2026 m.

                                       Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius 

                    
                       
                             2026 m. dešimties mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai

Gaisrų ir juose žuvusiųjų šiemet daugiau

Per dešimt šių metų mėnesių šalyje kilo 7126 gaisrai, juose žuvo 62 žmonės, o 155 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 6949 gaisrai ir juose žuvo 55 žmonės, šiemet gaisrų skaičius padidėjo 2,5 proc. (177 gaisrais), o žuvusiųjų skaičius – 12,7 proc. (7 žmonėmis).

2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per dešimt pirmųjų metų mėnesių kyla 6970 gaisrų, kuriuose žūsta 62 žmonės. Šiemet gaisrų – 2,2 proc. daugiau, o juose žuvusiųjų skaičius lygus penkerių metų vidurkiui. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų duomenis, per dešimt mėnesių daugiausia žmonių gaisruose žuvo 2016 m. (85 gyventojai), o mažiausiai – 2022 m. (49).

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po du žmones, o 50 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 18 žmonių (29,0 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 44 žmonės (71,0 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta 2,4 karto daugiau žmonių nei miestuose. Dvidešimt gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 7 – Vilniaus rajone, po 4 – Vilniaus mieste ir Trakų rajone), 9 – Kauno apskrityje, 8 – Šiaulių apskrityje, 6 – Klaipėdos apskrityje, 5 – Panevėžio apskrityje, 4 – Marijampolės apskrityje, po 3 – Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse, 1 – Tauragės apskrityje.

Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (12 gyventojų). Mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-osios iki 19-osios mėnesio dienos, gaisruose žuvo 30 žmonių, arba 48 proc. visų žuvusiųjų. Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 40 gyventojų, arba 65 proc. visų žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 45 vyrai ir 13 moterų, o 4 asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.

Šešiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, po 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų ir dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 10 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl sprogimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 7 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu šiemet ugniagesiai išgelbėjo 88 žmones, iš jų – 3 vaikus, taip pat 498 pastatus, 137 transporto priemones ir 811 gyvūnų.

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia žmonių žūsta atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio ir gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 111 žmonių – vidutiniškai po 11 žmonių per mėnesį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų elgtis su ugnimi itin atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, į elektros tinklą įjungtų elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.

Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse

Per 10 šių metų mėnesių gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1831 gaisras, t. y. 25,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 46 žmonės (iš jų 34 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 16,8 proc. daugiau gaisrų, tačiau juose žuvusių žmonių skaičius išliko nepakitęs. Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 820 gaisrų, kuriuose žuvo 11 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1011 gaisrų, nusinešusių 35 žmonių gyvybes. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1284 gaisrai, iš jų 624 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 631 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,9 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 gyventojai. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 257 gaisrai, kuriuose žuvo 1 žmogus), pirtys (119 gaisrų, žuvo 2 žmonės), garažai (67 gaisrai). 818 gaisrų kilo transporto priemonėse (11,5 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 410 lengvųjų automobilių. 86 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc. visų gaisrų).

1757 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 24,7 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 621 ha atvirųjų teritorijų. 66 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 728 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 248, Panevėžio – 146, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Miestuose šiemet kilo 3466 gaisrai (48,6 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3660 gaisrų (51,4 proc.). Ugnis sunaikino 172 pastatus, 176 transporto priemones, 940 gyvūnų, 2193 kv. m gyvenamojo ploto, o 4082 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (18,7 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (12,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (3,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,2 proc.). Be to, įregistruoti 194 padegimai (2,7 proc.), 47 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,7 proc.), dėl žaibo iškrovos kilo 19 gaisrų (0,3 proc.), o 523 gaisrų (7,3 proc.) priežastys dar tiriamos.

Per dešimt šių metų mėnesius atlikta per 14 tūkst. gelbėjimo darbų

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio–spalio mėnesiais atliko 14565 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 11828 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis išaugo 23,1 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 6652 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 3586 darbai – techninė pagalba (tarp jų net 3148 darbai – nuo vėjo, lietaus ar sniego nuvirtusių medžių bei nukritusių šakų šalinimas). Pernai per tą patį laikotarpį buvo atlikti 1662 techninės pagalbos darbai, t. y. šiemet jų skaičius išaugo daugiau nei du kartus (115,8 proc.). Ugniagesiai gelbėtojai 4725 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. Iš jų 3096 kartus buvo teikiama pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams – tai 20,1 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 1601 kartą jie padėjo žmonėms eismo įvykiuose, kuriuose, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ir kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 152 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 32 žuvusiuosius.

276 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (iš jų 40 darbų atlikta ant ledo). Atlikdami šiuos darbus, jie ištraukė 80 skenduolių, iš jų – 3 vaikus, ir išgelbėjo 34 žmones, iš jų – 1 vaiką. Vasaros laikotarpiu iš vandens telkinių buvo ištraukti 38 nuskendę žmonės, t. y. 48 proc. visų ištrauktų skenduolių. Vyrai sudaro 76 proc. iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno ir Vilniaus apskrityse – po 15 žmonių.

502 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 617 kartų likvidavo cheminius incidentus, 52 kartus rinko gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu išgelbėti 305 žmonės, iš jų – 24 vaikai.

                                       Gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika
                                                                      (dešimties mėnesių)

                                                Gaisrų pasiskirstymas mieste, kaime 
                                                                         (dešimties mėnesių)

                                                       Gaisrų  skaičius pagal objektus 
                                                               (2026 m. dešimties mėnesių)

                                         Gaisrų  skaičius atvirosiose teritorijose 

                                                                    (dešimties mėnesių)

        Gaisrų  skaičiaus pasiskirstymas atvirosiose teritorijose 

                                                             (2026 m. dešimties mėnesių)

               Gaisrų, iš jų atvirosiose teritorijose, skaičius pagal mėnesius

                                                                       (2026 m.)

                   Gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose pagal apskritis

                                                                  (dešimties mėnesių)

                                                            Gaisrų  priežastys 
                                                              (2026 m. dešimties mėnesių)

                                        Gaisruose žuvusių žmonių skaičius
                                                             (dešimties mėnesių)

                Gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal mėnesius

                                             Gaisruose žuvusių žmonių skaičius mieste, kaime
                                                                                    (dešimties mėnesių)

                  2026 m. gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal paros laiką

                                                                        (dešimties mėnesių)

                                        Žmonių žuvimo priežastys
                                                (2026 m. dešimties mėnesių)

                               Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius pagal apskritis
                                                                (2026 m. dešimties mėnesių)

Gaisrų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius
                                                               (dešimties mėnesių)

          Gaisrų priežastys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose
                                                  (2026 m. dešimties mėnesių)

Gaisrų individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius
                                                              (dešimties mėnesių)

     Gaisrų priežastys individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose
                                                (2026 m. dešimties mėnesių)

                            2026 m. gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika

              Gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėtų žmonių skaičius
                                                        (dešimties mėnesių)

                                   Gelbėjimo darbų pasiskirstymas mieste, kaime
                                                                   (dešimties mėnesių)

                                                 Gelbėjimo darbų klasifikacija
                                                                    (2026 m. dešimties mėnesių)

     Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius
                                                               (dešimties mėnesių)

Ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius pagal įvykio vietą
                                                              (dešimties mėnesių)

                                             Nuskendusių žmonių skaičius pagal mėnesius

                    Atliktų darbų vandenyje ir ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius mėnesiais
                                                                                  (2026 m.)

        Nuskendusių žmonių skaičius vasaros laikotarpiu (birželio – rugpjūčio mėnesiais)

                                            Nuskendusių žmonių skaičius pagal apskritis

                                                                                                      (dešimties mėnesių)

                Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių išgelbėtų žmonių skaičius
                                                            (dešimties mėnesių)