Ar valstybės institucijos pasirengusios ekstremaliosioms situacijoms?
Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pažymima, kad šalies gerovės ir raidos procesų pagrindas yra nacionalinis saugumas ir tik jį užtikrinus galima siekti šalies darnios pažangos. Neatskiriama nacionalinio saugumo dalis – viešasis saugumas, kuris apima žmogaus, visuomenės, valstybės teisėtų interesų apsaugą ir nuo gamtos ar žmogaus sukeltų nelaimių.
Lietuvoje daugėja įvykių, dėl kurių gali susidaryti ekstremaliosios situacijos. 2013–2015 m. buvo užregistruota per 60 tūkst. įvykių (dažniausiai gaisrai) ir per 2 tūkst. ekstremaliųjų įvykių (dažniausiai pavojingi radiniai). Pasaulio ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozuoja, kad ateityje dėl klimato kaitos daugės stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių sukeltų ekstremaliųjų situacijų. Ekstremaliųjų situacijų gali daugėti ir dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos.
Siekiant, kad būtų sumažinta ekstremaliųjų situacijų susidarymo rizika, svarbu, kad būtų tinkamai vykdoma jų prevencija: nustatyti pavojai, galintys sukelti ekstremaliąsias situacijas, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės bei įvertintas šių priemonių veiksmingumas. Ne mažiau svarbu kryptingai vykdyti ir pasirengimo galimiems ekstremaliesiems įvykiams ir ekstremaliosioms situacijoms priemones, kurios turėtų užtikrinti reikiamą skubią pagalbą žmonėms ir taip sumažinti pavojų jų gyvybei, sveikatai ir turtui.
Atnaujinimo data: 2025-10-14