Priedangos: saugumas prasideda nuo pasirengimo

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, be kitų funkcijų, įgyvendina valstybės politiką  civilinės saugos srityje ir koordinuoja ekstremaliųjų situacijų prevenciją bei institucijų, įstaigų bei kitų subjektų veiklą civilinės saugos srityje.

Šiuolaikiniame saugumo kontekste gyventojų apsauga nuo karinių grėsmių ir ekstremaliųjų situacijų tampa vienu svarbiausių valstybės bei savivaldybių prioritetų. Viena iš esminių civilinės saugos priemonių – priedangos, skirtos trumpam laikui apsaugoti žmones nuo gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių. Jų prieinamumas, tinkamas įrengimas ir pasirengimas naudoti gali turėti lemiamą reikšmę esant oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms.

Priedangomis gali būti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos, nedegių medžiagų sandėliai ir kt.

2026 m. duomenimis, Lietuvoje yra 6 619 priedangų, kuriose vietos pakaktų daugiau kaip 1,67 mln. gyventojų – 57,9 proc. šalies gyventojų.

Šiuo metu šalies savivaldybės įgyvendina 112 priedangų modernizavimo projektų – 818 priedangų, kuriems skirta daugiau kaip 30 mln. eurų. Finansavimą priedangų infrastruktūrai planuojama didinti ir toliau.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. priedangos bus skirstomos į tris lygius pagal jų suteikiamą apsaugą, bus nustatyti privalomi minimalūs techniniai reikalavimai priedangoms senesnės statybos objektuose, taip pat mobilioms ir modulinėms priedangoms. Taip pat aiškiau apibrėžtos savivaldybių ir priedangų valdytojų atsakomybės.

Priedangos pradėtos ženklinti 2022 m. Pirmoji specialiuoju priedangos ženklu 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo paženklinta Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Tais pačiais metais savivaldybėms buvo parengtos ir patvirtintos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos.

Be priedangų, šalyje dar yra kolektyvinės apsaugos statiniai ir slėptuvės. Kuo jie skiriasi?

Priedanga – tai vieta, skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai esant oro pavojui bei tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmei karinės agresijos metu (nuo tiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų). Visos priedangos Lietuvoje pažymėtos specialiu ženklu – geltonas kvadratas su užrašu PRIEDANGA.

Kolektyvinės apsaugos statinys (KAS) – savivaldybės numatytas pastatas ar patalpa, kuriame gyventojai gali apsistoti ilgesnį laiką ekstremaliosios situacijos, evakuacijos ar karo metu. Tokie statiniai skirti ne tik apsaugai, bet ir būtiniausiems žmonių poreikiams užtikrinti. Dažniausiai tai mokyklos, gimnazijos, kultūros centrai ir sporto įstaigos. Jie žymimi specialiuoju ženklu – mėlynu trikampiu oranžiniame kvadrate.

Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys ar patalpa, skirta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos tęstinumui užtikrinti ekstremaliosios situacijos ar karo metu, taip pat būtinoms funkcijoms vykdyti.

Lietuvos priedangų tinklo stiprinimas – tai ilgalaikė investicija į žmonių gyvybių apsaugą, visuomenės atsparumą ir valstybės pasirengimą galimoms grėsmėms.