Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius 

2021-2025-grafikas.jpg

 

                     Ataskaitos  (2026-01-01 - 2026-05-31)
 Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys  (301 kb)
 Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys  (177 kb)
 Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys  (176 kb)
 Atliktų gelbėjimo darbų paskirstymas pagal priešgaisrines gelbėjimo pajėgas (184 kb)

                    
                       
                             
2026 m. penkių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai


Gaisrų ir juose žuvusiųjų šiemet daugiau

Per penkis šių metų mėnesius šalyje kilo 4693 gaisrai, juose žuvo 53 žmonės, o 98 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 4447 gaisrai ir juose žuvo 37 žmonės, šiemet užfiksuota 246 gaisrais (5,5 proc.) ir 16 žuvusiųjų (43,2 proc.) daugiau.

2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per penkis pirmuosius metų mėnesius kyla 4094 gaisrai, kuriuose žūsta 45 gyventojai. Šiemet gaisrų – 14,6 proc., o juose žuvusiųjų – 17,8 proc. daugiau. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų laikotarpį, per penkis pirmuosius metų mėnesius daugiausia žmonių gaisruose žuvo 2017 m. – 57, o 2021 m., kaip ir šiemet, – 53.

Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 43 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 16 žmonių (30,2 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 37 (69,8 proc.). Aštuoniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 – Vilniaus rajone, 4 – Trakų rajone), 7 – Šiaulių apskrityje, po 5 – Kauno ir Klaipėdos apskrityse, po 4 – Marijampolės ir Panevėžio apskrityse, po 3 – Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse, 1 – Tauragės apskrityje.

Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (11 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 25 žmonės, arba 47 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 32 gyventojai, arba 60 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 39 vyrai ir 11 moterų, o 3 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.

Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 7 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 6 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 57 gyventojus, iš jų 1 vaiką, 339 pastatus, 99 transporto priemones, 618 gyvūnų.

Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse

Per 5 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1391 gaisras, t. y. 29,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 39 žmonės (iš jų 29 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1106 gaisrai ir juose žuvo 31 gyventojas, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų skaičius išaugo 25,8 proc., o juose žuvo 8 gyventojais, arba 25,8 proc., daugiau. Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 585 gaisrai, kuriuose žuvo 9 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse kilo 806 gaisrai, juose žuvo 30 žmonių. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1032 gaisrai, iš jų 539 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 410 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,7 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 165 gaisrai), pirtys (81), garažai (40), 419 gaisrų kilo transporto priemonėse (8,9 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 220 lengvųjų automobilių. 44 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (0,9 proc. visų gaisrų).

1312 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 28,0 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 500 ha atvirųjų teritorijų. 67 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 563 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 178, Panevėžio – 107, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Miestuose šiemet užgesinta 2160 gaisrų (46,0 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2533 (54,0 proc.). Ugnis sunaikino 117 pastatų, 92 transporto priemones, 882 gyvūnus, 1731 kv. m gyvenamojo ploto, o 2919 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (16,6 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (12,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,5 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (3,2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.). Be to, įregistruoti 75 padegimai (1,6 proc.), o 448 gaisrų (9,5 proc.) priežastys dar tiriamos..

Per penkis šių metų mėnesius atlikta per 6 tūkst. gelbėjimo darbų

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-gegužės mėnesiais atliko 6090 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 5418 gelbėjimo darbų, šiemet jų poreikis išaugo 12,4 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 2220 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 745 darbai –  techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį buvo atlikta 518 techninės pagalbos darbų, t. y. šiemet šių darbų poreikis yra 43,8 proc. didesnis. 2466 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1637 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (šių darbų skaičius šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 23,6 proc.). 713 kartų jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 52 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 6 žuvusiuosius.

115 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (iš jų 39 darbai atlikti ant ledo). Darbų vandenyje metu jie ištraukė 32 skenduolius ir  išgelbėjo 11 gyventojų. Vyrai sudaro 75 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno (11 skenduolių) ir Panevėžio (7) apskrityse.

245 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 259 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 24 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu jie išgelbėjo 102 gyventojus, iš jų 8 vaikus.

Prasidėjus vasarai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Pernai birželio mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 13 skenduolių, iš jų 3 vaikus, o 6 gyventojus pavyko išgelbėti.

 

                                       Gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika
                                                                      
(penkių mėnesių)

1_gais_26_05.jpg

                                                Gaisrų pasiskirstymas mieste, kaime 
                                                  
                       (penkių mėnesių)

2_gais_MK_26_05.jpg

                                                       Gaisrų  skaičius pagal objektus 
                                                               (2026 m. penkių mėnesių)

3_obj_26_05.jpg

                                         Gaisrų  skaičius atvirosiose teritorijose 

                                                                    (penkių mėnesių)

4_atv_26_05.jpg

                          

        Gaisrų  skaičiaus pasiskirstymas atvirosiose teritorijose 

                                                             (2026 m. penkių mėnesių)

5_atv_PASK_26_05.jpg

                                    Gaisrų  skaičius atvirosiose teritorijose pagal apskritis

                                                                                         (penkių mėnesių)

6_atv_APSK_26_05.jpg

    Gaisrų, iš jų atvirosiose teritorijose, skaičius pagal mėnesius

7_atv_MEN_26_05.jpg

                                                            Gaisrų  priežastys 
                                                              (2026 m. penkių mėnesių)

8_prz_26_05.jpg

                                        Gaisruose žuvusių žmonių skaičius
                                                             (penkių mėnesių)

     9_zuv_26_05.jpg           

                Gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal mėnesius

10_zuv_MEN_26_05.jpg

                                             Gaisruose žuvusių žmonių skaičius mieste, kaime
                                                                                    (penkių mėnesių)

11_zuv_MK_26_05.jpg

                  2026 m. gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal paros laiką

                                                                        (penkių mėnesių)

12_zuv_LAIK_26_05.jpg

                                        Žmonių žuvimo priežastys
                                                (2026 m. penkių mėnesių)

13_zuv_APLK_26_05.jpg

                               Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius pagal apskritis
                                                                (2026 m. penkių mėnesių)

14_apsk_26_05.jpg

Gaisrų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius
                                                               (penkių mėnesių)

15_daug_26_05.jpg

          Gaisrų priežastys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose
                                                  (2026 m. penkių mėnesių)

16_d_PRZ_26_05.jpg

Gaisrų individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius
                                                              (penkių mėnesių)

17_ind_26_05.jpg

     Gaisrų priežastys individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose
                                                (2026 m. penkių mėnesių)

18_indv_PRZ_26_05.jpg

                            2026 m. gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika

19_dinam_26_05.jpg

              Gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėtų žmonių skaičius
                                                        (penkių mėnesių)

20_isg_26_05.jpg

                                   Gelbėjimo darbų pasiskirstymas mieste, kaime
                                                                   (penkių mėnesių)

21_gelb_26_05.jpg

                                                 Gelbėjimo darbų klasifikacija
                                                                    (2026 m.penkių mėnesių)

22_gelb_klas_26_05.jpg

     Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius
                                                               
(penkių mėnesių)

23_sken_26_05.jpg

    Ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius pagal įvykio vietą
                                                            
(penkių mėnesių)

24_sken_MK_26_05.jpg

                                             Nuskendusių žmonių skaičius pagal mėnesius

25_skend_MEN_26_05.jpg

                    Atliktų darbų vandenyje ir ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius mėnesiais
                                                                                  
(2026 m.)

       26_darb_vand_26_05.jpg

                                                  Nuskendusių žmonių skaičius pagal apskritis

                                                                                                      (penkių mėnesių)

27_skend_apsk_26_05.jpg

                Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių išgelbėtų žmonių skaičius
                                                            
(penkių mėnesių)

28_sken_ISG_26_05.jpg

Atnaujinimo data: 2026-06-04