Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius 

2019-2023-m-grafikas-i-inte.jpg

 

                     Ataskaitos  (2024-01-01 - 2024-04-30)
 Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys  (353 kb)
 Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys  (206 kb)
 Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys   (148 kb)
 Atliktų gelbėjimo darbų paskirstymas pagal priešgaisrines gelbėjimo pajėgas (193 kb)

                    
                       
                       
2024 m. keturių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per keturis šių metų mėnesius šalyje kilo 2800 gaisrų, juose žuvo 39 žmonės, tarp jų 1 vaikas, o 70 gyventojų patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 72 gyventojus, iš jų 4 vaikus, 197 pastatus, 31 transporto priemonę, 147 gyvūnus.

Šiemet kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Sausio mėnesį kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus. Vasario mėnesį kilo vienas gaisras, kuriame žuvo 3 žmonės, o kitas  gaisras pražudė 2 gyventojus.

Miestuose žuvo 10 žmonių (26 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 29 (74 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 3 kartus daugiau žmonių nei miestuose.

Vienuolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 4 – Vilniaus mieste) apskrityje, po 6 – Panevėžio (iš jų 4 – Kupiškio rajone) ir Kauno (iš jų 3 – Kauno rajone) apskrityse, 4 – Utenos apskrityje, 3 –  Telšių apskrityje, po 2 – Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės ir Tauragės apskrityse, 1 – Šiaulių apskrityje.

Dvylika gyventojų žuvo antradienį, antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 13-tos iki 28-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 25 žmonės (64 proc. žuvusiųjų), tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki vidurnakčio, gaisruose žuvo 19 gyventojų (49 proc. žuvusiųjų). Ugnis pasiglemžė 26 vyrų ir 11 moterų gyvybes,  dviejų asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusių gaisruose žmonių amžiaus vidurkis – 65-eri metai.

Keturiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 9 – dėl neatsargaus rūkymo, 4 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 –  dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl sprogimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų. Dar 3 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų per 4 šių metų mėnesius kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 1063, t. y. 38,0 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 33 žmonės (iš jų 24 gyventojai – individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 817 gaisrų, iš jų 495 gaisrai, arba 60,6 proc., dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 241 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc. visų gaisrų), iš jų dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 103 gaisrai) ir pirtys (49). 314 gaisrų kilo transporto priemonėse (11,2 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 200 lengvųjų automobilių. 41 gaisras kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,5 proc. visų gaisrų).

501 gaisras kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 17,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 130 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinta 250 atvirųjų teritorijų gaisrų, Kauno – 62, Panevėžio – 35, kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Miestuose užgesinti 1437 gaisrai (51 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1363 (49 proc.). Ugnis sunaikino 64 pastatus, 57 transporto priemones, 136 gyvūnus, 1611 kv. m gyvenamojo ploto, o 1604 kv. m šio ploto buvo sugadinti.

Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (21,1 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (15,6 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (7,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3,1 proc.), neatsargus rūkymas (2,0 proc.). Be to, įregistruota 60 padegimų (2,1 proc.), o 219 gaisrų (7,8 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 4616 gelbėjimo darbų. 1784 kartus jie teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 638 darbai –  techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir pan. 1705 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1078 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 516 kartų ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 40 nukentėjusiųjų asmenų ir ištraukė 14 žuvusiųjų.

106 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 23 skenduolius bei išgelbėjo 10 gyventojų, iš jų 2 vaikus. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno (8) ir Vilniaus (5) apskrityse, vyrų iš vandens telkinių ištraukta 3 kartus daugiau nei moterų.

175 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 237 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 33 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 100 gyventojų, iš jų 16 vaikų.

Šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Pernai gegužės mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 14 skenduolių.

 

                                       Gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika

                                                                  (keturių mėnesių)

1_gais_24_04.jpg

                                           Gaisrų pasiskirstymas mieste, kaime 

                                                               (keturių mėnesių)

2_MK_gai_24_04.jpg

                                          Gaisrų skaičius pagal objektus  

                                                   (2024 m. keturių mėnesių)

3_obj_24_04.jpg

                                         Gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose

      4_atv_24_04.jpg                                                  

 

                Gaisrų skaičiaus pasiskirstymas atvirosiose teritorijose

                                                              (2024 m. keturių mėnesių)

5_atv_pas_24_04.jpg

                                     Gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose pagal apskritis

                                                                         (keturių mėnesių)

6_atv_apsk_24_04.jpg

                                                Gaisrų priežastys

                                               (2024 m. keturių mėnesių)

 7_prz_24_04.jpg

                                           Gaisruose žuvusių žmonių skaičius

                                                                  (keturių mėnesių)

8_zuv_24_04.jpg

                                    Gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal mėnesius

9_zuv_men_24_04.jpg

                               Gaisruose žuvusių žmonių skaičius mieste, kaime

                                                                (keturių mėnesių)

   10_Zuv_MK_24_04.jpg

 

                         

 

                                        

 

                      2024 m. gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal paros laiką

                                                                           (keturių mėnesių)

11_zuv_laik_24_04.jpg           

                                                   Žmonių žuvimo priežastys

                                                            (2024 m. keturių mėnesių)

12_zuv_prz_24_04.jpg

                             Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius pagal apskritis

                                                           (2024 m. keturių mėnesių)

13_apsk_24_04.jpg

Gaisrų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius

                                                             (keturių mėnesių)

14_daug_24_04.jpg

          Gaisrų priežastys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose

                                                 (2024 m. keturių mėnesių)

15_d_prz_24_04.jpg

Gaisrų individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius

                                                            (keturių mėnesių)

16_ind_24_04.jpg

     Gaisrų priežastys individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose

                                              (2024 m. keturių mėnesių)

15_d_prz_24_04.jpg

                                  2024 m. gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika

18_dinam_24_04.jpg                         

                      Gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėtų žmonių skaičius

                                                         (keturių mėnesių)

19_isg_24_04.jpg

                                   Gelbėjimo darbų pasiskirstymas mieste, kaime

                                                                   (keturių mėnesių)

20_gelb_MK_24_04.jpg

                                                 Gelbėjimo darbų klasifikacija

                                                                  (2024 m. keturių mėnesių)

21_klas_24_04.jpg

                                         

       Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius

                                                               (keturių mėnesių)

22_skend_24_04.jpg

 Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių išgelbėtų žmonių skaičius

                                                            (keturių mėnesių)

23_vand_isg_24_04.jpg

 

Atnaujinimo data: 2024-05-08