2025 m.

Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius

Ataskaitos (2025-01-01 - 2025-04-30)

Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys (354 kb)

Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys (204 kb)

Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys (150 kb)

Atliktų gelbėjimo darbų paskirstymas pagal priešgaisrines gelbėjimo pajėgas (194 kb)

2025 m. keturių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per keturis šių metų mėnesius šalyje kilo 3746 gaisrai, kuriuose žuvo 28 žmonės, o 68 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 2799 gaisrai, kuriuose žuvo 42 gyventojai, gaisrų šiemet kilo 33,8 proc. daugiau, tačiau juose žuvusiųjų 33,3 proc. mažiau. Šiemet mažiausias keturių mėnesių gaisruose žuvusiųjų skaičius nuo 2004 metų.

Sausio mėnesį gaisruose žuvo 7 žmonės, vasario – 17, kovo mėnesį aukų gaisruose pavyko išvengti, o balandį gaisruose žuvo 4 gyventojai.

Šiemet kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po du gyventojus, o 24 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 10 žmonių (36 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 18 (64 proc.). Dešimt gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 3 – Vilniaus mieste), 5 – Kauno apskrityje (iš jų 3 – Kauno mieste), 6 – Panevėžio apskrityje (iš jų 3 – Biržų rajone), po 3 – Klaipėdos ir Alytaus apskrityse, 1 – Šiaulių apskrityje. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.

Daugiausia žmonių gaisruose žuvo ketvirtadienį (6 gyventojai), mėnesio viduryje, t. y. nuo 10-os iki 20-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 13 žmonių, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 21 gyventojas). Gaisruose žuvo 18 vyrų ir 9 moterys, o 1 asmens tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 68 metai.

Septyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl kitų priežasčių. Dar 5 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 44 gyventojus, 260 pastatų, 35 transporto priemones, 175 gyvūnus.

Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 954 gaisrai, t. y. 25,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 24 gyventojai (iš jų 18 gyventojų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 701 gaisras, iš jų 386 gaisrai, arba 55 proc., – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 261 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,0 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 107 gaisrai), pirtys (41), garažai (22), 260 gaisrų kilo transporto priemonėse (6,9 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 126 lengvuosius automobilius. 34 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (0,9 proc. visų gaisrų).

1357 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 36,2 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 780 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. 66 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Vilniaus apskrityje užgesinta 587 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 187, Alytaus – 111, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Miestuose kilo 1751 gaisras (47 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1995 (53 proc.). Ugnis sunaikino 56 pastatus, 82 transporto priemones, 203 gyvūnus, 872 kv. m gyvenamojo ploto, o 1464 kv. m šio ploto buvo sugadinti.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,9 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,5 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (6,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,0 proc.). Be to, įregistruoti 96 padegimai (2,6 proc.), o 512 gaisrų (13,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 4335 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 4615 gelbėjimo darbų, šiemet jų 6,1 proc. mažiau. Ugniagesiai gelbėtojai 1483 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 439 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį buvo atlikti 638 techninės pagalbos darbai, t. y. šiemet jų poreikis buvo 31,2 proc. mažesnis. 1663 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1056 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 531 kartą jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 36 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 13 žuvusiųjų.

164 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 38 skenduolius, iš jų 29 vyrus, bei išgelbėjo 10 gyventojų. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus, Alytaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.

220 kartų ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 204 kartus jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 25 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 81 gyventoją, iš jų 10 vaikų.

Šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Pernai gegužės mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 16 skenduolių.

Gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika

(keturių mėnesių)