Departamento direktorius Renatas Požėla: „Problemas spręskime ne raštais, o žiūrėdami vieni kitiems į akis“

Kovo 13 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete vyko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2024 m. veiklos aptarimas. Į ataskaitinį susirinkimą atvyko vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Susirinkime dalyvavo Departamento pareigūnai, priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ir rajonų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos, Bendrojo pagalbos centro ir Gaisrinių tyrimų centro vadovai, VGTU rektorius Romualdas Kliukas, Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėja Džigita Nagreckienė ir kt.

VGTU rektorius R. Kliukas pasveikino pareigūnus, susirinkusius VilniusTECH: „Tarp dalyvaujančių matau daug buvusių mūsų studentų. Pirmos penkios laidos buvo labai geros, dabar daugelis jų - vadovai.  Lietuvai reikia gaisrinės saugos specialistų. VGTU suprato, kad be atsidavusių pareigūnų negalima eiti į priekį. To reikia ir šiandien, nes jūs turėsite atstovėti Lietuvos nepriklausomybę.“

„Džiaugiuosi, kad šiandien esu su jumis ir kartu galime aptarti tarnybos rezultatus ir pasidžiaugti tuo, kas padaryta, – sakė vidaus reikalų ministras V. Kondratovič. – Vienas iš dalykų, kuriuos jūs esate užsitarnavę, – tai visuomenės pasitikėjimas. Jis šiaip sau neatsiranda, jis užsitarnaujamas tik aukojant save, darbo laiką, sveikatą ar gyvybę... Aš manau, svarbiausia, kad nesustojame ten, kur esame. Vienas iš pagrindinių iššūkių ir tikslų šiuo metu yra civilinė sauga. Šiandien mes girdime, kad žmonės su nerimu žiūri į ateitį, bet jeigu šalia esate jūs, šitą nerimą galima eliminuoti. Vienas iš žingsnių, kurie yra jau padaryti, yra daromi ir bus daromi ir tai tikrai nuteikia viltingai, kad tuo momentu, kai prireiks, mes rasime priedangą, rasime maršrutą, kuriuo galima evakuotis, rasime priemonių, kaip išgelbėti save ir artimuosius. Bet tam, žinoma, dar reikia nueiti nemažą kelią ir daug ką padaryti.“

Pasak V. Kondratovič, labai svarbu turėti viziją – nulis žmonių, žuvusių keliuose, ir nulis žmonių, žuvusių gaisruose: „Šios vizijos pasiekiamos, tačiau neiškart ir nelabai lengvai. Šiandien matėme klausimyną, ar esate įsirengę gaisro signalizaciją savo namuose, deja, dar dauguma atsako, kad ne. Tai galbūt ir yra plotmė jūsų darbui, taip pat pasitelkiant savivaldybių priešgaisrines tarnybas, kitas bendruomenes, asociacijas, aktyvistus ir savanorius, padėsiančius skleisti šią informaciją. Gera žinia, kad Departamentas tikrai tą daro. Kalbant apie civilinę saugą, netrukus prasidės mokymai bendruomenių lyderiams, kurie skleis civilinės saugos žinias, bet reikėtų pasinaudoti proga ir paprašyti, kad jie pateiktų informaciją ir apie gaisrų mažinimą, būtent apie priešgaisrinės signalizacijos įrengimą. Lūkesčiai jums yra tikrai nemaži.“

Pareigūnus aplankęs Vilniaus arkivyskupas G. Grušas padėkojo jiems už tarnystę: „Tai nėra darbas, tai – pašaukimas. Katalikų bažnyčia šiais metais švenčia jubiliejinius metus, tad vyskupai nutarė, kad po kiekvienų Mišių bus atskira malda, malda už pašaukimus. Mes meldžiamės už kiekvieną pašaukimą, kurį Dievas duoda. Ir jis kviečia mus atsiliepti į tą kvietimą. Jūs esate gavę savo pašaukimą rizikuoti savo gyvybe, gelbėti kitas gyvybes, saugoti visuomenę. Šventajame rašte rašoma apie degantį krūmą, kuris nesudega, ir Mozės susitikimą su Dievu. Ugnis yra labai panašu į Dievą. Jei pagarbiai elgiesi, tai labai naudinga, jei nesiskaitai – gali atsisukti prieš tave patį. Ir todėl tas Mozės įvaizdis yra mums kelrodis, nes reikia prisiminti, kas atsitiko Mozei – jam Dievas metė  iššūkį, kuris, atrodo, buvo neįmanomas... Ir kartais mūsų iššūkiai tarnystėse iš karto atrodo neįmanomi. Dabartinė geopolitinė situacija irgi kelią nerimą ir iššūkius, bet su Dievo pagalba yra įmanoma viskas. Mes tą matome istorijoje, mes tą matom mūsų gyvenimuose.“

Susirinkime 2024 m. Departamento veiklą ir numatomus darbus apžvelgė Departamento direktorius R. Požėla: „Mūsų renginių maratonas tęsiasi. Vakar turėjome gražų renginį paminėti atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, žiūrėjome filmą apie Prezidentą Valdą Adamkų, girdėjome įtaigius Seimo Pirmininko žodžius. Šiandien yra kitokio pobūdžio renginys, bet ir vėl mes esame kartu ir ne vien tik kaip tarnybos bendruomenė, bet ir su savo artimiausiais partneriais, bičiuliais. Žvelgiant į rytdieną, žvelgiant į perspektyvą, mes turime rasti naujų bendrystės ir bendradarbiavimo kelių ir krypčių, nes tik toks kelias yra teisingas. Su VGTU turime daug ką bendro ir ieškome naujos bendrystės ryšių. Universiteto šūkis yra „Kuriantiems rytojų“, tad mes esame labai panašūs.“

„Pernai turėjome rekordiškai mažiausią per 21 metus gaisrų skaičių. Pavyzdžiui, 2006 m. kilo 13 tūkst. gaisrų, juose žuvo daugiau kaip 300 žmonių. Tuo metu vyko ir karas keliuose. Tais metais irgi žuvo apie 800 žmonių. Mes tada sakėme, kad tai turime sustabdyti. Ir iš tikrųjų tai pavyko padaryti. Iš dalies ir dėl to, kad pati visuomenė pasakė – taip mes gyventi nebegalime. Kažkas panašaus įvyko ir mūsų organizacijoje. Mes šiandien turime kitą situaciją. Pernai kilo daugiau kaip 7 tūkst. gaisrų, juose žuvo per 80 žmonių. Mes visi puikiai žinome apie viziją iki 2030 metų – ne daugiau kaip 30 žuvusiųjų gaisruose. Ar tai įmanoma? Manau, kad taip“, – kalbėjo R. Požėla.

Jis pateikė ir išsamią gaisrų statistiką. Pernai 87 proc. visų žuvusiųjų gaisruose žuvo gyvenamosios paskirties namuose. Daugiabučiuose žuvo 22 proc., individualiuose namuose – 68 proc. Daugiausia žuvusiųjų žiemą. Tragiška mėnesio diena – 13. Miestuose žuvo 38 proc., miesteliuose ir kaimuose – 62 proc. „Šie skaičiai labai aiškiai mums brėžia prioritetus, kur turime labiau fokusuotis, aktyviai veikti. Iš karto noriu suformuoluoti pavedimą mūsų teritorinių valdybų vadovams. Artimiausiu metu bus pasitarimas būtent praėjusių metų gaisringumo tematika ir norėsiu iš kiekvieno valdybos atstovo pristatymo ir labai aiškios vizijos, kaip veikdami proaktyviai mes galime įtakoti šiuos skaičius. Tam tikroms savivaldybės turės būti sukurti priemonių planai, kurie būtų pristatomi savivaldybės taryboje“, – sakė direktorius.   

R. Požėla apžvelgė ir situaciją dėl skendimų: „Pernai mūsų gelbėtojai ištraukė 120 nuskendusiųjų, tačiau mes negalime pasakyti, kiek tiksliai per metus nuskęsta, nes jų nuskęsta dar daugiau. Todėl reikia mūsų didesnio įdirbio kaip telkiančios institucijos, bendradarbiaujant su mūsų partneriais, atsakingais už skęstančiųjų gelbėjimą konkrečiose savivaldybėse. Tai visų pirma pajūris. Balandžio mėnesį mes surinksime šių institucijų vadovus ir bandysime rasti bendrus veikimo mechanizmus, algoritmus, kaip šią situaciją gerinti.“

Direktorius pažymėjo, jog pernai ugniagesiai atliko apie 16 tūkst. gelbėjimo darbų. „Iki 2016 metų išvykimų į gaisrus būdavo daugiau negu išvykimų atlikti gelbėjimo darbus. Per 2016-2018 metus situacija pasikeitė. Pernai buvo atlikta per 16 tūkst. gelbėjimo darbų ir užgesinta daugiau kaip 7 tūkst. gaisrų. Manau, tai gera tendencija“, – sakė jis.

„Žvelgiant į praėjusius metus, yra akivaizdus proveržis mūsų materialinio aprūpinimo srityje, kalbu apie standarto įgyvendinimą, – kalbėjo R. Požėla. – Ugniagesių aprūpinimas atitinka šio laikmečio reikalavimus, nors, žinoma, ir čia negalime sustoti. Vis dar turime sudėtingą situaciją dėl mūsų infrastruktūros klausimų. Mes esame apskaičiavę, kad 81 proc. mūsų organizacijos pastatų yra arba blogos, arba labai blogos būklės. Tai irgi yra labai didžiulis iššūkis, o vienas iš prioritetų – nuolat gerinti darbuotojų darbo sąlygas.“

Pasak direktoriaus, tarnybos biudžetas yra neproporcingai mažas: „Jau šiandien visi turime galvoti, kaip išsiversti, nes visi prioritetai, susiję su darbo sąlygų gerinimu, darbuotojų sauga, motyvacijos didinimu, organizacijos pasirengimo atsparumo didinimo grėsmėms, kainuoja. O norint padaryti proveržį, turi būti proveržio biudžetas.“

R Požėla taip pat apžvelgė kompleksines problemas dėl komandų nepakankamos lokacijos, infrastruktūros, priešgaisrinių saugos priemonių diegimo naujai statomuose rajonuose, hidrantų sistemos, privažiavimų prie objektų. Direktorius pabrėžė, kad turime būti pasiruošę veikti ir esant karo grėsmėms.

Jis pažymėjo, kad einant į priekį, būtini pokyčiai ir naujovės. Štai  Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko atrankoje dalyvavo  Kupiškio meras. Direktoriaus nuomone, naujo požiūrio reikalauja ir vykdomas pilotinis projektas. Jis pabrėžė bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą, pažymėdamas, kad bus lankomasi padaliniuose, susitinkama su bendruomene, nes to reikia, – ir ne per nuotolį. „Susitiksime ir su padalinių profsąjungomis. Su socialiniais partneriais turime tartis ir susitarti. Problemas spręskime ne raštais, o žiūrėdami vieni kitiems į akis“, – kalbėjo R. Požėla.

Direktorius pažymėjo, kad yra padarytos korekcijos ir vidaus tyrimų veikloje: „Vidaus tyrimai turi veikti aktyviai, pareigūnai turi žinoti „raudonąsias linijas“, kurias peržengus gresia nuobaudos. Atvykus į padalinį būtina paaiškinti, už ką yra skirta nuobauda...“

Jis kalbėjo, kad  turėtų  būti atnaujinta ir pareigūnų  skaičiavimo metodika: „Turime išspręsti, kiek mūsų reikia ir kur mūsų reikia“. R. Požėlos teigimu, problemų yra visose grandyse  – tiek pamainose, tiek kabinetuose. Susiduriama su situacija, kai  nenorima  būti viršininkais.

Atkreiptas dėmesys ir į  spręstinus Bendrojo pagalbos centro veiklos klausimus. „Yra pateikta receptų. Turėtų įvykti proveržis dėl techninių dalykų, kitų pritraukimo formų“, – pažymėjo jis.

Departamento vadovas pasidžiaugė, kad Ugniagesių gelbėtojų mokykloje pasiektas rekordinis absolventų skaičius, kurie įsilies į padalinius, bet labai svarbu, kad  jie ateitų į tuos padalinius, kuriuose yra jų poreikis. 

Kalbėdamas apie civilinę saugą, direktorius sakė, kad šioje srityje būtina lyderystė: „Pasiekti rezultatai neblogi. Kas antras žmogus gali pretenduoti į priedangą ar išgirsti sirenas...“ Tuo pačiu jis akcentavo, kad šioje srityje dar reikės padaryti  labai daug: „Turime rasti  raktą į žmonių protus... Einame į mokyklas, darželius, bendruomenes, bet reikia daryti dar daugiau, kad žmonės imtų veikti...“   

Savo kalboje R. Požėla palietė ir darbuotojų saugos, teisėkūros, valstybinės priešgaisrinės priežiūros  bei kitus klausimus, kviesdamas visus  rodyti lyderystę ir didinti aktyvumą: „Mes ne tik galime, mes turime tai padaryti.“

Buvęs departamento direktorius  Saulius Greičius, atstovaujantis Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patariamajai kolegijai, pasidžiaugė, kad skaidrėse pateikti rezultatai rodo, kad kaip ir sporto rekordai, jie kasmet gerėja. To jis linkėjo ir ateityje. S. Greičius pažymėjo vieną iš rodiklių, kurių jose nebuvo – aukštą VPGT mikroklimato vertinimą, kuris  gerokai lenkė kitas statutines tarnybas: „Tai sukuria visą rezultatų seką. Ir ateinantiems į Ugniagesių gelbėtojų  mokyklą, ir dirbantiems. Jei darbuotojas nebus patenkintas, viskas yra tuščias reikalas. Kai jis didžiuojasi savo darbu, žmonės patys susiras, kur ateiti.“ 

Pareigūnai taip pat dalyvavo diskusijose „Trys metai karo Ukrainoje. Kokias civilinės gynybos pamokas išmokome?“ ir „Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos: ar tik gesinsime gaisrus?”

Atnaujinimo data: 2025-03-13

Taip pat skaitykite:

Po sudėtingų orų ugniagesiai gelbėtojai 16 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių

Kaune prasideda stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos: šiemet – rekordinis dalyvių skaičius

5 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 159 žmonių gyvybės

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras: pristatytos priemonės skendimų skaičiui mažinti

Naujoji Šalčininkų ugniagesių viršininkė Erika Laurinėnienė: „Man svarbiausia – žmonės“