Ugniagesys gelbėtojas Edgaras Lužinskij: „Tikrai žinau, kodėl dirbu šį darbą“
Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6–osios komandos vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas Edgaras Lužinskij šį darbą dirba septynerius metus ir tvirtai žino, kad savo vietą gyvenime jis rado.
„Tikrai žinau dėl ko kiekvieną pamainą einu į budėjimą: gelbėti žmones, padėti jiems įvairiose situacijose, neretai tada, kai jie jau būna praradę viltį... Ir mes ateiname jiems į pagalbą. Jau vien dėl to verta būti ugniagesiu gelbėtoju“, – sako E. Lužinskij.
Šią profesiją jis pasirinko neatsitiktinai. Edgaras – vilnietis, augęs Karoliniškėse, visai šalia gaisrinės. Nuo vaikystės jis matė ne tik gaisrinius automobilius, bet ir turėjo gyvą pavyzdį šeimoje: tėtis dirbo ugniagesiu gelbėtoju – buvo ir inspektorius, ir komandos viršininkas, sesuo dirbo dispečere 1-ojoje komandoje, o ugniagesiais buvo ir keli giminaičiai.
Tapęs ugniagesiu gelbėtoju, Edgaras degė noru padėti žmonėms kuo plačiau ir įvairiau. Jo tikslas buvo tapti universaliu gelbėtoju. Šiandien jis – ne tik ugniagesys gelbėtojas, bet ir naras bei gaisrinio automobilio vairuotojas.
„Jau net neskaičiuoju, kiek teko ištraukti skenduolių, bet ypač įsiminė vienas atvejis. Žiemą močiutė vaikščiojo su šuniuku prie upės, paslydo ir įkrito į vandenį – tuo metu buvo ledonešis. Su kolega ją ištraukėme ir perdavėme medikams. Gyvybę pavyko išgelbėti“, – savo naro patirtimi dalijasi Edgaras.
Už atsidavimą tarnybai E. Lužinskij 2024 metais apdovanotas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklu „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“. Šis įvertinimas jam skirtas už gaisro gesinimą senelių namuose „Senevita“.
Ištvermę, valią, ryžtą ir tikslo siekimą Edgaras demonstruoja ne tik tarnyboje, bet ir sporte. Neseniai jis dalyvavo Vilniaus miesto sambo savigynos imtynių varžybose ir iškovojo trečiąją vietą. Šią patirtį jis pats vadina avantiūra – mat į sportą sugrįžo po ilgesnės pertraukos ir gaisre patirtos traumos. Tam prireikė ne tik noro, bet ir didelio užsispyrimo bei geležinės valios.
Be sambo, Edgaras jau ne vienerius metus dalyvauja stipriausio ugniagesio varžybose ir yra Vilniaus miesto komandos „Vilniaus rezervas“ narys. Pernai Lenkijoje, Torunėje, vykusiame „FireFit“ čempionate jo komanda iškovojo trečiąją komandinę vietą.
Nors ugniagesys gelbėtojas jau sukaupė nemažai patirties, kai kurios gyvenimiškos situacijos jį vis dar stebina. „Pavyzdžiui, kaip galima rūkyti lovoje? Stebina ir kai kurių žmonių elgesys kilus gaisrui. Esu susidūręs su nelaimės ignoravimu arba nesupratimu, koks pavojus gresia sveikatai ir gyvybei. Būna, kad daugiabutyje kyla gaisras, laiptinė skendi dūmuose, prašome žmonių evakuotis ar bent atidaryti langus, o jie net durų neatidaro“, – pasakoja jis.
Kaip naras Edgaras taip pat stebisi žmonių neatsargumu prie vandens, o kaip gelbėtojas – pavojingu vairavimu ir greičio ribojimų nepaisymu.
Ar jis kada nors galvojo keisti profesiją? „Ne. Galiu tvirtai pasakyti – tai mano darbas. Čia atradau save. Viskas man taip patinka, kad norėčiau šį kelią rekomenduoti ir kitiems. Tačiau žinau ir tai, kad šis darbas – ne kiekvienam“, – sako E. Lužinskij.
Jis pripažįsta, kad praktikoje netrūko ir sudėtingų akimirkų: sunkių gaisrų, fizinio ir emocinio nuovargio, skaudžių vaizdų autoįvykiuose ar gaisruose, kai žūsta žmonės. „Šis darbas išmokė ne tik įveikti vidines baimes ir prieštaravimus, bet ir mąstyti kitaip – net kai nėra jėgų, spręsti net pačias sudėtingiausias situacijas“, – dalijasi jis.
Ugniagesys gelbėtojas labiausiai norėtų, kad žmonės daugiau rūpintųsi savo saugumu, būtų atsargesni ir dažniau pagalvotų apie galimas pasekmes.
Atnaujinimo data: 2026-05-11
Taip pat skaitykite:
Lietuvos LERT komanda sugrįžo iš gelbėjimo misijos Venesueloje
Savaitgalį siautėjo ugnis ir vėjas, vanduo pražudė du žmones
Kvietimas žiniasklaidai sutikti iš misijos Venesueloje grįžtančią gelbėtojų komandą
Liepa prasidėjo audringai – ugniagesiai jau 177 kartus vyko šalinti vėjo padarinių