Europos Sąjungos parengties strategija: koordinuotas atsakas į šių dienų grėsmes

Europos Komisija š. m. kovo  26 d. pristatė Europos Sąjungos parengties strategiją, pabrėždama integruotą požiūrį į atsparumo,  saugumo ir gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų užtikrinimą ES, taip pat būtinybę valdyti ir atremti šių dienų grėsmes taikant „visos visuomenės“ ir „visos vyriausybės“ įtraukimo principus. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislav Kondratovič, ES parengties strategija numato ambicingą ir išsamų veiksmų planą, kuris prisidės prie krizių valdymo ir civilinės saugos stiprinimo Lietuvoje.

„Priimta Europos Sąjungos parengties strategija – svarbus politinis-strateginis dokumentas savisaugos ir atsparumo kultūros vystymui visos ES mastu. Teigiamai vertiname tai, kad siekiama visapusiškai atsižvelgti į dabartinį saugumo kontekstą, aktyvuojant tarpsektorinį bendradarbiavimą bei taikant dvejopos paskirties planavimą ir investicijas, kurie atlieptų tiek civilinius, tiek gynybinius poreikius. Esam pasiruošę koordinuoti nacionalines pastangas ir  sutelkti visas įmanomas finansines priemones tam, kad paspartintume ir pasiektume Strategijos veiksmų plane užsibrėžtus tikslus ir užtikrintume suderintą požiūrį į parengtį“, – sako ministras V. Kondratovič.

Strategijoje numatytos Europos Sąjungos lygmens visuomenės informuotumo didinimo, visuomenės perspėjimo iniciatyvos. Lietuvoje pastariausias metais itin aktyviai siekiama ugdyti visuomenės sąmoningumą ir skatinti savisaugos kultūrą.

Vidaus reikalų ministerija, siekdama gerinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, didinti žmonių informuotumą civilinės saugos srityje, inicijavo mobiliosios programėlės LT72 sukūrimą. Sukurta ir išpublikuota mobili programėlė taps svarbiu ir patogiu įrankiu gyventojams iš anksto pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms – nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių.

ES strategijos veiksmų plane numatytos priemonės padės dar labiau sustiprinti visuomenės atsparumą tuo užtikrinant produktyvų atsaką į mus supančias grėsmes. Be to, vieningas grėsmių suvokimas ES padės užtikrinti, kad Strategijoje numatytos iniciatyvos ES valstybėse narėse būtų įgyvendinamos vienodai atsakingai.

„Lietuva puikiai supranta priešiškos ir nenuspėjamos kaimynystės rizikas ir kaštus, todėl pritariame ES atsargų strategijos idėjai. Valstybėms narėms veikiant išvien, į ES atsargų kaupimo strategiją bus įtraukti visi esami atsargų kaupimo veiksmai, kuriais siekiama užsitikrinti prieigą prie ypatingos svarbos išteklių, susidūrus su krize ar ekstremalia situacija“, – sako vidaus reikalų ministras.

Pagrindiniai Strategijos tikslai ir veiksmai

Prognozavimo ir numatymo pajėgumų stiprinimas

• parengti išsamų rizikų ir grėsmių vertinimą ES lygmeniu;
• sukurti interaktyvius krizių vizualizavimo produktus, skirtus sprendimų priėmėjams;
• stiprinti Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą;
• sukurti ES mokymo katalogą ir įgytos patirties platformą;
• įsteigti ES Žemės stebėjimo vyriausybinę tarnybą.

Gyvybiškai svarbių (esminių) visuomenės funkcijų apsauga

• integruoti pasirengimo aspektus į ES politiką ir veiksmus;
• patvirtinti būtiniausius (minimalius) pasirengimo reikalavimus;
• peržiūrėti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą;
• pasiūlyti ES atsargų kaupimo strategiją;
• pasiūlyti prisitaikymo prie klimato kaitos planą;
• užtikrinti vandens ir kitų svarbiausių gamtos išteklių tiekimą.

Gyventojų pasirengimo skatinimas

• tobulinti išankstinio perspėjimo sistemas;
• didinti informuotumą apie rizikas ir grėsmes;
• skatinti informuotumo didinimo programas, pavyzdžiui, piliečių diskusijas, internetines kampanijas, strateginės komunikacijos ir kovos su manipuliavimu informacija priemonių rinkinius;
• parengti gaires, siekiant gyventojų savarankiško išgyvenimo ekstremaliųjų situacijų atveju be išorinės pagalbos bent 72 valandoms;
• įtraukti pasirengimo pamokas į mokyklų ugdymo programas ir švietimo darbuotojų mokymą;
• skatinti pasirengimą jaunimo programose.

Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo stiprinimas

• įsteigti viešojo ir privataus sektorių parengties darbo grupę;
• parengti viešojo ir privataus sektorių ekstremaliųjų situacijų protokolus;
• peržiūrėti viešųjų pirkimų sistemą;
• įsteigti Europos mokslinių tyrimų saugumo ekspertizės centrą.

Civilinio ir karinio bendradarbiavimo stiprinimas

• sukurti visapusiškas civilinio ir karinio pasirengimo priemones ;
• parengti civilinio ir karinio dvejopo naudojimo planavimo ir investicijų standartus;
• organizuoti reguliarias ES masto pratybas, skatinančias visapusišką pasirengimą.

Reagavimo į krizes koordinavimo stiprinimas

• įsteigti ES krizių koordinavimo centrą;
• padidinti ES lygio rescEU reagavimo pajėgumų rezervą.

Bendradarbiavimo su išorės partneriais stiprinimas

• skatinti abipusį atsparumą su šalimis kandidatėmis;
• integruoti pasirengimą ir atsparumą į dvišales partnerystes ir daugiašales institucijas;
• integruoti pasirengimą ir atsparumą bendradarbiaujant su NATO;
• plėtoti abipusį atsparumą, pasitelkiant išorės ekonominę ir vystymosi politiką.

Rodydama iniciatyvą parengties srityje, ES siekia sukurti atsparesnį ir saugesnį žemyną, geriau pasirengusį įveikti kylančius iššūkius.

Daugiau informacijos apie Strategiją – interneto svetainėje https://commission.europa.eu/topics/preparedness_en

Atnaujinimo data: 2025-04-07

Taip pat skaitykite:

Po sudėtingų orų ugniagesiai gelbėtojai 16 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių

Kaune prasideda stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos: šiemet – rekordinis dalyvių skaičius

5 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 159 žmonių gyvybės

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras: pristatytos priemonės skendimų skaičiui mažinti

Naujoji Šalčininkų ugniagesių viršininkė Erika Laurinėnienė: „Man svarbiausia – žmonės“