Kai termometro stulpelis kyla: ugniagesiai gelbėtojai primena, kaip saugotis per karčius
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba artimiausiomis dienomis prognozuoja stichinę kaitrą: 3 dienas iš eilės termometrai Lietuvoje turėtų fiksuoti aukštesnę nei 30 laipsnių karščio temperatūrą, nuo antradienio kaitra po mažu trauksis.
Vasaros karščiai gali ne tik teikti malonumą, bet ir kelti pavojų sveikatai. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių.
Aukšta oro temperatūra didina dehidratacijos, perkaitimo ir šilumos smūgio riziką, ypač kūdikiams ir vaikams, nėščiosioms, senjorams ir įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, taip pat žmonėms, turintiems antsvorio.
Karštį žmonės nevienodai toleruoja. Todėl karštomis dienomis svarbu laikytis paprastų prevencinių rekomendacijų, kurios padeda apsaugoti sveikatą, išvengti negalavimų ir saugiai mėgautis vasara.
Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:
Svarbiausia – karštą dieną tinkamai apsirenkite: dėvėkite natūralaus pluošto, šviesius, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius; avėkite odinę avalynę. Eidami į lauką, užsidėkite galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudokite skėtį. Lauke dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš einant į lauką.
Karštuoju metų laiku ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę: fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias buvimo karštyje laikas – nuo 11 iki 17 val., nes šiomis valandomis karštis pats stipriausias; venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje; jei yra galimybė, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose (bibliotekoje, prekybos centre ar pan.), svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
Palaikykite vėsią namų aplinką: atverkite patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi. Langus uždenkite šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Dažniau gerkite skysčius – visą dieną po truputį, nelaukite, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo, vaisių ir daržovių sultys, arbatos. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina skysčių išsiskyrimą. Negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas); gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau.
Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą: valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių; nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens išsiskyrimą.
Nepalikite uždarytame automobilyje kūdikių, vaikų, vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiesiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Per karščius karščiui jautriems žmonėms pagalbos gali prireikti dažniau, nei įprastai. Periodiškai aplankykite šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie daug laiko praleidžia vieni (vyresnio amžiaus ir sergantys asmenys turėtų būti lankomi kasdien). Jei jūsų pažįstamas žmogus vartoja vaistus, informuokite jį, jog jis turėtų pasiteirauti gydančio gydytojo ar vaistininko apie vaistų įtaką organizmo šiluminio reguliavimo procesams ir skysčių balanso palaikymui.
Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos:
- jei prasideda gausus prakaitavimas ir raumenų mėšlungis (traukuliai);
- jei kūno temperatūra pakyla iki > 40oC, oda tampa karšta ir šlapia;
- jei randate sumišusį ar be sąmonės žmogų.
Kaip išvengti nelaimių vandenyje?
Tvyrant karščiams, maudynės vandens telkiniuose tampa tikra atgaiva. Svarbu nepamiršti, kad poilsis prie vandens visada turi būti derinamas su atsakomybe. Todėl ugniagesiai gelbėtojai dar kartą primena, apie kokias grėsmes svarbu žinoti, būnant prie vandens telkinių, ir kaip jų išvengti.
Svarbiausia – išmokti plaukti. Jei plaukti nemokate, neikite į vandenį giliau nei iki krūtinės.
Venkite maudytis vieni arba nežinomose, nuošaliose vietose. Rinkitės oficialius paplūdimius ar vietas, kuriose yra daugiau poilsiautojų ir budintys gelbėtojai.
Prieš maudydamiesi įsitikinkite, kad aplinka saugi. Nežinomose vietose į vandenį eikite pamažu, neskubėkite nerti ar šokti.
Nepalikite prie vandens ar vandenyje be suaugusiųjų priežiūros vaikų iki 14 metų.
Nerekomenduojama eiti į vandenį iškart po valgio ar apsvaigus nuo alkoholio.
Po ilgo buvimo saulėje nešokite staiga į vandenį – pirmiausia atsivėsinkite apsitaškydami.
Venkite žaisti vietose, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Taip pat vandenyje nereikėtų užsiimti pavojingais žaidimais: nardinti kitų žmonių, tempti juos už kojų ar lipti vieniems ant kitų pečių.
Nesinaudokite plaukimui nepritaikytais daiktais – pripučiamais čiužiniais, automobilių kameromis, padangomis, lentomis ar rąstais.
Jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, į vandenį lipti draudžiama.
Jeigu artėja audra ar tamsūs debesys, kuo greičiau lipkite į krantą. Perkūnijos metu pavojinga būti tiek vandenyje, tiek pakrantėje, nes vanduo puikiai praleidžia elektros srovę.
Ką daryti pradėjus skęsti?
Pajutę, kad skęstate, stenkitės nepanikuoti. Šaukite, kvieskite pagalbą, mojuokite rankomis ir bandykite atkreipti aplinkinių dėmesį. Įkvėpkite kuo daugiau oro ir, jei įmanoma, atsigulkite ant nugaros, kad išsilaikytumėte vandens paviršiuje.
Kaip padėti skęstančiajam?
Pastebėję skęstantį žmogų, nedelsdami šaukitės pagalbos ir atkreipkite aplinkinių dėmesį. Jei paplūdimyje dirba gelbėtojai, kvieskite juos. Jeigu jų nėra, skambinkite skubiosios pagalbos ryšio numeriu 112.
Kol atvyks pagalba, skęstančiajam meskite gelbėjimosi ratą ar kitą plūduriuojantį daiktą. Niekada nerizikuokite savo gyvybe.
Ištraukus žmogų į krantą, suteikite pirmąją pagalbą. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą ir tęskite jį iki atvykstant medikams.
Svarbu žinoti, kad gelbėti skęstantį žmogų vandenyje be specialių priemonių gali tik gerai pasirengęs plaukikas, gebantis įvertinti situaciją ir išmanantis gelbėjimo veiksmus.
Daugiau informacijos galite rasti interneto svetainėje lt72.lt
Atnaujinimo data: 2026-06-26
Taip pat skaitykite:
Tylos minute pagerbtas ugniagesio Rimo Čiurylos atminimas
Vanduo klaidų neatleidžia: kaip apsaugoti save ir artimuosius