PAGD delegacija Norvegijoje susipažįsta su civilinės saugos ir visuotinės gynybos sistema
Rugsėjo 7–10 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai kartu su Latvijos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos delegacija dalyvauja pažintiniame vizite Norvegijoje. DSB organizuoto vizito tikslas – susipažinti su Norvegijos civilinės saugos, ugniagesių gelbėtojų rengimo ir kvalifikacijos sistemomis, mokymų organizavimo principais bei gerąja institucijų bendradarbiavimo patirtimi.
Vizito pradžioje delegacijos lankėsi Norvegijos civilinės saugos nacionaliniame išteklių centre Starume, kur susipažino su šalies civilinės saugos sistema, šauktinių rengimu, visuotinės gynybos principais, CBRN pajėgumais, miškų gaisrų gesinimo ir pagalbos kitoms tarnyboms organizavimu. Norvegijos civilinė sauga remiasi nedidele nuolatinių darbuotojų struktūra ir gerokai didesniu apmokytų šauktinių rezervu, kuris gali būti mobilizuojamas nelaimių, didelio masto krizių ar karo atveju.
Narvike delegacija susitiko su ugniagesių gelbėtojų atstovais. Tarnyba veikia sudėtingoje geografinėje teritorijoje, apimančioje apie 4 500 km², ir turi penkias gaisrines. Dideli atstumai, kalnuotas reljefas ir riboti nuolatiniai pajėgumai lemia būtinybe glaudžiai bendradarbiauti su kitomis įstaigomis.
Ypač daug dėmesio skirta civilinių ir karinių struktūrų bendradarbiavimui. Narviko regione ugniagesiai, policija, sveikatos priežiūros tarnybos, civilinė sauga, komendantai ir kariuomenė reguliariai treniruojasi kartu. Taip pat pristatytas ilgalaikis tarpvalstybinis bendradarbiavimas su Švedijos Kirunos gelbėjimo tarnyba. Norvegijos patirtis rodo, kad nuolatinės bendros pratybos leidžia dar iki realios krizės nustatyti komunikacijos, vadovavimo ir pajėgumų koordinavimo spragas.
Delegacija taip pat susipažino su strategine Narviko uosto reikšme. Visus metus neužšąlantis uostas bei geležinkelio ir kelių jungtys per Švediją sudaro svarbų transporto koridorių link Suomijos ir NATO šiaurinio flango. Todėl pasirengimas čia apima ne tik reagavimą į kasdienes ekstremaliąsias situacijas, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugą, civilinį ir karinį mobilumą, veiklos tęstinumą, atsarginį elektros energijos tiekimą, ryšius bei pasirengimą hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms.
Vizitas ypač aktualus rengiantis įgyvendinti du naujus civilinės saugos projektus pagal 2021–2028 m. EEE finansinį mechanizmą – visuomenės parengties ir evakuacijos bei civilinės saugos pajėgų parengties stiprinimo projektus. Juose numatyta stiprinti gyventojų informavimą ir savisaugą, skaitmenizuoti masinės evakuacijos procesus, plėsti civilinės saugos mokymo galimybes bei stiprinti gaisrų prevenciją. Taip pat planuojama parengti ir aprūpinti penkias regionines reagavimo komandas, parengti vieną tarptautinę paieškos ir gelbėjimo komandą, o 3 000 ugniagesių gelbėtojų aprūpinti asmeninėmis apsaugos ir kitomis priemonėmis, reikalingomis gelbėjimo ir gaisrų gesinimo funkcijoms vykdyti konflikto zonoje.
Visuomenės parengties srityje iki 2030 m. taip pat numatoma įgyvendinti civilinės saugos informavimo kampaniją, sukurti gyventojų registravimo evakuacijos metu IT priemonę ir modernizuoti civilinės saugos mokymų infrastruktūrą.
Viena svarbiausių vizito metu išryškėjusių Norvegijos pasirengimo krypčių – perėjimas nuo pasirengimo trumpalaikiams incidentams prie gebėjimo nepertraukiamai vykdyti operacijas kelias dienas, užtikrinant personalo rotaciją, kuro, maisto ir įrangos rezervus, atsarginius pajėgumus bei darbuotojų psichologinę paramą.
Rugsėjo 10 d. vizito programą užbaigė apsilankymas Norvegijos ugniagesių ir gelbėtojų akademijoje Fjelldale, kur delegacija susipažino su ugniagesių gelbėtojų rengimo, kvalifikacijos ir praktinių mokymų sistema.
Vizitas suteikė galimybę ne tik perimti Norvegijos gerąją patirtį, bet ir praktiškai pasirengti būsimiems bendriems projektams bei stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Norvegijos institucijų bendradarbiavimą civilinės saugos, visuotinės gynybos, pasirengimo krizėms ir gelbėjimo pajėgumų stiprinimo srityse.
Atnaujinimo data: 2026-09-10
Taip pat skaitykite:
Perspėjimo pranešimas telefone: ką svarbu žinoti gyventojams
8 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 293 žmonių gyvybės
Pratybose vertinamas Tarptautinės pagalbos teikimo komandos pasirengimas misijoms
Lietuvos gelbėtojų pasirengimą vertina tarptautiniai ekspertai
Ugniagesių gelbėtojų savaitgalis: gaisruose išgelbėti šeši žmonės, vienas žuvo