BDAR
gdpr

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


VESK pritarė civilinės saugos sistemos būklės apžvalgai ir siūlymams ją gerinti

Data

2022 10 04

Įvertinimas
0
lietuvos-respublikos-vyriausybe.jpg

Spalio 4 d. į posėdį susirinkusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pritarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pristatytai 2021 m. civilinės saugos sistemos būklės apžvalgai ir siūlymams ją pagerinti.

Pasak VESK pirmininkės, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos sistemai praėję metai buvo kaip niekad kupini iššūkių.

Tęsėsi valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19, pernai vasarą dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, o augant neteisėtos migracijos krizei, 2021 m. lapkričio 10 d. pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje, paskelbta ir nepaprastoji padėtis.

Anot ministrės A. Bilotaitės, sutelkus pastangas, pavyko iššūkius ne tik atlaikyti, bet ir iš esmės tobulinti civilinės saugos sistemą.

„Daugiau dėmesio skiriame civilinės saugos pratyboms, tobuliname gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą. Gyventojams apsaugoti kuriame priedangų tinklą. Sieksime, kad viešųjų priedangų užtektų 50 proc. gyventojų. Svarbu ir tai, kad institucijoms ir visuomenei pristatėme parengtą Civilinės saugos stiprinimo koncepciją, kuri nustatys civilinės saugos raidos kryptis iki 2030 metų“, – sako VESK pirmininkė, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Šis dokumentas taps orientyru, siekiant geresnės institucijų ir tarnybų sąveikos civilinės saugos srityje, stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais.

Koncepcijoje numatytos šios kryptys: 1) gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas; 2) švietimas, mokymai ir pratybos; 3) pasirengimas branduolinei (radiologinei) avarijai Astravo AE; 4) gyventojų evakavimo pajėgumų vystymas; 5) saugių darbo vietų įrengimas ekstremaliųjų situacijų operacijų centrams; 6) savivaldybių civilinės saugos funkcijų gerinimas; 7) kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų tinklo plėtra.

Norint pasiekti proveržį, per ateinančius 8 metus į civilinę saugą reikėtų nemažai investuoti. Preliminarus lėšų poreikis koncepcijoje įvardintiems prioritetams įgyvendinti per 8 metus – apie 283 mln. Eur.

Be kita ko,  šiais metais Seimui pateiktas ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projektas, kuris taps teisiniu pagrindu krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pertvarkai:

* integruota krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema apims procesą: nuo grėsmių ir rizikų stebėsenos iki prevencijos ir jų padarinių šalinimo;

* koordinavimas perkeliamas iš žinybinio į nacionalinį lygmenį;

* įvertinus tai, kad apie 90 proc. ekstremaliųjų situacijų valdoma savivaldos lygmeniu, bus siekiama padidinti valstybės įsitraukimą į pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo procesus vietos lygmeniu;

* savivaldybėse ir ministerijose atsiras kompetentingi parengties pareigūnai su aiškiais įgaliojimais ir įpareigojimais.

Civilinės saugos įstatymas nustato, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija ne rečiau kaip kartą per metus aptaria šalies civilinės saugos sistemos būklę, vertina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir imasi priemonių jam gerinti.