BDAR
gdpr

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


Stiprindami pasirengimą tampame atsparesni galimoms Astravo AE grėsmėms

Data

2022 11 30

Įvertinimas
1
Rad.jpg

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pristatytas atsakingų valstybės institucijų ir tarnybų pasirengimas nesaugios atominės jėgainės Baltarusijoje (Astravo AE) keliamoms grėsmėms. Vyriausybė, atsižvelgusi į šias grėsmes, šiemet skyrė 17,75 mln. Eur. Skaičiuojama, kad penkerių metų laikotarpiui pasirengti galimai Astravo AE nelaimei prireiks iš viso 91,5 mln. Eur. 

Vyriausybė yra patvirtinusi ir Pasirengimo galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE) planą. Toks kompleksines priemones apimantis planas parengtas pirmą kartą.  

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, nauja krizių valdymo ir civilinės saugos sistema taip pat užtikrins didesnį dėmesį šiai grėsmei – steigiamas Nacionalinis krizių valdymo centras atliks nuolatinę grėsmių stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą.

„Pasirengimas Astravo AE keliamai grėsmei vyksta nuolatos ir keliomis kryptimis – nuo valstybės ir savivaldybių institucijų stiprinimo, civilinės saugos pratybų rengimo iki gyventojų švietimo. Nauja krizių valdymo ir civilinės saugos sistema padės institucijoms veikti darniau ir efektyviau, siekiant apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikatą galimos branduolinės avarijos atveju. Investuodami į civilinę  saugą  ir pasirengimą galimoms Astravo AE grėsmėms tampame  atsparesni“, – sako ministrė A. Bilotaitė.

Savivaldybėse ir ministerijose atsiras kompetentingi civilinės saugos specialistai su aiškiais įgaliojimais ir įpareigojimais. Numatoma, kad visose atsakingose už civilinę saugą institucijose dirbs 74 parengties pareigūnai, operacijų centruose bus įrengtos 58 saugios darbo vietos.

Pagal Valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kasmet vykdomos nacionalinės civilinės saugos pratybos. 2023 m. bus organizuojamos valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos.

Siekiant tobulinti tarptautinį Lietuvos ir Lenkijos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą 2023 m. vasario mėn. planuojama rengti tarptautines bendras pratybas Lenkijoje. Regione tvyrant geopolitinėms įtampoms, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos ministrai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas.

Pastaruoju metu modernizuojama Gyventojų informavimo ir perspėjimo sistema. Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 888 sirenos, kuriomis galėtų būti perspėjama apie 54 proc. gyventojų. Šiuo metu perkama 198 perspėjimo sirenų, pasirašyta sutartis su Paslaugos tiekėju.

Gyventojų apklausos duomenimis, 67 proc. apklaustųjų teigia yra gavę trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobilius telefonus. Siekis, kad tokius pranešimus gautų – 99 proc. šalies gyventojų ir tokį pat procentą perspėtų sirenos. Tam siūloma sukurti daugiakanalę komunikacijos platformą ir kompleksiškai modernizuoti perspėjimo sirenų sistemą.

Ne mažiau svarbus ir gyventojų švietimas – Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva šiuo metu organizuojama plataus masto civilinės saugos informacinė kampanija, kuri startuos kitų metų pradžioje.

Rūpinantis visuomenės švietimu atnaujinama interneto svetainė LT72, skirta gyventojų pasirengimui civilinės saugos nelaimėms ir ekstremaliosioms situacijoms. 

Šiais metais ir ministerija, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ėmėsi aktyvaus visuomenės informavimo: visose savivaldybėse vyko mėnesio trukmės informacinė akcija „Žinojimas saugo“.

Ateityje planuojama parengti atskirą standartizuotą civilinės saugos pagrindų pamoką švietimo įstaigose. Taip bus vykdomas aktyvus visuomenės informavimas ir prevencinė švietimo kampanija hibridinių ir karinių grėsmių tematika.