Šiandienos gaisrinės ir civilinės saugos iššūkiai vienija mokslą ir praktiką
Kovo 19 d. Vilniuje, Vilniaus Gedimino technikos universitete (Vilnius TECH), įvyko pirmoji Respublikinė konferencija „Gaisrinė ir civilinė sauga 2026“. Renginys subūrė mokslininkus, gaisrinės saugos specialistus, inžinierius, projektuotojus, valstybės institucijų atstovus ir kitus šios srities profesionalus aptarti aktualiausių gaisrinės ir civilinės saugos klausimų.
Konferencijos dalyvius pasveikino Vilnius TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas, pabrėžęs akademinės bendruomenės ir praktikos ryšio svarbą. „Konferencijų tikslas – suburti įvairiose srityse dirbančius specialistus, sudaryti galimybes keistis idėjomis, kurias vėliau kiekvienas gali pritaikyti savo kasdienėje veikloje,“ – sakė rektorius ir pasidžiaugė, kad dalis renginio dalyvių yra šios aukštosios mokyklos absolventai.
Į dalyvius kreipęsis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla akcentavo mokslo, institucijų ir praktikos bendradarbiavimo svarbą.
„Gaisrinė ir civilinė sauga šiandien susiduria su naujais iššūkiais, kuriems spręsti būtinas glaudus mokslo, praktikos ir institucijų bendradarbiavimas. Tokios konferencijos sudaro galimybę dalytis patirtimi, ieškoti sprendimų ir stiprinti pasirengimą,“ – pažymėjo R. Požėla.
Konferencijoje daug dėmesio skirta gaisrinės saugos teisiniam reglamentavimui ir jo taikymo praktikoje iššūkiams, šiuolaikinėms technologinėms rizikoms, pastatų priešgaisriniams sprendimams bei civilinės saugos stiprinimui. Taip pat aptarti strateginės infrastruktūros apsaugos aspektai ekstremaliųjų situacijų ir karo sąlygomis, slėptuvių ir priedangų projektavimo bei įrengimo ypatumai, gyventojų perspėjimo sistemų veikimas.
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Sklenienė pristatė gaisrinės saugos normavimo kryptis 2026 metais ir pabrėžė nuoseklaus reglamentavimo svarbą. Ji teigė, kad naujos technologijos verčia peržiūrėti ir atnaujinti gaisrinės saugos reikalavimus elektromobilių laikymo ir jų įkrovimo vietoms, elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimui, gaisrinės saugos sprendinių optimizavimui statinio techniniame energetiniame pase, taip pat stiprinti reikalavimus atliekų perdirbimo sektoriui ir užtikrinti perspėjimo bei evakuacijos sistemų pritaikymą asmenims su negalia.
Renginyje taip pat aptartos ličio jonų baterijų keliamos rizikos ir jų tyrimų svarba, pristatyti pažangūs tyrimo metodai bei praktiniai sprendimai, padedantys geriau suprasti gaisrų kilimo priežastis ir tobulinti prevencines priemones.
Konferencijoje pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, pristatę naujausius mokslo pasiekimus bei praktinius sprendimus gaisrinės ir civilinės saugos srityje.
Sparčiai kintant technologijoms, augant urbanizacijai ir daugėjant naujų grėsmių, saugumo užtikrinimas tampa vis sudėtingesnis. Kaip rodo konferencijoje išsakytos įžvalgos, gaisrinė ir civilinė sauga išlieka viena svarbiausių sričių, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo, bendradarbiavimo ir inovacijų diegimo.
Atnaujinimo data: 2026-03-20
Taip pat skaitykite:
Kaune prasideda stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos: šiemet – rekordinis dalyvių skaičius
5 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 159 žmonių gyvybės
Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras: pristatytos priemonės skendimų skaičiui mažinti
Naujoji Šalčininkų ugniagesių viršininkė Erika Laurinėnienė: „Man svarbiausia – žmonės“