Ne kartą degusio bendrabučio gyventojai skundėsi neatsakingais kaimynais
Spalio 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rengė spaudos konferenciją „Žūtys gaisruose: ar įmanoma pakeisti socialinės rizikos žmonių gyvenimo būdą?“ Ji vyko Vilniuje, Šiltnamių g. 38. Į šį bendrabutį ugniagesiams gelbėtojams per kelerius metus teko vykti net 6 kartus, iš jų 5 kartus – į tą patį butą, kuriame 4 kartus degė lova arba antklodė...
Paskutinis gaisras šiame name kilo šių metų rugsėjo 26 d. Tąkart degė bendrojo naudojimo vestibiulis pirmajame aukšte. Labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – padegimas. Susirinkusiems žurnalistams namo gyventojai skundėsi, kad tuomet sudegė ką tik pakabintos naujos pašto dėžutės. Viena gyventoja sakė, jog šiame name labai nesaugu gyventi: „Degam jau ne pirmą kartą. Todėl aš jau prieš metus įsigijau dūmų detektorių, nes per radiją girdėjau, kad jo reikia. Dabar jaučiuosi saugiau.“
Kitas gyventojas prisiminė prieš porą metų jų aukšte kilusį gaisrą, kai, pajutęs dūmus ir pradaręs duris, suprato, kad išeiti į lauką jau nebepavyks. „Koridorius buvo pilnas dūmų. Gerai, kad greitai atvažiavo ugniagesiai ir gaisrą užgesino. Paskui ir remontus teko daryti patiems. Viskas buvo aprūkę. Teko ir koridorių remontuoti“, – sakė jis.
Konferencijos metu žurnalistai aplankė keletą butų, kuriuose Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai įrengė autonominius dūmų detektorius. Kai kurie žmonės teisinosi, kad detektorių dar nenusipirko, nes pamiršo, nežino, kiek jie kainuoja, nemoka jų įrengti.
Apie pagrindines žūčių gaisruose priežastis Lietuvoje ir kaip tokių skaudžių nelaimių būtų galima išvengti, spaudos konferencijoje kalbėjo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas ir Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas.
„Dabar pats metas gyventojams priminti, kad jie pasirūpintų savo saugumu, nes jau prasidėjo ar netrukus prasidės šildymo sezonas, dažnai atnešantis nemažus iššūkius, – sakė A. Gudžiauskas. – Tikimės, kad žmonės pagalvos, kad jų saugumas yra prioritetas. Šiemet gaisruose jau žuvo 62 gyventojai. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes neįvertinama, koks pavojus tuomet kyla aplinkiniams gyventojams. Todėl labai svarbu ir didžiulis ugniagesių gelbėtojų indėlis – šiemet gaisruose jie išgelbėjo 92 gyvybes.“
Pasak pareigūno, pagrindinė gaisrų priežastis – žmonių neatsakingumas: „Ar šių žūčių buvo galima išvengti? Taip, bent jau iš dalies. Kad nežūtum gaisre, svarbiausi du dalykai – saugi aplinka ir žmogaus sąmoningumas. Deja, prasidedant šildymo sezonui, galime konstatuoti, kad daugiau nei 40 proc. būstų šalyje neįrengti dūmų detektoriai, kas dvidešimta krosnis ir elektros instaliacija būstuose netvarkinga. O dažniausiai gaisruose žūsta socialinės rizikos asmenys, senyvo amžiaus ir negalintys pasirūpinti savimi žmonės. Jeigu pažįstate tokių kaimynų, padėkite jiems arba praneškite artimiausiai priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.“
A.Gudžiauskas žurnalistus informavo, jog šiuo metu šalyje apie 60 proc. būstų jau įrengti dūmų detektoriai. O 96 proc. žuvusiųjų gaisruose savo namuose jų neturėjo.
Vilniaus PGV viršininko pavaduotojas E. Tamašauskas teigė, jog nors šiame name ir kilo tiek daug gaisrų, žmonės juose nežuvo. „Po kiekvieno gaisro, kuriame žuvo žmogus, valdybos priešgaisrinės priežiūros pareigūnai 300 m spinduliu aplanko visus žuvusiojo kaimynus. Jie apžiūri gyventojų šildymo įrangą, elektros instaliaciją ir, jeigu žmonės dar neturi, prašo būtinai įsirengti dūmų detektorius. Šiemet buvo identifikuota ir 110 socialinių būstų, kurių gyventojai dar neturi dūmų detektorių, tačiau pareigūnus į namus įsileido tik 60 būstų gyventojai. Didžiausia problema būna, kad žmonės bijo įsileisti pareigūnus ir ne visus pavyksta įkalbėti atverti duris“, – sakė jis.
Atnaujinimo data: 2021-10-05
Taip pat skaitykite:
Po sudėtingų orų ugniagesiai gelbėtojai 16 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių
Kaune prasideda stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos: šiemet – rekordinis dalyvių skaičius
5 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 159 žmonių gyvybės
Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras: pristatytos priemonės skendimų skaičiui mažinti
Naujoji Šalčininkų ugniagesių viršininkė Erika Laurinėnienė: „Man svarbiausia – žmonės“