BDAR

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


exclamation

Informuojame, kad nuo 2020-11-27 18:00 iki 2020-11-29 18:00 ir nuo 2020-12-11 18:00 iki 2020-12-13 18:00 bus atliekami IS infrastruktūros perkėlimo darbai. Dėl šios priežasties galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

Ugniagesiai pataria

Kad nelaimės atveju kuo greičiau išsikviestumėte skubią pagalbą, įsiminkite šiuos patarimus:

  • ištikus nelaimei nebijokite skambinti skubiosios pagalbos tarnybos telefono mumeriu 112 (toliau – numeris112) ir nesutrikite;
  • pasirinkite vietą, iš kurios galėtumėte saugiai paskambinti numeriu 112;
  • jei galite, numeriu 112 skambinkite ir su atsiliepusiu operatoriumi kalbėkite pats (-i);
  • telefono aparato klaviatūroje surinkite tik šiuos tris skaitmenis – 112. Jokių šalies, miestų, rajonų ar kitokių kodų prieš numerį 112 rinkti nereikia;
  • sulaukite, kol operatorius atsakys į jūsų skambutį. Būkite kantrus (-i). Jei po kelių kvietimo signalų nesulaukiate atsiliepiant operatoriaus, jokiu būdu nenutraukite skambučio ir neskambinkite iš naujo dar kartą. Kiekvienas jūsų pakartotas skambutis bus laikomas nauju ir bus nukeltas į skambučių eilės pabaigą, todėl prisiskambinimo laikas gali pailgėti;
  • atsiliepus operatoriui prisistatykite ir trumpai, aiškiai praneškite, kas įvyko;
  • nurodykite vietą (jei žinote, ir tikslų adresą), kurioje yra reikalinga skubi pagalba. Jei galite, paaiškinkite operatoriui, kaip šią vietą lengviau rasti (prie jos privažiuoti). Jei pavojinga situacija susiklostė kitoje, nei jūs skambinate, vietoje – nurodykite įvykio vietą;
  • atsakykite į visus operatoriaus užduotus klausimus; 
  • laikykitės operatoriaus teikiamų patarimų;
  • nepadėkite ragelio, kol operatorius pasakys, kad pokalbį galima baigti;
  • baigęs (-usi) pokalbį, pasistenkite neužimti savo telefono linijos, iš kurios skambinote, jei tai nėra būtina. Operatoriui gali prireikti su jumis susisiekti ir paprašyti papildomos informacijos apie situaciją arba pateikti jums daugiau patarimų;
  • jei situacija nelaimės vietoje pasikeičia (pagerėja ar pablogėja), paskambinkite numeriu 112 dar kartą ir apie tai praneškite.

Kokiose patalpose ir kiek detektorių įrengti?

Gyvenamąjame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.

Kaip parinkti tinkamą vietą?

Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir  kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.

Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

Kaip prižiūrėti?

Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.

Kokį detektorių pirkti?

Renkantis autonominį dūmų signalizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus). Tad  dūmų detektorius galite rinktis paga savo poreikius ir galimybes.

Praktiški patarimai, kaip apsisaugoti nuo ugnies.

Gaisrą gali sukelti mažiausias neapdairumas:

  • nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų. Kambaryje esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta.

Gaisras plinta sparčiai:

  • jau po 10–15 minučių liepsnoja visas kambarys.

Nedelskite:

  • iš anksto pagalvokite, kaip elgsitės kilus gaisrui, kuo gesinsite, kaip išeisite iš patalpos (tai vadinama evakuacija), kaip ir kam pranešite apie gaisrą?

Jeigu dega jūsų butas:

  • skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112;
  • negelbėkite savo turto;
  • išeikite iš buto;
  • uždarykite duris, bet neužrakinkite jų;
  • nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;
  • pasitikite atvykstančius ugniagesius.

Jeigu patalpoje daug dūmų:

  • užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu;
  • eikite pasilenkę arba šliaužkite;
  • jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos.

Jeigu dega kaimynų butas:

  • skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112;
  • jeigu laiptinėje daug dūmų, likite savo bute;
  • uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas;
  • prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad ugniagesiai jus matytų.

Jeigu užsidegė drabužiai:

  • griūkite ant žemės, vartykitės į visas puses, kad ugnis užgestų;
  • užsidenkite veidą rankomis;
  • jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį, ugnį slopinkite (nuo galvos kojų link) po ranka esančiomis nedegiomis medžiagomis;
  • nudegimo vietą aušinkite vandeniu, sniegu (15 min.), uždėkite drėgną rankšluostį ar audeklą;
  • skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112.

Jeigu užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas:

  • elektros prietaisą išjunkite iš elektros lizdo, išjunkite elektros tiekimą patalpoje;
  • užmeskite ant elektros prietaiso audeklą;
  • gesinkite gesintuvu;
  • jeigu nepavyko užgesinti gaisro ir jis išplito, skubiai palikite patalpas;
  • prieš palikdami patalpas, sandariai uždarykite langus ir duris;
  • skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112;
  • apie gaisrą praneškite kaimynams.

Jeigu užsidegė riebalai ar aliejus:

  • indą uždenkite dangčiu;
  • išjunkite viryklę;
  • atminkite: įkaitusių riebalų negalima gesinti vandeniu.

Jeigu užsidegė automobilis:

  • išjunkite variklį;
  • šiek tiek praverkite variklio dangtį ir gesinkite gesintuvu.

Apie evakavimą pasikalbėkite su savo šeima:

  • aptarkite, kaip reikėtų elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų jums įprastą išėjimą (išlipsite per langą, išeisite į balkoną);
  • paskirkite susitikimo vietą lauke. Tuomet žinosite, ar visi išėjo iš degančio pastato.

Jeigu esate viešose vietose:

  • žinokite, kad pastatuose yra evakuaciniai išėjimai, jie žymimi žaliai;
  • mokykloje, parduotuvėje, kino teatre, restorane, viešbutyje ir kitose viešose vietose yra bent du  išėjimai, apsidairykite ir įsidėmėkite juos.

Mūsų svarbiausias patarimas! Įsigykite autonominį dūmų detektorių (jutiklį):

  • autonominis dūmų detektorius jus pažadins gaisrui tik prasidėjus;
  • tvirtinkite jį prie lubų prieškambaryje, miegamajame, mansardoje;
  • kasmet nuvalykite nuo jo dulkes ir pakeiskite elementus.

 

Prieš kūrenant krosnis

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius.

Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

  • Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų palikti atvirų pakuros durelių;
  • Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą;
  • Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kūrenant krosnį

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti.

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės. Jos yra bespalvės ir bekvapės ir jomis galima apsinuodyti, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Rekomenduojame pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorius.

Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai:

  • lengvas apsvaigimas;
  • mieguistumas;
  • sąmonės netekimas.

Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112, o patalpas gerai išvėdinkite.

Jeigu šildotės elektriniais prietaisais:

  • pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai;
  • elektrinius šildymo prietaisus statykite toliau nuo užuolaidų bei baldų;
  • nepalikite ant jų padžiautų drabužių;
  • išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.

Užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.

Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

Jeigu  naudojatės dujiniais šildytuvais:

  • naudojantis dujiniais prietaisais, reikia laikytis gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų konkrečių reikalavimų;
  • įrengiant dujinius prietaisus, turi būti įrengiama patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas;
  • patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).

Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Todėl bent jau miegamuosiuose patartina įsirengti smalkių detektorių.

Įsidėmėkite – dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla sprogimo grėsmė!

Patarimai, ką daryti patalpoje pajutus dujų kvapą:

  • nosį ir burną užsidenkite drėgnu audeklu ir nosine;
  • užsukite dujų ir dujų prietaiso čiaupą;
  • plačiai atidarykite langus, duris ir, sukėlę skersvėjį, vėdinkite patalpas;
  • nedekite ugnies, nerūkykite;
  • nejunkite elektros prietaisų ir jungiklių;
  • užuodę dujų kvapą, būtina praneškite Dujų avarinei tarnybai telefonu 1804;
  • telefonu naudokitės tik neuždujintoje aplinkoje ir ten, kur nėra dujų kvapo;
  • jeigu dujų kvapas juntamas daugiabutyje, perspėkite kaimynus, kad jie nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais skambučiais;
  • pasirūpinkite, kad žmonės, esantys butuose arčiausiai dujų nutekėjimo vietos, skubiai išeitų į lauką.

Norėdami išvengti automobilio gaisro, vairuotojai turi atidžiau prižiūrėti ir nuolat tikrinti automobilio elektros instaliaciją, degalų tiekimo sistemą ir dujų įrangą.

Priežastys, dėl kurių užsidega automobilis:

  • elektros instaliacijos gedimai;
  • kuro tiekimo sistemos gedimai;
  • dujų įrangos gedimai;
  • kiti transporto technikos gedimai.

Jeigu užsidegė jūsų automobilis:

  • sustokite kelkraštyje. Važiuoti toliau jokiu būdu negalima, nes liepsnos plis tik dar greičiau. Išjunkite variklį. Nuleiskite rankinio stabdžio svirtį. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas;
  • iškvieskite ugniagesius gelbėtojus;
  • paimkite gesintuvą (privalote jį turėti automobilyje);
  • variklio dangtį atidaryti galima tik rankoje turint naudoti paruoštą gesintuvą;
  • siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po keleto sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausias degimas. Reikia būtinai pataikyti į gaisro židinį;
  • gaisrą gesinti reikia labai intensyviai, nes jeigu liepsnos liežuviai pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti be ugniagesių pagalbos taps neįmanoma. Vieno   gesintuvo gali neužtekti, paprašykite kitų sustojusių padėti vairuotojų;
  • jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo;
  • tam, kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kuo mažesni, būtina nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net ir mažiausius gedimus. Būtina turėti techniškai tvarkingą ir kasmet tikrinamą gesintuvą, ne mažesnį kaip vieno kilogramo talpos. Automobilyje gesintuvas turi būti laikomas lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje. Rekomenduojama turėti  miltelių gesintuvą.

Kodėl užsidega kombainai?

Kombainai dažniausiai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi.

Dirbant varikliui, kombaino kolektoriuje, išmetimo vamzdyje kaupiasi nuodegos. Jeigu variklio karteryje yra per daug tepalo arba cilindrų žiedai susidėvėję, tepalas gali patekti į degimo kamerą. Dėl to padidėja atidirbusių dujų išmetimo intensyvumas. Priklausomai nuo variklio tipo, šių dujų temperatūra išmetimo vamzdyje siekia 500–700 laipsnių, todėl įkaitę nuodegų gabalėliai, iš išmetimo vamzdžio patekę ant šiaudų, gali sukelti gaisrą.

Esant nesandarioms kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemoms, gali nutekėti kuro ir tepalų. Prie šių nuotekų labai limpa dulkės, smulkios šiaudų dalelės, kurios susikaupusios ant įkaitusių variklio mazgų gali užsidegti.

Be to, kuro tiekimo vamzdeliai, pagaminti iš degių medžiagų, besiliesdami su įkaitusiomis variklio detalėmis, lydosi ir užsiliepsnoja, o iš jų bėgantis kuras padeda ugniai išplisti. Dėl blogai sureguliuotų ir dideliais greičiais besisukančių kombaino mechanizmų susidaro sausa trintis, šie mechanizmai įkaista ir gali uždegti ant jų apsivyniojusius šiaudus.

Gaisras kombaine gali kilti ir dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimų. Ypač smarkiai izoliacija susidėvi tose vietose, kur laidai nutiesiami pro aštresnius kombaino korpuso kampus, šalia judančių mazgų arba arti įkaitusių mechanizmų paviršių.

Kaip apsisaugoti:

  • norint išvengti kombainų ir kitos žemės ūkio technikos gaisrų, būtina naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Kombainų variklių, neturinčių antvožų, kolektorius reikia apsaugoti nuimamais metaliniais skydeliais arba sieteliais (su 2 mm skersmens kiaurymėmis);
  • nuo variklio ir jo mazgų būtina nuolat nuvalyti dulkes, smulkių šiaudų masę  ir kuro bei tepalo nuotekas;
  • elektros laidų izoliaciją reikia apsaugoti nuo trinties, mechaninio bei šiluminio poveikio, gerai sutepti besisukančius mazgus. Kombaine privalo būti 2 gesintuvai ir nedegus audeklas. Pageidautina turėti ir kastuvą, kad ugnį galima būtų nuslopinti žemėmis;
  • remontuoti ir laikyti derliaus nuėmimo techniką ir agregatus leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo javų plotų. Be to, lauko sąlygomis į kombainų, traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų kuro talpyklas degalai gali būti pilami tik nedirbant jų varikliams.
  • Naudojantis kepsninėmis svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Jas statyti reikėtų kuo toliau nuo tvorų, medžių, krūmų, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų;
  • Draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip 6 m nuo pastatų;
  • Po jomis turėtų būti nedegus pagrindas. Svarbu, kad kepsninė nestovėtų ant sausos žolės;
  • Prieš kepant, kepsninėje reikia tolygiai paskirstyti žarijas;
  • visuomet reikėtų turėti vandens liepsnai užpilti;
  • Atidžiai prižiūrėkite žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad šie neprisiartintų prie zonos, kurioje stovi kepsninė;
  • Ugnį kepsninėje reikėtų užkurti pavėjui, kad vėjas pūstų nuo jūsų, tuomet ir liepsna sklis į tą pusę;
  • Baigę kepti šašlykus ar kepsnius, nepalikite kepsninės be priežiūros. Būtina įsitikinti, kad nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti;
  • Baigę naudotis kepsnine, pelenus suberkite į specialų metalinį konteinerį, kepsninę patraukite į saugią vietą;
  • Balkonuose kepsninių kurti negalima, nes iškritusi kibirkštis gali uždegti balkoną ar net butą.

Saugaus elgesio patarimai 

  • pirotechnika nėra žaislai – tai didelio pavojaus gaminiai, todėl negalima leisti su jais žaisti vaikams;
  • leidžiant fejerverkus reikėtų būti ypač atsargiems;
  • labai svarbu naudoti pirotechnikos priemones tik griežtai laikantis gamintojo instrukcijų, todėl prieš naudojant fejerverkus, būtina išsiaiškinti, kaip tai daryti saugiai;
  • fejerverkai gali sužaloti žmones ar uždegti pastatus, todėl juos naudoti reikėtų toliau nuo pastatų, medžių, automobilių ir tų vietų, kur susirenka žmonių;
  •  svarbu atokiau atsitraukti nuo tų žmonių, kurie leidžia fejerverkus;
  • leidžiant fejerverkus, negalima nukreipti juos į žmones;
  • nesuveikusių pirotechnikos priemonių negalima uždegti pakartotinai, prie jų nereikėtų artintis dar kurį laiką;
  • pirotechnikos priemonėmis pavojinga sprogdinti kitus daiktus, pavyzdžiui butelius ir pan.;
  • savadarbė pirotechnika yra labai pavojinga, nes nėra išbandyta ir negalima prognozuoti jos veikimo, kuria kryptimi ir kokiu atstumu lėks skeveldros;
  • nebandykite pasigaminti fejerverkų patys. 

Sužalojimai

Visi sužalojimai, kurie padaromi dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi.

Asmenims, leidžiantiems fejerverkus, patartina dėvėti apsauginius akinius, nes pagal JAV atliktus tyrimus, apie 40 proc. sužalojimų patiriama galvos srityje – tai akys, veidas, ausys, dar apie 40 proc. sudaro rankų ir pirštų sužalojimai. Dažniausi yra nudegimai.

Fejerverkais susižaloja 74 proc. vyrų, 26 proc. moterų. Vyrai paprastai susižeidžia patys, leisdami fejerverkus, o moterys juos stebėdamos. 

Reikalavimai pirotechnikos priemonėms: 

  • ant pirotechnikos priemonės turi būti etiketė, kurioje lietuvių kalba matomai, aiškiai ir nenutrinamai įrašytas gamintojo pavadinimas ir adresas, tipas, pirotechnikos priemonės, partijos ar serijos numeris, kategorija, pirotechninio mišinio bendra masė, amžius, nuo kurio galima įsigyti atitinkamą pirotechnikos priemonę, gaminio naudojimo instrukcija, mažiausias saugus atstumas iki pirotechnikos priemonės ją naudojant (jeigu priemonė skirta naudoti tik lauke ar gaminio konstrukciniai ypatumai nustato tokią būtinybę;
  • papildomai pirotechnikos priemonių naudojimas (jeigu reikia) gali būti pavaizduotas grafiškai;
  • draudžiama naudoti pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų. Į gimnazijos patalpas neštis pirotechnikos priemones griežtai draudžiama;
  • draudžiama naudoti pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinių pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas);
  • draudžiama parduoti ir naudoti pirotechnikos priemones asmenims iki 14 metų, o tam tikrų kategorijų fejerverkus draudžiama parduoti asmenims, neturintiems 18 metų;
  • draudžiama naudoti ir parduoti pirotechnikos priemones asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
  • prekybos centruose, išskyrus specializuotas parduotuves, maksimalus leistinas pirotechninio mišinio kiekis – 10 kg, bet ne daugiau nei 50 kg fejerverkų. Laikinosiose prekybos vietose šie skaičiai dar mažesni – 6 kg ir 30 kg. 

Pagrindiniai pirotechnikos priemonių saugaus naudojimosi reikalavimai: 

  • Daugiašūvės baterijos statomos ant kieto, lygaus paviršiaus. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti saugiu atstumu (ne arčiau kaip 25 m).
  • Raketos kotas įstatomas į gerai įtvirtintą vertikalų stovą, esantį ant lygaus, kieto pagrindo, ir uždegama dagtis. Būtina atsitraukti saugiu 25 m atstumu.
  • Vulkanai / fontanai statomi ant lygaus, kieto, nedegaus pagrindo. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti saugiu atstumu.
  • Romėniškos žvakės pritvirtinamos prie vertikalaus kuolo, įtvirtinto žemėje, ir uždegama dagtis. Būtina atsitraukti saugiu atstumu.
  • Suktukai paguldomi ar pastatomi nurodyta kryptimi ant kieto pagrindo ir uždegama dagtis. Būtina atsitraukti saugiu atstumu.

Jei pirotechnikos gaminys neiššovė:

  • neikite prie jo mažiausiai penkias minutes arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje;
  • nebandykite jo ardyti ar uždegti iš naujo;
  • neužsidegusį ar neiššovusį gaminį reikia panardinti į vandenį, įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių konteinerį.
  • Nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių;
  • Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas;
  • Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai;
  • Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas;
  • Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus;
  • Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų;
  • Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite;
  • Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais;
  • Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių;
  • Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti;
  • Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis;
  • Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.);
  • Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę;
  • Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti;
  • Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

 

Saugus elgesys vandenyje (pristatymas paskaitai 1-5 klasių mokiniams)  pdf   ppt

Saugus elgesys vandenyje (pristatymas paskaitai 6-8 klasių mokiniams)  pdf   ppt

Saugus elgesys vandenyje (pristatymas paskaitai 9-12 klasių mokiniams) pdf  ppt  

 

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

  • Būtina uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų;
  • Perkūnijos metu negalima stovėti  po medžiais, arti vandens. Taip pat negalima bėgti;
  • Pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos, šalia metalinių aptvarų, elektros tiekimo linijų;
  • Nesaugu  dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke;
  •  Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, geriausia palaukti jos pabaigos  nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje;
  • Maudantis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje, išgirdus  griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą;
  • Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti;
  • Jeigu esate pastate, perkūnijos metu, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.
Pučiant  stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir rekomenduoja,  kaip elgtis kilus stipriam vėjui.
  • Perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite  krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi;
  • Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;
  • Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius,  pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui;
  • Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais;
  • Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;
  • Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;
  • Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, todėl pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus,  kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112.

Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius.  Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir tai gali kelti pavojų  gyvybei.

  • Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tiktai labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas;
  • Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų;
  • Nesinaudokite savadarbiais elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros;
  • Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos;
  • Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26-27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.

Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.

Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.

Turėk kur slėptis! Pasiruošk ekstremaliosioms situacijoms šiandien, kad rytoj galėtum apsaugoti save, artimuosius, kaimynus ir bendradarbius!

REKOMENDACIJOS GYVENTOJAMS DĖL SAUGIOS PATALPOS PARINKIMO, ĮRENGIMO IR APRŪPINIMO*

Jei gyvenamosios, negyvenamosios, kitos (mokslo, kultūros, religinės, sporto, viešbučių, gydymo, poilsio ir pan.) paskirties statinyje nėra įrengtos vietos slėptis nuo išorinių grėsmių, viena (ar kelios) eksploatuojama statinio patalpa gali būti pritaikoma ir įrengiama kaip saugi patalpa. Joje žmonės galėtų slėptis ir apsisaugoti. Patalpa turi būti aprūpinta priemonėmis, užtikrinančiomis saugų žmonių buvimą joje 3–5 paras, arba, kol praeis pavojus ar žmonės bus evakuoti.

Už saugios patalpos parinkimą, įrengimą, priežiūrą ir aprūpinimą rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį.

SAUGIOS PATALPOS PARINKIMAS IR ĮRENGIMAS

Geriausia saugią patalpą įrengti bet kurio statinio cokolinio aukšto, rūsio ar kitoje požeminėje patalpoje: statinius jungiančiame koridoriuje, požeminėje praeigoje, tunelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar garaže, šaudykloje ir t. t.

  • Saugioje patalpoje ir šalia neturi būti aukšto slėgio dujų, garo ir pavojingų skysčių vamzdynų, aukštos įtampos laidų, įrenginių, kitų pavojų keliančių inžinerinių sistemų, sienų apdaila turi būti atlikta iš nedegių ar sunkiai degių medžiagų;

  • Saugi patalpa turėtų būti be angų ir langų, tačiau joje turėtų būti daugiau kaip vienas išėjimas. Jei tokių nėra, parenkama patalpa, kurioje yra keli nedideli langai. Pirmenybė teikiama patalpai su plastikiniais langais. Turi būti galimybė prireikus langus uždengti skydais ar smėlio maišais arba užklijuoti lipnia juosta;

  • Saugios patalpos perdanga ir sienos turėtų būti iš monolitinio gelžbetonio, kurio storis ne mažesnis kaip 20 cm, o jei sienos iš plytų mūro – ne mažesnis kaip 45 cm. Taip pat tiktų patalpa, kurioje yra sustiprintos konstrukcijos ar kurios perdangą ir sienas galima būtų sutvirtinti papildomai įrengiamomis paprastomis pastiprinančiomis konstrukcijomis;

  •  Patalpoje įstatomos šarvuotos durys arba pastiprinamos metalo lakštu, plastikiniai langai, langų žaliuzės, langinės ar apsauginiai skydai langams, jei įmanoma – ortakis, ventiliatorius ir dulkių filtras ar kondicionierius.

 SAUGIOS PATALPOS APRŪPINIMAS PAGAL ŽMONIŲ SKAIČIŲ

  • Reikalingiausi darbo ir poilsio baldai – stalai ir kėdės, sofa-lova ar lova, kiti baldai pagal poreikį. Rekomenduojama, kad baldai būtų iš nedegių medžiagų;

  • Geriamojo vandens, mėsos ir daržovių konservų, sutirštinto pieno, kruopų, aliejaus, cukraus, druskos, prieskonių ir ilgai negendančių produktų, jei yra kūdikių ir vaikų, – jiems skirto maisto, atsargos (būtina periodiškai atnaujinti);

  • Sezoniniai drabužiai, šlepetės ir batai, jei yra kūdikių ir vaikų, – sauskelnės, drėgnos servetėlės, vaikų drabužiai ir apavas, taip pat tualeto reikmenys, marlė, kaukės nuo dulkių ar dujokaukės;

  • Patalynės komplektai, antklodės ar apklotai, miegmaišiai;

  • Lėkštės, puodukai, peiliai, šakutės, šaukštai, konservų atidarytuvas, didelis puodas, dubuo, kibiras;

  • Kišeninis žibintuvėlis, akumuliatorinis žibintas, maitinimo elementai, akumuliatorius ir pakroviklis, atsarginė lemputė;

  • Žvakės, degtukai, žiebtuvėlis;

  • Šildytuvas ar kieto kuro krosnelė, kieto kuro atsargos;

  • Šiukšlių dėžė su gerai užsidarančiu dangčiu, polietileniniai šiukšlių maišai;

  • Nešiojamasis biotualetas (arba uždengiama metalinė ar plastikinė talpykla);

  • Radijas, televizorius, atsarginių maitinimo elementų komplektas, laikrodis, mobilusis ir laidinis (jeigu yra) telefonai;

  • Knygos, žurnalai, kitos laisvalaikio priemonės, jei yra vaikų, – spalvoti pieštukai, popierius, dėlionės, mėgstami žaislai;

  • Higienos priemonės, pirmosios pagalbos rinkinys, vandenilio peroksido tirpalas, paskirti būtini vaistai, medikamentai;

  • Įrankiai: plaktukas, replės, atsuktuvas, kirvis, pjūklas, kastuvas, laužtuvas ir kt.;

  • Gaisro gesinimo priemonės: talpykla su vandeniu, kaušas arba indas, tinkamas vandeniui semti, gesintuvas;

  • Saugioje patalpoje kartu su savimi rekomenduojama turėti išvykimui paruoštą krepšį, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, artimųjų nuotraukas, pinigų.

* Rekomendacijos taip pat taikytinos gyventojų bendrijoms, seniūnijoms, ūkio subjektams ir įstaigoms

Nelaimės, didelio masto avarijos įvyksta netikėtai. Tokiais atvejais gyventojai perspėjami šiais civilinės saugos signalais: įspėjamuoju garsiniu signalu „Dėmesio visiems“ ir įspėjamaisiais, balsu skelbiamais signalais „Cheminis pavojus“, „Radiacinis pavojus“, „Katastrofinis užtvindymas“, „Potvynio pavojus“, „Uragano pavojus“, „Oro pavojus“ ir „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

Gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami ne tik įjungus sirenas, bet ir panaudojant šiuolaikinę korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) technologiją, siunčiant trumpuosius pranešimus  į gyventojų mobiliuosius telefonus.

Dėmesio visiems“ – įspėjamuoju, pulsuojančiu 3 min. trukmės garsiniu signalu gyventojai perspėjami apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę, perspėjimo sistemos patikrinimo ar pratybų metu. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę šį signalą:

  • nedelsiant įsijunkite radiją ar televizorių;
  • išklausykite pranešimo;
  • griežtai vykdykite rekomendacijas.

„Radiacinis pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas,  nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.  Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę šį signalą:

  • atidžiai išklausykite pranešimo;
  • griežtai laikykitės rekomendacijų;
  • pasirūpinkite stabiliojo jodo preparatais (kalio jodidu arba kalio jodatu), jei buvo toks nurodymas;
  • jei liekate namie, sandariai uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Duris uždenkite storu audeklu, jei yra galimybė, eikite į artimiausią slėptuvę.

Jei nurodyta evakuotis, pasiimkite:

  • pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, reguliariai vartojamų vaistų;
  • dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatą, diplomą, nuosavybės dokumentus);
  • pinigus, kreditines korteles, vertybinius popierius, brangenybes;
  • šeimynines relikvijas;
  • maisto 2-3 dienoms;
  • reikalingų drabužių (pagal sezoną);
  • tualetinius reikmenis;
  • asmenines apsaugos priemones;
  • nešiojamąjį radijo imtuvą, žibintuvėlį, atsarginius elementus, žiebtuvėlį.

Išeidami iš namų:

  • užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu;
  • išjunkite dujas, elektros prietaisus, užsukite vandens sklendes;
  • jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartą, sandariai uždarykite duris, sandariai uždenkite šulinius;
  • užterštoje vietovėje nelieskite daiktų plikomis rankomis.

„Cheminis pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę šį signalą:

  • jei esate lauke, stenkitės kuo skubiau išeiti iš užterštos zonos. Eikite civilinės saugos specialistų nurodyta kryptimi.

Jei esate namie:

  • uždarykite duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas, sudrėkinkite rankšluosčius ar audeklo gabalus ir jais užkimškite durų apačią;
  • langus ir duris sandariai apklijuokite lipnia juosta, uždenkite šulinius.

Jei ketinate evakuotis:

  • pasiimkite dokumentus, pinigų, maisto 2–3 dienoms, reikalingų medikamentų;
  • apsivilkite drabužiais, nepraleidžiančiais vandens, apsiaukite guminius batus;
  • išjunkite elektros prietaisus, užsukite vandens, dujų sklendes;
  • išeidami iš namų, užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu;
  • į slėptuvę ar kitas nurodytas patalpas eikite statmenai vėjo krypčiai, atviromis vietomis, venkite aukštos žolės, tankiai apsodintų vietų;
  • nesislėpkite žemumose, rūsiuose, tuneliuose.

„Katastrofinis užtvindymas“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimos avarijos Kauno hidroelektrinėje. Šis signalas skelbiamas Kauno miesto,  Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės rajonų gyventojams, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, kuriems gresia tiesioginis užtvindymas, ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per įvardintų savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir  vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę šį signalą,

•  atidžiai išklausykite pranešimą ir vykdykite nurodymus.

„Potvynio pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių pakilus upėse vandens lygiui iki pavojingos ribos. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir  vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
 

Išgirdę šį signalą:

  • pasirūpinkite savo turtu, namais, gyvuliais;
  • namuose sukelkite daiktus kuo aukščiau, įrenginių (mechanizmų) metalines konstrukcijas patepkite tepalu;
  • apsirūpinkite plaukiojimo priemonėmis, gumine avalyne;
  • turėkite ne mažiau kaip 10-čiai parų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną, radijo imtuvą.

Jei nutarėte evakuotis:

  • prieš palikdami namus, užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą;
  • pasiimkite dokumentus, pinigus, vertybinius popierius, brangenybes, būtiniausius daiktus, maisto produktų, medikamentų;
  • užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus.

„Uragano pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį, galintį sukelti ekstremaliąją situaciją. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Jei nutarėte evakuotis:

  • jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartus, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines, sutvirtinkite pastatų stogus;
  • išjunkite elektros prietaisus ir dujas;
  • turėkite nešiojamąjį radijo imtuvą;
  • būkite kuo toliau nuo langų;
  • jei uraganas užklupo lauke, nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų;
  • audros metu nesinaudokite mobiliuoju telefonu;
  • jei esate mieste, slėpkitės gyvenamųjų namų laiptinėse, kitose priedangose.

„Oro pavojus“ – skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė.  Skelbiamas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.

Išgirdę šį signalą:

  • atidžiai išklausykite informaciją ir vykdykite nurodymus;
  • eidami į slėptuvę pasiimkite, medikamentų, nešiojamąjį radijo imtuvą, tualetinius reikmenis;
  • jei liksite namie, imkitės apsaugos priemonių: lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, užtraukite užuolaidas, įsiveskite į vidų savo šunis, kates ir t.t., persikelkite į kambarį be langų (jei toks yra).

„Perspėjimo sistemos patikrinimas“  balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie  vykdomą  perspėjimo sistemos patikrinimą. Šis signalas skelbiamas taip pat ir kai įvyksta nesankcionuotas sirenų įjungimas. Jis skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas,  regioninius ir vietinius transliuotojus.

Įvykus avarijai atominėje elektrinėje gyventojai būtų informuoti sirenomis, o vėliau  per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. Valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju.

Kaip paruošti maisto atsargas

Visi maisto produktai sudedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, stiklainius, metalines dėžutes, polietileninius maišelius; bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.

Kaip pasiruošti kvėpavimo organų apsaugos priemones

Užterštoje vietovėje paprastai naudojamos kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Šiam tikslui tinka visų rūšių dujokaukės ir respiratoriai, tačiau galima naudoti ir paprasčiausias  apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų. Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo audinio viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad panaudotos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka.

Kūnui apsaugoti yra įvairiausios specialios apsauginės aprangos, tačiau jas paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.

Kaip atlikti jodo profilaktiką

Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Apie profilaktikos reikalingumą gali spręsti tik medikai, nes jie yra pasirengę kvalifikuotai įvertinti situaciją ir yra įpareigoti laiku pateikti rekomendacijas ekstremalių situacijų centrams, kurie tučtuojau informuos gyventojus. Nors įvykus avarijai jūs gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, tačiau siūlome jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika – tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) vartojimas.

Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms tokia:

  • Suaugusieji iki 40 metų (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13–16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletė sveria 125 mg, išgerkite visą, jei 250 g – pusę tabletės).
  • Vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės.
  • Kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30–35 mg kalio jodido arba 40–45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės.
  • Naujagimiams iki 1 mėnesio skiriama 15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato. Tai aštuntadalis suaugusiųjų dozės.

Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10.

Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

Neturint tablečių, galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų 1–2 lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami 3–5 lašai 5 proc. jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.

Jeigu gavote nurodymą likti namuose

Pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia.

Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių.

Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.

Jei prireiktų evakuotis

Jeigu gyvenate 30 km spinduliu apie AE, iškilus avarijos grėsmei ar jai įvykus, per radiją gali būti pranešta, kad vyks evakavimas. Pasiruoškite pačius būtiniausius daiktus, kuriuos pasiimsite su savimi (dokumentus, pinigus, šeimynines relikvijas, vaistus, užrašų knygelę su telefonais, kelis mėgstamiausius vaikų žaislus). Gyventojai, įsikūrę 5 km spinduliu apie elektrinę, būtų evakuoti vos tik kiltų avarijos grėsmė, nesvarbu, ar avarija tikrai įvyks, ar pasiseks jos išvengti.

Paskelbus apie galimą evakavimąsi, pasiruoškite maisto produktų 2–3 dienoms. Pasiimkite reikalingus daiktus, viską tvarkingai sudėkite į lagaminus, kelioninius krepšius, kuprines. Prie kiekvieno imamo su savimi daikto pritvirtinkite kortelę su savo vardu, pavarde.

Būtiniausių daiktų sąrašas

  1. Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų.
  2. Dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai).
  3. Pinigai (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės).
  4. Šeimyninės relikvijos.
  5. Maistas 2-3 dienoms.
  6. Reikalingi drabužiai (pagal sezoną).
  7. Tualetiniai reikmenys.
  8. Asmeninės apsaugos priemonės.
  9. Nešiojamasis radijo imtuvas, žibintuvėlis, atsarginiai elementai, žiebtuvėlis.         


Pasiimkite savo šunis, kates ir t.t. Dėl gyvulių ūkininkai gaus atskirus nurodymus.

Palikdami namus, išjunkite elektros prietaisus, sandariai uždarykite langus bei duris ir atlikite visus jums žinomus ir įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Elkitės ramiai.

Jeigu galite be pašalinės pagalbos pragyventi 3 dienas – jūs pasirengę evakuacijai.

Ūkininkams

Pagrindinis ir patikimiausias gyvulių apsaugos būdas – suvaryti juos į sandarius tvartus, daržines. Patalpų plyšiai užtaisomi molio arba cemento skiediniu, durys ir langai apkalami plėvele ar toliu. Kur nėra rėmų, langų angas reikia uždėti plytomis arba maišais su žemėmis; dalį langų galima uždengti mediniais skydais. Į ventiliacijos vamzdžius reikia įstatyti paprasčiausius filtrus iš maišinio audinio, pjuvenų, šieno arba samanų.

Šuliniai, girdyklų loviai ir visi gyvulių šėrimo indai uždengiami sandariais mediniais arba kitokiais dangčiais.

Patalpose paruošiamos pašarų ir vandens atsargos 5–7 paroms. Lauke laikomos pašarų atsargos uždengiamos brezentu, plėvele, ne plonesniu kaip 15 cm storio šiaudų arba smulkių šakelių sluoksniu. Virš šieno stirtų reikia padaryti stogelius. Vandens atsargoms laikyti tinka bet kokie sandariai uždaromi indai – cisternos, statinės, bakai, kubilai.

Rekomendacijos, kaip elgtis, kai yra padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis

Padidėjusią aplinkos oro taršą miestuose ir ypač didmiesčiuose nulemia meteorologinės sąlygos, suintensyvėję transporto srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai.

Meteorologinės sąlygos

Oro tarša didmiesčiuose padidėja tada, kai kelias dienas nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda per mažai, kad išsklaidytų besikaupiančius oro teršalus, taip pat, kai ilgai nėra lietaus.

Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui ir esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose gali susiformuoti  vadinamieji dūminiai miesto rūkai (smogas).

Transporto srautai suintensyvėja prieš darbo dienos pradžią ir pasibaigus darbo dienai (piko valandomis), tada atmosferos oras labiau teršiamas autotransporto išmetamais teršalais (kietosios dalelės, smalkės, azoto dioksidas, sieros dioksidas).

Kietųjų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali padidėti dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos neplaunamos, nešluojamos ir nelaistomos.

Per šalčius didmiesčiuose padidėja oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas.

Šalia didmiesčių užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai

Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeniniai, nes apie 80 proc. jų kyla dėl žmonių kaltės, iš to skaičiaus, dėl tyčinių padegimų.

Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50 proc. miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti.

Gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt. kenksmingųjų medžiagų.

Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių, suodžių, pelenų ir kt.

Žmonėms ypač pavojingos gaisrų dūmuose esančios smulkiausios kietosios dalelės (KD10) – 10-ties mikronų ir mažesnio aerodinaminio skersmens dalelės.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, KD10 koncentracijos ore paros vidurkis neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre. Tokių dienų, kai viršijama KD10 nustatyta norma, per metus neturėtų būti daugiau nei 35.

Oro tarša Vilniuje

Geležinio Vilko, Žirmūnų ir Kalvarijų gatvės, Savanorių prospektas, didelė dalis Senamiesčio ir Naujamiestis – labiausiai užterštos vietos Vilniuje.

Geležinio Vilko gatvėje ir Savanorių prospekte, arti didžiųjų automagistralių vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršija vidutinę metinę Europos Sąjungos ribinę vertę – 50 mikrogramų teršalų kubiniame metre.

Daug kietųjų dalelių KD10 į aplinką ir kartu į žmogaus organizmą patenka užsitęsusių gaisrų metu. Ypač pavojingi šalia didmiesčių miškų ir durpynų užsitęsę gaisrai, kai prie transporto išmetamų teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido) sumuojasi su gaisrų dūmais pasklidę teršalai.

Didelis kietųjų dalelių kiekis atmosferos ore buvo 2002 m. vasarą, kai degė durpynai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje.

Azoto dioksido koncentracija prie magistralinių gatvių piko valandomis 2002 m. po rugsėjo 1 d. svyravo nuo 45 iki 512 mikrogramų kubiniame metre (leistinas lygis 85 mikrogramų, o pavojaus slenkstis – 400 mikrogramų kubiniame metre).

Tada Žirmūnų stacionarus oro kokybės matavimų postas rodė nuo gaisrų pradžios KD10 vidutinę paros koncentraciją apie 130 mikrogramų, o rugsėjo mėn. koncentracijų maksimumas siekė net 277 mikrogramų kubiniame metre . Žvėryno ir Lazdynų postuose KD10 koncentracija ore tuo metu buvo 92–110 mikrogramų kubiniame metre.

2004-aisiais metais sostinės Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje užfiksuoti KD10 net 73 koncentracijos padidėjimo atvejai, Žvėryno – 53 atvejai (nustatyta norma 35 atvejai per metus).

2006 m. Šiauliuose buvo viršyta kietųjų dalelių paros ribinė vertė ir peržengta leistina 35 dienų riba per metus.

Šiauliai tapo trečiuoju miestu, po Vilniaus ir Kauno, kuriame kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore viršijo leistiną vidutinę paros ribinę vertę 50 mikrogramų daugiau kaip 35 dienas per metus.

Esant tokiai situacijai savivaldybės privalo parengti ir, suderinusi su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, patvirtinti programą nustatytoms ribinėms vertėms pasiekti ir užterštumo lygiui toliau mažinti.

Padidėjusi oro tarša Panevėžyje dėl gaisro miške buvo užfiksuota 2006 m. liepos 12 d., kai, užsidegus Panevėžio pakraštyje durpingai miško paklotei, miestas nuo pat ankstyvo ryto skendėjo migloje, visur jautėsi aitrus dūmų kvapas.

Tuo metu maksimalus kietųjų dalelių kiekis ore sudarė 265 mikrogramų kubiniame metre ir leistiną normą viršijo net 5,5 karto. Po kelių valandų net kilus silpnam vėjui, tarša buvo išsklaidyta.

Miesto rūkas ir smogas

Susidariusi situacija, kai padidėjęs tik kietųjų dalelių kiekis ore, kelis kartus viršijantis ribinę koncentraciją, dar nevadinama smogu.

Smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti paprasta akimi. Dažniausiai ji susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja.

Smogo esmė – situacija, kai pagrindinių oro teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių) koncentracija keletą kartų viršija ribines vertes. Daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko daubose įsikūrusiuose didmiesčiuose.

Padidėjusios oro taršos poveikis gyventojų sveikatai

Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkiausia frakcija KD10. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą.

Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos lengviau pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.

Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų.

Taip susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali nulemti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.

Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke.

Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.

Padidėjusios oro taršos poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis,  paūmėja astmos priepuolių, širdies veiklos sutrikimai.

Miesto rūkų ar smogo atveju stebima ūmių sveikatos sutrikimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad net trumpalaikė ekspozicija (poveikis) žemesnėmis nei 100 mikrogramų kubiniame metre KD10 koncentracijomis didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, mirtingumo skaičių.

Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima sunkiai susirgti.

Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms.

Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, Gyvenimo trukmė gali sutrumpėti net iki 1–2 metų

Prevencinės priemonės, mažinančios oro taršos poveikį gyventojų sveikatai:

  • gyventojų informavimas laiku apie padidėjusią oro taršą,  jos poveikį sveikatai ir šio poveikio švelninimo galimybes;
  • kokybiškas ir laiku atliktas gatvių valymas ir laistymas;
  • transporto srautų reguliavimas, atsižvelgiant į labiausiai ir mažiausiai užterštas didmiesčio gatves ir rajonus;
  • geras statybų aikštelių tvarkymas ir tinkamas įrengimas privažiavimų į statybų aikšteles, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių.
  • Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidėjusios oro taršos atvejais:
  • kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;
  • vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgnu audeklu;
  • atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo irugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke;
  • jei įmanoma, pasistengti išvykti iš užterštos teritorijos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis;
  • sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
  • saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), vatos ir marlės kauke (raiščiu) ar respiratoriumi.

Individualiosios apsaugos priemonių įsigijimo galimybės:

  • marlės kaukė (4–6 sluoksnių marlės raištis), pagaminama asmeniškai;
  • vatos ir marlės  kaukė (raištis), pagaminama asmeniškai;
  • respiratoriai, įsigyjami (nusiperkami) asmeniškai;
  • respiratoriai iš valstybės rezervo gaunami tik paskelbus mieste ekstremaliąją situaciją.

Rekomendacijos, kaip pasigaminti ir naudoti vatos ir marlės  ar vien marlės kaukę (raištį)

  • vatos ir marlės  kaukė (raištis) gaminama iš 50 × 100 cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20 × 30 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis;
  • neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raištelius. Jie apsiuvami;
  • jei nėra vatos, tokią kaukę galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 4–6 sluoksnių marlės gabalą (20–30 cm);
  • vatos ir marlės  ar vien marlės kaukė pridedama prie veido taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti;
  • apatiniai kaukės raišteliai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir kaukės susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais.

Įvykus avarijai, kurios metu į aplinką pateko pavojingos cheminės medžiagos arba kai gresia tiesioginis cheminės taršos pavojus, skelbiamas civilinės saugos signalas ,,Cheminis pavojus“, kuris perduodamas per visuomenės informavimo priemones. Įsijunkite radiją ir televiziją, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis.

Žinotina, kad:

  • esant cheminės taršos pavojui, labai svarbu veikti greitai;
  • pavojingos cheminės medžiagos yra itin lakios ir stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą, todėl būtina, kad šios kūno dalys būtų apsaugotos;
  • negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje teritorijoje.

Jei gyventojams nurodyta pasitraukti iš pavojingomis medžiagomis užterštų rajonų ar miesto dalių:

  • nedelsdami užsidėkite dujokaukę ar respiratorių (jei turite) arba užsiriškite paprasčiausią vatos ir marlės raištį. Jeigu jų neturite, prisidenkite burną ir nosį rankove, skara, šaliku ar sudrėkintu rankšluosčiu;
  • apsivilkite apsauginius drabužius (tinka vandeniui nepralaidžios sintetinės striukės, lietpalčiai, polietileniniai apsiaustai), apsiaukite guminius batus, užsimaukite pirštines, užsidėkite kepurę, apsivyniokite kaklą šaliku, stenkitės nepalikti neapsaugotų kūno vietų;
  • kuo skubiau eikite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmena vėjo krypčiai) vengdami žemesnių vietų;
  • nesislėpkite rūsiuose, duobėse, grioviuose ar kitose žemose vietose, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos;
  • eidami per užterštą vietovę, stenkitės nekelti dulkių, nesiliesti prie sienų, tvorų, kitų daiktų, nes ant jų gali būti pavojingų medžiagų lašų. Nevalgykite, negerkite, nerūkykite, nelieskite rankomis akių, burnos.

Išeidami iš namų (ar kitų patalpų):

  • išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;
  • užrakinkite duris, uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;
  • jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartus, sandariai uždarykite duris, pasirūpinkite, kad gyvuliams pakaktų paliktų pašarų ir vandens bent 2–3 dienoms;
  • uždenkite šulinius.

Neužmirškite savo kaimynų, pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia jūsų gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai.

Pasidomėkite, ar yra kam jais pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba praneškite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112.

Išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir sudėkite viską į plastikinį maišą.

Nusirengdami stenkitės neliesti išorinio drabužių paviršiaus, nes ant jo gali būti nusėdusių cheminių medžiagų, o nusirengę drabužius suvyniokite jų vidinę pusę palikdami išorėje. 

Nepatariama drabužių nusivilkti per galvą, todėl geriau juos perkirpti taip išvengiant pavojingų medžiagų sklaidos.

Jei turite galimybę, nuplaukite drabužius vandeniu arba išskalbkite skalbimo  priemonėmis. Jei ne – palikite maišą su drabužiais už švarios teritorijos ribų.

Ant odos ir plaukų patekus pavojingoms cheminėms medžiagoms reikia kaip įmanoma greičiau jas nuplauti naudojant didelį tekančio vandens kiekį ir muilą, tai padės apsaugoti organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.

Jei degina akis ar pablogėja regėjimas – reikia skubiai 10–15 min. plauti akis su paprastu, geriau tekančiu, vandeniu.

Jei nešiojate kontaktinius lęšius – išimkite juos ir sudėkite kartu su užterštais rūbais. Jokiu būdu nenaudokite užterštų kontaktinių lęšių, net jei jie yra nevienkartiniai. Jei nešiojate akinius – praplovę vandeniu ir muilu, juos vėl galite užsidėti.

Jei gyventojams nurodyta likti namuose, kuo skubiau:

  • išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;
  • sandariai uždarykite lauko duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;
  • pakilkite į viršutinius namo aukštus, nes daugelis pavojingų cheminių medžiagų kaupiasi žemose vietose.

Būtiniausių daiktų, kurių prireiktų evakuojantis, sąrašas:

  • žibintuvėlis su papildomais elementais;
  • svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai;
  • artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų);
  • radijo imtuvas su papildomais elementais;
  • akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai;
  • maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas;
  • papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams;
  • mechaninis konservų atidarytuvas;
  • pirmosios medicinos pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas;
  • maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės;
  • žaislai ir (ar) knygos vaikams;
  • reikalingi drabužiai (pagal sezoną);
  • tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, popierius ir kt.;
  • šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis;
  • kaukė nuo dulkių;
  • degtukai, sudėti į  vandeniui atsparią dėžutę;
  • pieštukas ir popierius;
  • grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų);
  • cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas).

Dažniausiai naudojamos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti pavojų – amoniakas, chloras ir gyvsidabris

Amoniakas – aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 10–15 min. , o jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros ugnies.

Apsinuodijimo amoniaku požymiai:

  • akių perštėjimas, ašarojimas;
  • kosulio priepuoliai;
  • galvos svaigimas;
  • pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas;
  • apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi;
  • prarandama sąmonė, prasideda traukuliai.

Pirmoji pagalba

  • Skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112;
  • išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos;
  • atsagstykite jam apykaklę, pasirūpinkite, kad įkvėptų gryno oro;
  • jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, stebėkite, kad neužspringtų (jei vemia);
  • sustojus kvėpavimui, širdies veiklai – gaivinkite;
  • pagalbos teikėjas turi būti su apsaugos priemonėmis (su dujokauke arba vatos ir marlės raiščiu);
  • kai amoniako garai patenka į akis, jas kuo skubiau reikia plauti nestipria vandens ar fiziologinio tirpalo srove. Plaunama ne trumpiau kaip 5–10 minučių; 
  • burną ir gerklę taip pat skalaukite vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Chloras – žmogui pavojingas gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir ten gali laikytis keletą dienų.

Įkvėpus chloro ar jam patekus ant odos ir gleivinės:

  • dirginami kvėpavimo takai, sukeliamas sausas kosulys, dusulys, skausmas krūtinės ląstoje;
  • erzinama akių gleivinė, sukeliamas akių perštėjimas, ašarojimas;
  • žmogų pykina, sutrinka judesiai; 
  • patekęs ant odos, chloras ją nudegina;
  • esant didesnei koncentracijai, žmogus pradeda dusti ir miršta.

Pirmoji pagalba

  • Skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112;
  • nukentėjusiajam nuo chloro garų būtina uždėti dujokaukę (geriau su geltonos spalvos dėžute) arba europinio standarto dujokaukę su raide „B“). Jei jos nėra – tinka vatos ir marlės raištis, sudrėkintas 2 proc. geriamosios sodos tirpalu. Nukentėjusįjį reikia išnešti iš užterštos zonos;
  • išnešę į gryną orą, nuimkite kvėpavimo takų apsaugos priemonę, atlaisvinkite kvėpavimą varžančius drabužius, paguldykite, šiltai apklokite; 
  • burną, nosį, akis skalaukite vandeniu; 
  • atviras kūno vietas plaukite vandeniu 10–15 minučių; 
  • sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, gaivinkite; 
  • pagalbos teikėjas turi būti su apsaugos priemonėmis (su dujokauke arba vatos ir marlės raiščiu).

Gyvsidabris

Toksiškas metalas, garuojantis kambario temperatūroje. Svarbu žinoti, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo gyvsidabrio garų koncentracija ore didesnė.

Gyvsidabrio garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines. Jei gyvsidabris patenka į virškinamąjį traktą, pasišalina nepadarydamas žalos sveikatai.

Tačiau ypač pavojinga įkvėpti jo garų, kurie per plaučius patenka į kraują, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą.

Ką daryti sudužus termometrui?

Jeigu  sudužo termometras ir gyvsidabris pasklido ant stalo ar grindų, jokiu būdu nebandykite valyti jo šluoste – gyvsidabris pasklis tik dar plačiau ir tuo padidinsite jo garavimo paviršių.

Gyvsidabriui rinkti pasiruoškite butelį su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą, 0,2 proc. vandeninį kalio permanganato tirpalą (2 g kalio permanganato 1 litrui vandens).

Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite.

Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite kalio permanganato tirpalu, patalpas išplaukite ir gerai išvėdinkite, nuplaukite su muilu rankas ir veidą, išskalaukite burną, persirenkite ir išplaukite drabužius.

Kreipkitės pagal gyvenamąją teritoriją į avarines tarnybas dėl indo su gyvsidabriu perdavimo.

Ką daryti išsiliejus gyvsidabriui?

Nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112.

Atsiminkite: į patalpas, kur buvo išsiliejęs gyvsidabris,  galite sugrįžti tik gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar atitinkamų jos departamentų įvertinimus.

 

Suintensyvėjus tarptautiniams, ekonominiams, kultūriniams ryšiams bei gyventojų migracijai, padidėjo ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą galimybė, taip pat išaugo grėsmė užkrečiamųjų ligų sukėlėjus panaudoti teroro tikslais.

Biologinės taršos grėsmė gali būti staigi ir išankstinė.

Staigi grėsmė gali būti dviem atvejais – karo metu, kai priešas panaudoja biologinį ginklą, ir taikos metu, kai biologinį ginklą panaudoja teroristai.

Jeigu netikėtai kiltų ligų protrūkis:

  • klausykite pranešimų per radiją ir televiziją;
  • neišsigąskite ir elkitės ramiai;
  • nevartokite produktų, kurie nėra termiškai apdoroti arba naudokite tik tuos produktus, kurie buvo sandariai uždaryti;
  • vartokite tik virintą vandenį;
  • laikykitės asmens higienos reikalavimų;
  • patalpas valykite drėgna šluoste;
  • pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą – tuoj pat kreipkitės į medikus.

Atsiminkite: užkrečiamosios ligos plinta geriant užterštą vandenį, valgant užterštus maisto produktus, nesilaikant asmeninės higienos reikalavimų, liečiant užkrėstus daiktus, bendraujant su sergančiaisiais ar užsikrėtusiais žmonėmis.

Jei gavote įtartiną laišką ar paketą:

  • nekratykite, nepurtykite ir neišbarstykite įtartino voko ar paketo turinio;
  • kad neišbarstytumėte esamo turinio, įdėkite voką ar paketą į plastikinį maišelį ar kitą sandariai uždaromą indą;
  • jeigu neturite jokio indo, voką ar paketą apvyniokite bet kuo (drabužiais, popieriumi) ir šios apsaugos nenuimkite[AB1] ;
  • išeikite iš kambario ir uždarykite duris. Neleiskite įeiti kitiems asmenims;
  • nusiplaukite rankas su muilu;
  • jei esate namie, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112;
  • jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubios pagalbos telefonu 112. Surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, kur laiškas ar paketas buvo surastas. Pateikite šį sąrašą vietinėms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms ir teisėsaugos pareigūnams, kad jie galėtų vykdyti tolesnį tyrimą ir teikti rekomendacijas.

Jei gavote laišką su milteliais ir jie išsibarstė:

  • nebandykite valyti miltelių, jų uostyti, liesti! Nedelsdami uždenkite išsibarsčiusius miltelius drabužiais, popieriumi, šiukšlių dėže ar pan.;
  • išjunkite ventiliatorius ir pastato oro kondicionavimo sistemą;
  • uždarykite langus, išeikite iš kambario, uždarykite duris ir neleiskite įeiti kitiems asmenims;
  • nusiplaukite rankas su muilu;
  • kuo greičiau nusivilkite užterštus drabužius ir sudėkite juos į plastikinį maišą ar į bet kokią kitą talpyklą, kurią galima užantspauduoti. Šie drabužiai turi būti atiduoti specialiųjų tarnybų darbuotojams;
  • kuo greičiau nusiprauskite po dušu su muilu. Nevartokite chlorkalkių ar kitų dezinfekantų;
  • jei esate namie, skambinkite skubios pagalbos telefonu 112;
  • jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112, informuokite pastato apsaugos darbuotojus ar kitus prižiūrėtojus;
  • jokiu būdu patys negabenkite siuntinio policijai ar sveikatos priežiūros institucijai;
  • surašykite visus tame kambaryje ar teritorijoje buvusius žmones, ypač tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su milteliais. Pateikite šį sąrašą vietinėms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms ir teisėsaugos pareigūnams, kad jie galėtų vykdyti tolesnį tyrimą ir teikti rekomendacijas;
  • pajutę sveikatos sutrikimų (ašaroja ir peršti akys, atsiranda kosulys, sudirgo oda), kuo skubiau kreipkitės į medikus.

Kilus įtarimui, kad į aplinką pateko biologinis agentas:

  • išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius ventiliatorius;
  • išjunkite pastato oro kondicionavimo sistemą;
  • nedelsdami palikite patalpą ar teritoriją;
  • uždarykite patalpos duris, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų;
  • nedelsdami  praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112;
  • surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsdami vykdyti gelbėjimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.

Įtartino paketo ar laiško požymiai:

  • pernelyg didelės pašto išlaidos;
  • ranka rašytas ar prastai išspausdintas adresas;
  • iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės;
  • klaidos žodžiuose;
  • nėra atgalinio adreso;
  • riebalų dėmės, išblukusios spalvos;
  • kreivas ar grublėtas vokas;
  • išsikišę laidai ar aliuminio folija;
  • tiksėjimo garsas;
  • pažymėtas užrašu „personalinis“ arba „konfidencialus“;
  • skleidžia specifinį kvapą;
  • jaučiami birūs milteliai viduje ar net matomi ant siuntinio.
  • Vykdami į masinius renginius arenose, stadionuose – susipažinkite su arenų ir stadionų vidaus taisyklėmis ir evakuacijos tvarka;
  • siekiant išvengti spūsčių, į masinius renginius rekomenduojama vykti visuomeniniu transportu;
  • nerekomenduojama arba draudžiama neštis į masinius renginius: ginklus, aštrius daiktus, bet kokius skysčius, skėčius, lazdas, rankines, kuprines. Pastebėję paliktus įtartinus daiktus – nedelsdami informuokite artimiausią policijos pareigūną, apsaugos darbuotoją ar organizatorių atstovą;
  • įsidėmėkite, kad įvykus incidentui reikia vykdyti apsaugos darbuotojų, policijos ar organizatorių nurodymus, stebėti informacinius pranešimus;
  • nestovėkite arti scenos, rungtynių aikštės, nes kilus gaisrui, prasidėjus riaušėms ar muštynėms iš šios vietos būtų nelengva pasitraukti;
  • esant masiniams neramumams masinių renginių metu, pavojinga būti šalia policininkų ir apsaugos darbuotojų, nes agresyviai nusiteikusi minia dažnai savo agresiją nukreipia į specialiųjų tarnybų pareigūnus;
  • nesiartinkite prie neblaivių ar nuo narkotikų apsvaigusių žmonių, nes jų elgesys ekstremaliųjų įvykių metu gali būti neprognozuojamas;
  • nerekomenduojama būti šalia įtartinai besielgiančių ir atrodančių asmenų, kurie elgiasi neadekvačiai. Pastebėję įtartinus asmenis, ramiai pasišalinkite ir informuokite policijos pareigūną ar apsaugos darbuotoją;
  • kilus gaisrui, laikykitės saugaus atstumo skubėdami pro stiklines pertvaras ar stendus;
  • venkite spūsčių, nesistumdykite, stenkitės išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Spūsties metu stenkitės neprispausti prie sienų ar pertvarų siekiant išvengti sunkių traumų;
  • spūsties metu galite būti prispausti prie sienų ar pertvarų ir patirti sunkių traumų;
  • nepatartina eiti prieš minią. Jeigu į ją patekote, venkite atsidurti jos centre. Minioje nebandykite kabintis į kelyje pasitaikančius daiktus;
  • nepamirškite, kad minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam. Spūsties metu sulenktas rankas reikia prispausti prie krūtinės. Tai padės palengvinti kvėpavimą ir apsaugoti save nuo suspaudimo;
  • spūsties metu padėkite asmenims, turintiems fiziologinių judėjimo apribojimų, sužeistiems, nukritusiems (jei minia juda), vaikams ir pan.
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-06-05