kai dienos maksimali oro temperatūra viršija 30 °C ir tokia temperatūra išsilaiko ne trumpiau kaip 3 dienas. Esant tokioms sąlygoms gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.

Ar pavojingi tik ilgai trunkantys karščiai?
Ne. Net ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos savijautai ir sveikatai. Ypač pavojingi pirmieji karščiai po vėsaus laikotarpio, kai organizmas dar nėra prisitaikęs prie aukštesnės temperatūros.

Kaip apsisaugoti per karščius?

• Dėvėkite lengvus, laisvus, šviesius natūralaus pluošto drabužius.
• Uždenkite galvą kepure ar kitu galvos apdangalu.
• Ribokite buvimą saulėje, ypač 11–17 val.
• Fizinius darbus planuokite ryte arba vakare.
• Daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.

Kiek ir ką gerti per karščius?

• Gerkite reguliariai, nelaukdami troškulio.
• Rinkitės vandenį ar mineralizuotus negazuotus gėrimus.
• Venkite alkoholio, saldžių ir kofeino turinčių gėrimų.
• Negerkite labai šaltų gėrimų.

Ką rekomenduojama valgyti karštu oru?
Rinkitės lengvai virškinamą maistą: daugiau vaisių, daržovių, skystų patiekalų, liesų pieno produktų. Venkite riebaus ir sunkaus maisto.

Kokie yra perkaitimo (šilumos smūgio) požymiai?

• aukšta kūno temperatūra;
• galvos skausmas, svaigimas;
• troškulys;
• paraudusi, karšta oda;
• padažnėjęs pulsas;
• mieguistumas, silpnumas;
• sunkesniais atvejais – sąmonės sutrikimai.

Ką daryti perkaitus?

• Pereikite į pavėsį arba vėsią vietą.
• Atsigulkite, atlaisvinkite drabužius.
• Vėsinkite kūną drėgnu rankšluosčiu.
• Gerkite vandenį mažais kiekiais.
• Jei žmogus praranda sąmonę – kvieskite pagalbą ir jo negirdykite.

Kaip atpažinti saulės smūgį?
Saulės smūgis pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, silpnumu, aukšta temperatūra, kartais – sąmonės netekimu.

Kam karštis pavojingiausias?
Didžiausia rizika kyla:

• kūdikiams ir mažiems vaikams;
• vyresnio amžiaus žmonėms;
• sergantiems širdies, kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, diabetu;
• dirbantiems ar sportuojantiems lauke.

Vanduo gali suteikti daug džiaugsmo, tačiau neatsargus elgesys prie vandens telkinių ar vandenyje gali baigtis nelaime. Kad poilsis būtų saugus, laikykitės šių rekomendacijų.

Ką svarbu žinoti prieš maudantis?

Prižiūrėkite vaikus
Nepalikite mažamečių vaikų prie vandens telkinių be priežiūros net trumpam. Vaikai prie vandens turi būti nuolat matomi suaugusiųjų.

Venkite pavojingų vietų
Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Rinkitės saugias maudymosi vietas
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.

Nepervertinkite savo galimybių
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

Nešokinėkite į nepažįstamą vandenį
Nešokite į vandenį nežinomoje vietoje – galite susižaloti atsitrenkę į dugną ar po vandeniu esančius daiktus.

Maudykitės atsakingai
Nesimaudykite iškart po valgio ar pavartoję alkoholinių gėrimų.

Į vandenį eikite palaipsniui
Perkaitę saulėje nešokite staiga į vandenį – prieš tai apsitaškykite vandeniu.

Laikykitės atokiau nuo laivų
Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų – pavojų gali kelti vandens srovės ir laivų sraigtai.

Nenaudokite nesaugių plūduriavimo priemonių
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų tam nepritaikytų priemonių.

Atsargiai elkitės valtyje
Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje ar ją supti – valtis gali apvirsti.

Ką daryti, jei pradėjote skęsti?

• Pasistenkite išlikti ramūs.
•  Įkvėpkite kuo daugiau oro.
•  Atkreipkite aplinkinių dėmesį – mojuokite rankomis ir šaukite.

Pamačius skęstantį žmogų

•  Šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį.
•  Nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
• Įsitikinkite, ar šalia nėra gelbėjimo priemonės – gelbėjimo rato, valties, virvės ar kitos plūduriuojančios priemonės.
• Jeigu įmanoma, pasiekite skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
• Jei šalia nėra kitų galimybių, prie skęstančiojo artėkite plaukiojimo priemone ir perduokite gelbėjimo priemonę iš saugaus atstumo.

Svarbu: gelbėti skęstantį vandenyje turėtų tik žmogus, kuris gerai plaukia, išmano gelbėjimo būdus ir moka juos taikyti praktiškai.

Naudinga medžiaga

Saugus elgesys vandenyje (metodinė medžiaga ir rekomendacijos)

📄 Saugus elgesys vandenyje (pristatymas paskaitai 1–5 klasių mokiniams) – PDF | PPT

📄 Saugus elgesys vandenyje (pristatymas paskaitai 6–8 klasių mokiniams) – PDF | PPT

📄 Saugus elgesys vandenyje (pristatymas paskaitai 9–12 klasių mokiniams) – PDF | PPT

• Jei esate namuose, uždarykite langus, duris ir dūmtraukius, kad sumažintumėte skersvėjų susidarymą.
• Perkūnijos metu nestovėkite po medžiais, arti vandens telkinių ir venkite atvirų vietų.
• Nebūkite ant kalvų, šalia aukštų statinių, metalinių aptvarų ar elektros tiekimo linijų.
• Venkite dirbti žemės ūkio ar kitus darbus atvirose vietovėse.
• Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, saugiausia palaukti jos pabaigos žemesnėje vietoje – nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje.
• Maudantis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje ir išgirdus griaustinį, būtina kuo skubiau išlipti į krantą.
• Jei perkūnija užklupo automobilyje, sustokite saugioje vietoje, uždarykite langus, venkite liesti metalines detales ir palaukite, kol audra praeis.
• Jei esate pastate, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ar kitų metalinių paviršių.

Svarbu: išgirdus griaustinį, žaibo pavojus jau yra realus – ieškokite saugios vietos ir venkite atvirų erdvių.

Pučiant stipriam vėjui gali lūžti medžiai ir jų šakos, griūti silpnesnės konstrukcijos, virsti nepritvirtinti daiktai, sutrikti elektros energijos tiekimas ir ryšiai. Kad apsaugotumėte save ir savo aplinką, rekomenduojama:

• Perspėkite darbuotojus ir aplinkinius apie artėjantį pavojingą meteorologinį reiškinį.
• Nutraukite darbus, kurie gali tapti pavojingi: krovos darbus su kranais, darbus aukštyje, darbus su atvira ugnimi.
• Sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas, įrenginius ir kitus nepritvirtintus objektus.
• Sandariai uždarykite langus, duris, stoglangius ir kitas angas.
• Išneškite iš balkonų lengvus daiktus arba juos gerai pritvirtinkite.
• Patikrinkite atsarginius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis.
• Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų ir nestatykite ten automobilių.
• Jei gyvenate kaimo vietovėje – uždarykite tvartų, namų duris, langus ir langines.
• Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą ir kitų būtiniausių priemonių.
• Be būtino reikalo nepalikite gyvenamosios vietos.
• Jei būtina išvykti – išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus ir užrakinkite duris.
• Nepamirškite kaimynų – pasidomėkite, ar pagalbos nereikia vyresnio amžiaus, vienišiems ar negalią turintiems žmonėms.

Svarbu: pavojingų meteorologinių reiškinių metu sekite oficialius perspėjimus ir, prireikus pagalbos, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Dideli šalčiai ir pūga gali sutrikdyti judėjimą, elektros tiekimą bei kelti pavojų sveikatai ir gyvybei. Iš anksto pasirūpinkite saugumu ir būtiniausiomis atsargomis.

• Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius ar pūgą, rekomenduojama likti namuose ir pasirūpinti maisto, vandens bei kuro atsargomis.
• Išvykite tik esant būtinybei – pūgos metu suprastėja matomumas, gali sutrikti transporto eismas, keliai būti sunkiai pravažiuojami.
• Jei važiuodami automobiliu užklimpote sniege, neišjunkite variklio arba periodiškai jį pašildykite, tačiau stebėkite, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas ir į saloną nepatektų išmetamosios dujos.
• Kaimo vietovėse iš anksto pasirūpinkite gyvulių pašaro ir vandens atsargomis.
• Nesinaudokite savadarbiais elektriniais šildymo prietaisais, nejunkite kelių prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikite jų be priežiūros.
• Esant dideliems šalčiams saugokite nepridengtas kūno vietas – ausis, nosį, skruostus, rankų ir kojų pirštus.

Jeigu žmogus nušalo:

• pirmiausia perkelkite jį į šiltą vietą (aplinkos temperatūra – ne žemesnė kaip 26 °C);
• užklokite šiltais drabužiais ar antklodėmis;
• jei žmogus sąmoningas – duokite šilto (bet ne karšto) gėrimo;
• nuvilkite drėgnus ar šaltus drabužius;
• nušalusias vietas uždenkite švaria marle, vata arba minkštu audiniu.

Ko negalima daryti:

• nekaitinkite nušalusių vietų karšta pūsle ar prie atviros ugnies;
• netrinkite sniegu ar šiurkščiu audiniu.

Jeigu nušalimas sunkus:

• nukentėjusįjį perkelkite į šiltą patalpą;
• jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja – paguldykite ant šono;
• jei nekvėpuoja – pradėkite gaivinimą;
• kuo skubiau kreipkitės medicinos pagalbos.

Svarbu: šalčio pavojus kyla ne tik lauke – atsakingai naudokite šildymo prietaisus ir stebėkite oficialius perspėjimus.

Ledas gali atrodyti tvirtas, tačiau jo stiprumas priklauso nuo storio, oro sąlygų ir vietovės ypatumų. Prieš lipdami ant ledo visuomet įvertinkite riziką.

• Saugiu laikomas ledas, kurio storis yra ne mažesnis kaip 7 cm – toks ledas gali išlaikyti vieną žmogų.
• Jei ant ledo eina grupė žmonių, ledo storis turėtų būti ne mažesnis kaip 12 cm.
• Tvirtesnis ledas dažniausiai būna melsvo arba žalsvo atspalvio, o baltas, gelsvas ar matinis ledas dažnai yra netvirtas.
• Venkite vietų prie krūmų, medžių, nendrių, įtekančių upelių, šaltinių ar vandens išleistuvų – šiose vietose ledas būna plonesnis.
• Eidami ledu turėkite lazdą ir tikrinkite jo tvirtumą.
• Jei sudavus lazda pasirodo vanduo – nedelsdami grįžkite tuo pačiu keliu.
• Eikite lėtai, neatitraukdami kojų nuo ledo paviršiaus.
• Jei judate su slidėmis – atsisekite tvirtinimus, kad prireikus galėtumėte greitai nusimesti slides.
• Grupėje laikykitės ne mažesnio kaip 5 metrų atstumo.
• Venkite sniegu užpustytų vietų – po sniegu ledas dažnai būna plonesnis.
• Ypač atsargūs būkite prie kranto ir atodrėkio metu.
• Nepalikite vaikų ant ledo be priežiūros.

Jeigu įlūžote:

• nepanikuokite ir stenkitės išlikti ramūs;
• ropškitės ant ledo ta kryptimi, iš kurios atėjote;
• neužgulkite ledo krašto visu kūno svoriu;
• plačiai ištieskite rankas ir stenkitės kuo didesniu kūno plotu remtis į ledą;
• užšliaužę ant ledo nestokite – nusiridenkite kuo toliau nuo eketės;
• pasiekę krantą kuo greičiau eikite į šiltą vietą.

Jeigu pamatėte įlūžusį žmogų:

• nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112;
• artėkite labai atsargiai – geriausia šliaužte;
• nepaduokite rankos tiesiai nuo eketės krašto;
• naudokite lazdą, lentą, virvę, slidę ar kitą pailgą daiktą;
• jei yra keli žmonės – galima sudaryti grandinę, laikantis vienam už kito.

Po gelbėjimo:

• nukentėjusįjį kuo greičiau nugabenkite į šiltą vietą;
• perrenkite sausais drabužiais;
• duokite šilto gėrimo;
• prireikus suteikite pirmąją pagalbą.

Svarbu: net ir storas ledas ne visada yra saugus – ypač keičiantis oro temperatūrai ar esant tekančiam vandeniui.

Kombainų ir kitos žemės ūkio technikos gaisrai dažniausiai kyla dėl techninių gedimų, netinkamos priežiūros arba neatsargaus eksploatavimo. Didžiausią pavojų kelia įkaitę mechanizmai, elektros instaliacijos gedimai, kuro bei tepalo nuotekos ir degios augalinės liekanos.

Dažniausios gaisrų priežastys:

• netvarkinga kuro tiekimo sistema;
• elektros instaliacijos gedimai ir laidų izoliacijos pažeidimai;
• besisukančiuose mechanizmuose susikaupę šiaudai ir dulkės;
• iš išmetimo vamzdžio išlekiančios kibirkštys;
• pašaliniai daiktai, patekę į mechanizmus;
• nesandarūs kuro ir tepimo mazgai.

Kaip apsisaugoti:

• Naudokite tik techniškai tvarkingus kombainus ir kitą žemės ūkio techniką.
• Įsitikinkite, kad technikoje įrengti tvarkingi kibirkščių gesikliai.
• Reguliariai valykite variklį ir jo mazgus nuo dulkių, šiaudų bei kuro ar tepalo nuotekų.
• Prižiūrėkite elektros laidų būklę – apsaugokite juos nuo trinties, karščio ir mechaninių pažeidimų.
• Užtikrinkite tinkamą besisukančių mechanizmų tepimą ir techninę priežiūrą.
• Kombaine privaloma turėti du gesintuvus ir nedegų audeklą.
• Papildomai rekomenduojama turėti kastuvą, kad kilus gaisrui būtų galima jį slopinti žemėmis.
• Derliaus nuėmimo techniką remontuokite ir laikykite ne arčiau kaip 30 metrų nuo javų laukų.
• Kuro bakus pildykite tik išjungus variklį.

Svarbu: pajutus degėsių kvapą, pastebėjus dūmus ar neįprastą mechanizmų įkaitimą – darbus nedelsiant nutraukite ir pašalinkite gedimą.

Prieš įnešant dujų balioną į patalpą, muilo emulsija būtina patikrinti baliono ir ventilio sandarumą. Jeigu nustatomas dujų nuotėkis, tokį balioną prie dujinio įrenginio jungti draudžiama.

Nešant balioną į patalpą, ant ventilio turi būti užsukta aklė. Dujinės viryklės degikliai taip pat turi būti užsukti.

Į reduktoriaus veržlę įdedama nauja tarpinė ir reduktorius sujungiamas su baliono ventiliu. Jungiamoji veržlė užveržiama raktu. Pasukus baliono ventilio ratuką pusę apsisukimo, muilo emulsija dar kartą patikrinama ventilio, reduktoriaus sujungimo vieta ir ventilio sandarumas.

Draudžiama sandarumą tikrinti naudojant atvirą ugnį – degtuką ar žiebtuvėlį.

Uždegus vieną dujinės viryklės degiklį, užsukamas baliono ventilis ir įsitikinama, kad dujų tiekimas nutrauktas.

Svarbu stebėti liepsnos spalvą:

• ryškiai mėlyna liepsna rodo tinkamą degimą;
• raudona liepsna gali rodyti per didelį dujų kiekį;
• jei liepsnos apačia beveik nematoma – gali būti tiekiama per daug oro.

Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į specialistus ir sureguliuoti sistemą parenkant tinkamą žiklerį. Savarankiškai reguliuoti nepatartina.

Dujų balionas prie viryklės prijungiamas specialiomis žarnomis. Jos negali būti suskilusios ar pažeistos. Draudžiama naudoti vandentiekio žarnas. Perkant būtina atkreipti dėmesį į žarnų ženklinimą.

Jeigu įėjus į patalpą jaučiamas dujų kvapas:

• pirmiausia užsukite dujas;
• išneškite balioną;
• jokiu būdu nenaudokite atviros ugnies;
• gerai išvėdinkite patalpas.

Dujų balionas turi būti laikomas patalpoje, esančioje aukščiau žemės lygio. Dujų nuotėkio metu propanas ir butanas, būdami sunkesni už orą, kaupiasi prie žemės paviršiaus, todėl laikant balioną žemiau gali kilti sprogimo pavojus.

Turintiems automobilius su dujų įranga rekomenduojama jų nelaikyti garažuose su apžiūros duobėmis. Nutekėjus dujoms, jose gali susidaryti pavojinga koncentracija ir kilti sprogimo pavojus. Jei garažas įrengtas žemiau žemės lygio, rekomenduojama įrengti ventiliaciją.

Namuose ir garaže rekomenduojama turėti didesnės talpos gesintuvą, kuriuo būtų galima užgesinti nedidelį gaisrą.

Pajutus dujų kvapą, būtina veikti greitai ir laikytis šių rekomendacijų:

• nosį ir burną užsidenkite drėgnu audeklu arba nosine;
•  užsukite dujų tiekimo ir dujų prietaiso čiaupą;
•  plačiai atidarykite langus ir duris, sudarykite skersvėjį ir gerai išvėdinkite patalpas;
•  nedekite ugnies ir nerūkykite;
• nejunkite ir neišjunkite elektros prietaisų bei jungiklių;
•  užuodę dujų kvapą, praneškite Dujų avarinei tarnybai telefonu 1804;
•  telefonu naudokitės tik neuždujintoje aplinkoje ir ten, kur nebejaučiamas dujų kvapas;
•  jeigu dujų kvapas juntamas daugiabutyje, perspėkite kaimynus, kad jie nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais skambučiais;
•  pasirūpinkite, kad žmonės, esantys arčiausiai dujų nuotėkio vietos, kuo skubiau išeitų į lauką.

Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių (patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64), (toliau – Taisyklės), kurios taikomos projektuojant, rekonstruojant ir remontuojant gyvenamuosius pastatus ir patalpas bei keičiant jų naudojimo paskirtį, 14 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos pirtys (saunos), automobilių saugyklos, katilinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir kitos negyvenamosios paskirties patalpos (pvz., pagalbinės, techninės ir kt.), kurių gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis.

Šio punkto nuostatos netaikomos III atsparumo ugniai laipsnio pastatams.

Minėtoje katilinės patalpoje turėtumėte įrengti tokias duris, kokios buvo numatytos statinio statybos projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Informuojame, kad  Taisyklių 54, 59, 69 ir 77 punktuose nustatyti reikalavimai, kaip turi būti sandarinamos priešgaisrinės užtvaros, kai jas kerta skirtingos inžinerinės komunikacijos.

Mūriniai pastatai, kurių statybai panaudoti konstrukciniai elementai atitinka mūriniams pastatams keliamus atsparumo ugniai reikalavimus, priskiriami I atsparumo ugniai laipsniui.

Taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), XIII skyriaus „Gaisro plitimo į gretimus pastatus ribojimas“ 6 lentelėje nustatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, atsižvelgiant į jų atsparumo ugniai laipsnį.

Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų (6 lentelė)

Taisyklių 6 lentelėje nurodyti minimalūs priešgaisriniai atstumai gali būti mažinami Taisyklėse nustatytais atvejais:

a) kai dėl neišlaikyto minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp pastatų (žr. 6 lentelę) projektuojama atskirai ant savo pamato stovinti priešgaisrinė siena (ekranas, ugniasienė) arba tokia ugniasienė projektuojama kaip pastato siena. Priešgaisrinė siena (ekranas, ugniasienė) turi atskirti gretimus pastatus ir savo konstrukciniais sprendiniais užtikrinti, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinės užtvaros pusėje, gaisras neišplistų į už jos esantį gretimą pastatą (Taisyklių 94 punktas). Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams, ugniasienėms) nustatyti Taisyklių 95 punkte (7 lentelėje).

b) kai dėl neišlaikyto minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp pastatų jie sujungiami į vieną gaisrinį skyrių (Taisyklių 93.1 ir 93.3 papunkčiai).

c) priešgaisrinį atstumą tarp pastatų leidžiama sumažinti 20 proc., kai:
– priešpriešinėse lauko sienose nėra langų;
– besiribojančiuose pastatuose įrengta stacionarioji gaisrų gesinimo sistema;
– besiribojančių pastatų gaisro apkrova neviršija 200 MJ/kv. m;
– gaisrinių žarnų ilgis nuo artimiausio vandens šaltinio (hidranto, rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro židinio pastate neviršija 100 m
(Taisyklių 93.4 papunktis).

Atkreiptinas dėmesys, kad jungiant gretimų sklypų pastatus į vieną gaisrinį skyrių (kai neišlaikomi Taisyklių 6 lentelėje nustatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 ir 7.4.3 papunkčių nuostatomis, statytojas, be kitų dokumentų, projektuotojui turi pateikti kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungti projektuojamą ir kaimyniniam (-iams) sklypui (-ams) priklausantį (-ius) pastatą (-us) į vieną gaisrinį skyrių.

Kai tarp pastatų nėra išlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai ir dėl to planuojama jungti gretimų sklypų pastatus į vieną gaisrinį skyrių (kaip numatyta  Taisyklių 93.1 ir 93.3 papunkčiuose), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punkto ir 7.4.3 papunkčio nuostatomis, statytojas, be kitų dokumentų, projektuotojui turi pateikti kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (-ius) pastatą (-us) į vieną gaisrinį skyrių.

Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp vienbučio gyvenamojo namo ir tame pačiame sklype planuojamų statyti namo priklausinių (garažo, ūkinio pastato ir pan.) nėra normuojami.

Taisyklių  93.2 papunktyje nustatyta, kad priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1 grupės pastatų (gyvenamieji vieno buto pastatai), P.1.2 grupės pastatų (gyvenamieji dviejų butų pastatai), P.2.21 grupės pastatų (kitos paskirties – sodų pastatai, esantys sodininkų bendrijose: sodo nameliai ir kt.) ir kitokios paskirties pastatų, esančių tame pačiame sklype, nenormuojami.

Dėl aktualios informacijos apie gaisrinius hidrantus ir jų būklę Vilniaus mieste rekomenduojama kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ (Spaudos g. 8-1, 01517 Vilnius, klientų aptarnavimo telefonas 1889, el. p. [email protected]).

Informaciją apie kituose Lietuvos miestuose ir kitose gyvenamosiose teritorijose esančius gaisrinius hidrantus bei jų būklę turėtų teikti inžinerinių tinklų savininkai, valdytojai ar naudotojai. Paprastai tai yra vandens tiekimo įmonės, atsakingos už konkrečios teritorijos inžinerinių tinklų eksploatavimą.

Kai kurios vandens tiekimo įmonės (pvz., UAB „Palangos vandenys“, UAB „Šilutės vandenys“) viešai skelbia jų aptarnaujamoje teritorijoje esančių gaisrinių hidrantų išdėstymo žemėlapius.

Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų pareigos priešgaisrinės saugos srityje nurodytos Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnyje.

Gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta privalomų reikalavimų asmenims, vykdantiems instruktavimą gaisrinės saugos klausimais.

Tai reiškia, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas, atsakingas už darbuotojų instruktavimą, turi teisę savo nuožiūra paskirti šią funkciją vykdyti konkrečiam darbuotojui, pasitelkti konsultavimo paslaugas teikiančią įstaigą ar pasirinkti kitą tinkamą sprendimą.

Kartu vadovas prisiima atsakomybę už organizuojamų instruktavimų kokybę ir tinkamą jų vykdymą.

Ne. Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1-96 buvo panaikintas iki tol galiojęs 5 metų priešgaisrinės saugos pažymėjimų galiojimo terminas.

Todėl nuo 2015 m. kovo 19 d. išduodami priešgaisrinės saugos pažymėjimai yra neterminuoti, o pakartotinai išklausyti mokymo programos ateityje nebereikia.

Pakartotinai mokymų neprivalo išklausyti ir tie asmenys, kurių anksčiau įgytų pažymėjimų buvęs 5 metų galiojimo terminas būtų pasibaigęs po 2015 m. kovo 19 d.