Skaudi ugniagesio savanorio iš Vokietijos patirtis priminė: visada svarbu būti pasirengusiems ekstremaliosioms situacijoms
Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje neseniai viešėjo kolegos ugniagesiai savanoriai iš Vokietijos. Jie pasidalijo patirtimi vykdant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, taip pat buvo aptarti ir šalių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimai.
Kalbėdami apie gyventojų pasirengimą karinėms grėsmėms, svečiai dalijosi asmenine patirtimi ir prisiminimais apie Antrąjį pasaulinį karą. Svečiui Jochen Bihler iki šiol atmintyje liko karo žiaurumų palikti randai: „Gimiau 1938 m. Berlyne, Lichterfelde. (...) Nuo 1942 metų pabaigos prasidėjo kariniai neramumai. Retkarčiais pasigirsdavo perspėjimai apie oro pavojų. Tada visi turėdavome eiti į rūsį, tai buvo privaloma. Rūsyje likdavome, kol būdavo pavojinga. Sprogimai, atrodė, kad vyksta toli, tačiau girdėdavome ir vokiečių gynybinius priešlėktuvinius pabūklus. (...) Oro atakų padaugėjo 1943-aisais, tada perspėjimą apie oro pavojų girdėdavome ne tik naktį, bet ir dieną. Tuo laikotarpiu mums su sese buvo leidžiama žaisti tik priešais namą arba kieme, toliau nuo namų išeidavome tik lydimi mamos arba tėčio, jie visada stebėdavo, kur yra artimiausia priedanga. 1943-aisiais, vasaros pabaigoje, situacija pasidarė ypatingai sudėtinga. Naktimis miegodavome su sportiniais rūbais, lagaminai su būtiniausiais daiktais ir dokumentais būdavo paruošti ir padėti koridoriuje. Didelis lagaminas – mamai, kiek mažesnis – sesei, o dar mažesnis – man. Tuo metu man buvo penkeri metai. Vieną naktį, kai pasigirdo oro pavojaus perspėjimo signalas, sprogimai vis labiau artėjo. Oro pavojaus perspėjimo sirenos aidėjo ne kartą. Visi namo gyventojai sėdėjo susiglaudę rūsyje. Vieni meldėsi, kitus apėmė isterija. Ir tada atsitiko tai, ko niekas nenorėjo – namą pataikė raketa, buvo didelis griausmas ir po sekundės įvyko žiaurus sprogimas. Chaosas rūsyje buvo tiesiog neįsivaizduojamas. Mano mama buvo labai drąsi, mes buvome tolimiausiame rūsio kampe apsidengę su antklodėmis, todėl į lauką išėjome be didesnių sužalojimų. Tačiau ne visi galėjo išeiti...“
Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Kerševičiaus, svečio iš Vokietijos pasidalinta gyvenimiška patirtis dar kartą primena, kaip svarbu būti iš anksto pasiruošusiais: „Jau anais laikais gyventojai rūpinosi savo išvykimo krepšiais, į šį procesą įtraukdavo ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus, taip pat domėjosi artimiausioje aplinkoje esančiomis priedangomis, o tai labai svarbu ir šiandien, esant sudėtingai geopolitinei situacijai.“
„Karinių ar ekstremaliųjų situacijų metu žmonės skirtingai reaguoja į kilusias grėsmes, vieni – išlieka ramūs, kiti – panikuoja, bet tai normalu. Vis dėlto, kritinių situacijų metu žmonės linkę burtis į grupes ar bendruomenes, o grupei žmonių nusiraminti padeda bendra malda ar giesmė, ir žinoma, pasirengimas, ką ypatingai akcentuojame įvairių bendruomenėms skirtų renginių metu,“ – sako Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo vadybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Julius Kryževičius.
Kviečiame visus gyventojus skirti laiko asmeniniam ir šeimos pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Visą aktualią informaciją, kaip pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms galite rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms internetinėje svetainėje www.lt72.lt.
Atnaujinimo data: 2024-12-02
Taip pat skaitykite:
Po sudėtingų orų ugniagesiai gelbėtojai 16 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių
Kaune prasideda stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos: šiemet – rekordinis dalyvių skaičius
5 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 159 žmonių gyvybės
Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras: pristatytos priemonės skendimų skaičiui mažinti
Naujoji Šalčininkų ugniagesių viršininkė Erika Laurinėnienė: „Man svarbiausia – žmonės“