BDAR
gdpr

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


Gaisrai dažnai liudija žmonių  klaidas

Data

2021 08 04

Įvertinimas
6
Virgilijus Kulikauskas.jpg

Užsirūkyti lovoje prieš miegą? Kodėl gi ne! Išvalyti kaminus ir dūmtraukius prieš kūrenimo sezoną? Nėra laiko. Dūmų detektorius? Tai ugniagesiams jų reikia... Dalis gyventojų Lietuvoje, deja, gyvena tokiomis nuostatomis. Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Virgilijus Kulikauskas yra vienas iš daugelio priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, kurie nuoširdžiai rūpinasi, kad nekiltų gaisrai ir juose nežūtų žmonės. Pasak jo, šioje srityje darbo visada apstu:  gaisrų tyrimas, objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai, prevencinės akcijos, reidai, skundų tyrimas, vaikų mokymas, kaip saugiai elgtis ir kt. 

Gaisrų prevencija – nesibaigiantis darbas. Tiesa,  kad  ir dešimtis būstų per reidus apėjus, šimtus patarimų žmonėms išdalijus, ugnis ir toliau stogais laipios,  skaudžius nuosprendžius gyventojams dalindama, nes visada atsiras, kas neišgirs, kam neužteks suvokimo ar laiko, kad pasirūpintų savo saugumu.

Pastaruoju metu vis daugiau traumuotų gyventojų gaisruose. Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės, kilus gaisrui?    „Vieni neigia tikėtiną galimybę susidurti su gaisru, o  kiti nesidomi ir nežino, kaip teisingai reikėtų elgtis gaisro metu. Todėl jam įsiplieskus, seka impulsyvūs  ir padriki veiksmai,  o besiblaškant  patiriamos traumos, kartais net ir žūstama,“  –  sako V. Kulikauskas.

Tokių gaisrų apstu.  Štai vieno kaimo gyventoja paskambino skubios pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad nuo laužo užsidegė pieva, krūmeliai, greit plintanti ugnis jau visai arti pastatų...

„Šio gaisro tyrimo metu paaiškėjo, kad moteris uždegė laužą už kelių metrų nuo ūkinio pastato ir apie 5–6 metrus nuo gyvenamojo namo. Papūtė vėjo gūsis, ir  liepsna persimetė į pernykštę pievą. Moteris kartu su 92-jų metų močiute bandė ją gesinti. Numeriu 112 paskambino tada, kai išvydo,  kad ugnis jau lekia į jų  namus. Tąkart  viskas laimingai baigėsi, nes ugniagesiai spėjo užgesinti nevaldomą gaisrą. Abi herojės apsvilo plaukus, antakius, smilkinius. Garbaus amžiaus močiutė galėjo ir sudegti pievoje, bet sugebėjo pabėgti, tik vienas kaliošas ir jos lazdelė, likusi pievoje, apdegė. Bet tuo ši istorija nesibaigė. Praėjus lygiai savaitei, jos sukūrė dar didesnį laužą toje pačioje vietoje... Nei bauda, nei ašaros, nei išgąstis, nei mirties grėsmė nepamokė.“

Prevencijos srityje V. Kulikauskas dirba jau dvylika metų.  Jam teko tirti įvairius gaisrus. „Skaudžiausia, kai žūsta vaikai. Teko atlikti gaisro tyrimą, kurio metu žuvo dvi mergaitės.  Iki šiol netelpa  mintys galvoje, kodėl jos neišsigelbėjo, kodėl nebuvo išgelbėtos namiškių?“ – svarsto jis.    

Paklaustas, kaip keičiasi požiūris į gaisrų prevenciją, sako, kad socialinių sluoksnių lygmenyje labai didelių pokyčių neįvyko, nes tie, kurie rūpinasi saugumu, tai daro ir toliau, savo žinias perduodami  vaikams  ir anūkams.  O tie, kuriems tai nerūpėjo ir atitinkamą gyvenimą gyveno, jau žuvę: „Yra dar tokie, kuriuos augina, prižiūri ir „niūniuoja“ valstybė. Tai tas pats, kai žmogus iš miško ar laukų parsineša stirniuką, norėdamas vargšiuku pasirūpinti, bet iš tikrųjų tai ne kas kita, o nuosprendis, nes tas stirniukas niekada neišmoks gyventi savarankiškai.“

Jis neslepia, kad pasirūpinti savo namų saugumu jį patį paskatino darbo pradžioje jo atliktas pirmasis gaisro tyrimas, kuriame buvo žuvęs žmogus. Tada  namuose jis įsirengė dūmų detektorius, paskui įsigijo dar ir anglies monoksido (smalkių) detektorių. Žinoma, būtų gerai, kad taip padarytų visi, nelaukdami, kol jų namus nusiaubs ugnis. Beje, inspektorius pastebi, kad dabar šie detektoriai kur kas pigesni. Deja, vis dar gailima kelių eurų dūmų detektoriui, nors gaisras atima šimteriopai daugiau, kartais tai kainuoja net gyvybe. 

Pasak Virgilijaus, praverdami gyventojų būstų duris inspektoriai padėkų negirdi: „Tokie vizitai žmonėms nėra malonūs. Būna, kad jei galėtų, išvytų. Dažnai tenka išgirsti: „Kiek  dar vaikščiosite?“ Ir tik vienetai žmonių drąsiai klausia visko, kas juos domina“.

Gal po pareigūnų apsilankymo ir patarimų gyventojams yra pavykę išvengti gaisro? „Sunku vertinti, ar po vizito išvengta nelaimės, nes gal ji ir taip niekada neįvyktų, – negražbyliauja V. Kulikauskas. – Bet tikėtina, kad tokių įvykių būta. Deja, laiko atsukti negalime, bet viena tikrai žinau, kad būtent inspektoriai atkreipia dėmesį, jog reikia mokytis iš kitų klaidų, dėl kurių kyla gaisrai“. Nors V. Kulikauskas ir nepasakė, kiek maždaug priešgaisrinės priežiūros pareigūnų dėka pavyksta išvengti gaisrų, bet kiekvienas jų žino, kad  prevencinės akcijos, jų patarimai ne vienam padėjo išsaugoti savo būstą ar net gyvybę.

Jo nuomone,  gyventojų saugos kultūrą padeda stiprinti trumpa, suprantama informacija, kuri nėra kišama per prievartą. Vaikus ji geriausiai pasiekia,  kai informacijos perteikimo procese dalyvauja ugniagesiai gelbėtojai. O kur dar vaikų smalsumą žadinanti jų gaisrinė technika bei įranga!  Kas vaizdu, tas paveiku. „Mokslininkai yra įrodę, kad net labai seniai girdėta, išmokta informacija kritinėje situacijoje „išlenda“ iš pasąmonės ir žmogus  ją  automatiškai pritaiko,“ – patikina jis. 

Pasiteiravus, ką pataria, kai jo klausia,  kas galėtų išvalyti kaminą ir dūmtraukius, inspektorius sako, kad viskas priklauso nuo to, kas klausia. Jeigu mato, kad  žmogus tikrai pats to padaryti negali, ne tik pataria, kur šios paslaugos reikėtų ieškoti, bet ir pataria, kaip  prižiūrėti,  kad kaminkrėčiai dūmtraukį gerai išvalytų. Kitiems primena, kad tai padaryti gali ir patys. O po vaizdingo  pasakojimo, kuo gali baigtis, jeigu dūmtraukiai liks nevalyti, jo teigimu, neretai žmonės greitai imasi darbo.

Kuo gyventojai, artėjant rudeniui,  turi pasirūpinti, kad jų namai būtų saugesni? „Metų laikas nesvarbus. Žmogui visada turi rūpėti, ar jo namai saugūs. Yra posakis, kad roges reikia ruošti vasarą... Tad dabar pats metas pasiruošti šaltajam periodui ir pasitikrinti, reikalui esant susitvarkyti, išsivalyti šildymo sistemas“, – pataria jis. Juolab, kad tai viena dažniausių gaisrų priežasčių, nes užsidegus suodžiams, dažnai tenka kviesti ugniagesius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais gaisruose žuvo 57 gyventojai, 114 žmonių  juose buvo traumuoti, ugnis aplankė  per 1640 individualių gyvenamųjų ir daugiabučių namų.  Pasak V. Kulikausko, vertindami šiuos skaičius, kiekvienas mūsų turime galimybę jų išvengti.