BDAR
gdpr

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


Pranešėjų apsauga

Matau. Girdžiu. Pranešu.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Kai asmuo Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka pateikia informaciją apie pažeidimą, susijusią su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi, įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, profesinės paslapties, banko paslapties, įstaigos konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu, išskyrus atvejį, kuomet informacija apie pažeidimą pateikiama viešai, taip pat atvejus, kai profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas prieštarautų atskiras profesines veiklas reglamentuojantiems įstatymams.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

  • esamas departamento ar jam pavaldžios įstaigos (BPC, GTC ir UGM) darbuotojas (pareigūnas, tarnautojas);
  • buvęs departamento ar jam pavaldžios įstaigos (BPC, GTC ir UGM) darbuotojas (pareigūnas, tarnautojas);
  • su departamentu ar jam pavaldžia įstaiga sutartiniais santykiais (rangos, savanorystės, stažuotės ir pan.) susijęs asmuo.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą pranešama apie įstaigoje galbūt rengiamą, daromą ar padarytą:

  • nusikalstamą veiką;
  • administracinį nusižengimą;
  • tarnybinį nusižengimą;
  • darbo pareigų pažeidimą;
  • šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą;
  • kitus grėsmę viešajam interesui keliančius  arba jį pažeidžiančius teisės pažeidimus. 

Apie mūsų institucijoje daromą ar padarytą pažeidimą galima pranešti:

Pranešimą apie pažeidimą galima pateikti užpildant nustatytą formą arba laisva forma. Laisvos formos pranešime reikėtų nurodyti:

  • kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir pan.;
  • sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;
  • savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis;
  • jei įmanoma, pateikti bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius;
  • kad šis pranešimas teikiamas pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą.

Pranešimą apie pažeidimą teikiant pagal nustatytą formą ar teikiant laisvos formos pranešimą apie pažeidimą reikėtų nurodyti, ar asmuo pageidauja gauti pranešėjo statusą.

Išsamiau Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 str.

Kilus klausimams dėl Pranešėjų apsaugos įstatymo, dėl pranešimų apie pažeidimus teikimo ir kt. prašome skambinti:

  • Generalinės prokuratūros telefonu (8 5) 266 2329;
  • departamento Vidaus tyrimų skyriaus telefonu (8 37) 328 040.

Išsamiau čia.

  • 2019 m. Generalinė prokuratūra 36 atvejais asmenis pripažino pranešėjais, 39 atvejais asmenų prašymus atmetė
  • 2020 m. Generalinė prokuratūra  49 atvejais asmenis pripažino pranešėjais, 37 atvejais asmenų prašymus atmetė
  • 2019 m. buvo pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai pagal pranešėjų pateiktą informaciją
  • 2020 m. buvo pradėti 16 ikiteisminių tyrimų pagal pranešėjų pateiktą informaciją
  • 2019 ir 2020 m. departamente nebuvo gauta asmenų pranešimų pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-09-17