Ugniagesių gelbėtojų mokykloje įgytos žinios padeda gelbėti gyvybes
Ugniagesiai gelbėtojai dirba sudėtingiausių situacijų metu. Jų teigimu, vienodų gaisrų ir gelbėjimo darbų nebūna. Darbas ugnyje, aukštyje, vandenyje, cheminių, radiacinių, ekologinių ir eismo įvykių metu nuolat reikalauja profesionalių žinių ir įgūdžių. Ugniagesių gelbėtojų mokykla ne tik rengia ugniagesius gelbėtojus, bet ir rūpinasi jų kvalifikacija.
„Mūsų mokykloje per metus ne tik parengiama per 150 ugniagesių gelbėtojų ir apie 20 Bendrojo pagalbos centro specialistų, joje kvalifikaciją tobulina ir daugiau kaip 3500 pareigūnų ir darbuotojų. Ji tobulinama pagal 47 mokymo programas, – sako šios mokyklos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Kęstutis Agintas. – Turime šiuolaikinę mokymo bazę, kurioje tiek būsimiesiems ugniagesiams gelbėtojams, tiek keliantiems kvalifikaciją sudaromos įvairiems įvykiams artimos sąlygos. Mokykloje esantys maketai leidžia mokymų dalyviams susipažinti ir praktiškai išbandyti, kaip gesinti gaisrus įvairios paskirties pastate, traukti žmones iš šulinių ar nukelti nuo imituojamo bokštinio krano, gelbėti skęstančius ar įlūžusius iš specialiai sukurto ledo eketės maketo.“
K. Aginto teigimu, ugniagesiui gelbėtojui yra būtinos labai įvairaus spektro kompetencijos, todėl sudaromos galimybės praktiškai išnagrinėti elektra varomą automobilį „iš vidaus“, įsitikinti, ką jaučia žmogus, kai jo automobilis verčiasi, teisingai išjunti elektros tiekimą nuo gyvenamojo namo, o esant būtinumui – saugiai nukirpti elektros tiekimo laidus.
Daug dėmesio yra skiriama ir psichologiniam pasirengimui. Artimos realiems įvykiams sąlygos padeda sustiprinti ne tik darbinius įgūdžius, bet ir pasirengti psichologiškai. Sudėtinguose užsiėmimuose dalyvauja mokyklos psichologė, kuri vertina gelbėtojų emocinę būseną, juos konsultuoja bei pataria, kaip valdyti situacijas.
Pasak Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vadovo, didelį populiarumą turi psichologinio parengimo programos, kurios suteikia kompetencijų valdyti savo ir nukentėjusiųjų stresą, veiksmingai bendrauti su asmeniu, patekusiu į įvykį, teikti psichologinę pagalbą, patyrusiems didelį psichologinį sukrėtimą ar stresą.
„Taip pat yra mokoma, kaip teikti pirmąją pagalbą įvairių įvykių metu. Ypač didelis dėmesys mokymų metu skiriamas pirmosios pagalbos teikimui esant sudėtingoms sąlygoms, kai sprendimų priėmimo laikas sutrumpėja iki kelių sekundžių ir tik kvalifikuoti įgūdžiai gali išgelbėti žmogaus gyvybę“, – sako K. Agintas.
Ugniagesiai dirba kaip vieninga komanda, kuriai būtini lyderiai. „Jų parengimas, jų valdymo ir vadovavimo kompetencijos yra kertinis kvalifikacijos tobulinimo aspektas, – teigia K. Agintas. – Būsimieji vadovai rengiami, o esamieji tobulina savo kvalifikacijas pagal 7 kvalifikacijos tobulinimo programas. Mokymai apima ne tik vadovavimo ir valdymo teorinius ir praktinius mokymus, parengtos specializuotos mokymo programos ir joms pritaikyta programinė įranga gilina vadovavimo žinias ir praktinius įgūdžius vykdant gelbėjimo darbus aukštyje ir gylyje, nuo vandens ir ledo paviršiaus, cheminių, radiacinių ir eismo įvykių metu. Štai augmentinės realybės akiniai leidžia modeliuoti situacijas, kurias sudėtinga sukurti mokymo poligone.“
Ypatingas dėmesys yra skiriamas narų ir aukštalipių rengimui, nes šios srities specialistams nepakanka kompetencijų bei įrangos, kurios naudojamos kasdieniame darbe. Jie rengiami pagal specialias mokymo programas, yra naudojama profesionali aukštalipių ir povandeninių darbų specialistų įranga. Mokymai vyksta imituojant realias situacijas, o rengiant narus vykstama į atvirus vandens šaltinius, ilgainiui sunkinant mokymo aplinką: nuo nedidelių gylių su geru matomumu – iki gelbėjimo darbų sraunioje upėje.
Pasak K. Aginto, pareigūnų efektyviam darbui atlikti nuolatos reikalingos papildomos kompetencijos, todėl kiekvienais metais parengiamos naujos mokymo programos. 2023 metais valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir darbuotojai bus mokomi lietuvių gestų kalbos, kad efektyviai suteiktų pagalbą klausos negalią turintiems asmenimis, bei pagal kitas naujas mokymo programas, kurių metu įgaus reikiamas kompetencijas.
Atnaujinimo data: 2023-01-18
Taip pat skaitykite:
Po sudėtingų orų ugniagesiai gelbėtojai 16 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių
Kaune prasideda stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos: šiemet – rekordinis dalyvių skaičius
5 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 159 žmonių gyvybės
Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras: pristatytos priemonės skendimų skaičiui mažinti
Naujoji Šalčininkų ugniagesių viršininkė Erika Laurinėnienė: „Man svarbiausia – žmonės“