Ką veikia ugniagesiai gelbėtojai, kai negesina gaisrų?

Ugniagesiams gelbėtojams ne kartą per parą tenka šokti į gaisrinį automobilį ir skubėti gesinti gaisrų, gelbėti į eismo įvykius patekusių žmonių, skęstančiųjų, padėti kitoms specialiosioms tarnyboms ar pasirūpinti į nelaimę patekusiais gyvūnais. Tačiau ką jie veikia tuomet, kai nėra iškvietimų? Pasirodo, ugniagesiai tikrai nesėdi rankų sudėję.

Ugniagesiai gelbėtojai privalo būti pasirengę kiekvieną sekundę. Niekada nežinai, ar po kelių minučių neteks kopti į devintą aukštą su sunkia įranga ant pečių, ar nerti į vandenį gelbėti žmogaus. Todėl didelė jų darbo dienos dalis skiriama profesiniam tobulėjimui ir fiziniam pasirengimui.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininko Giedriaus Ruočkaus, kuris 14 metų vadovavo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-ajai komandai, ugniagesių diena yra griežtai suplanuota: „Pamainą pradėję ugniagesiai pirmiausia tikrina techniką, įrangą, kvėpavimo organų apsaugos aparatus ir kitas priemones, kad vykdami į įvykio vietą būtų tikri – viskas veikia nepriekaištingai.“

Po rytinio pasirengimo vyksta tarnybiniai mokymai: gilinamos teorinės žinios, atliekamos praktinės užduotys, rengiamasi įvairioms gelbėjimo situacijoms. Vėliau ugniagesiai analizuoja savo išvykties rajoną, vykdo prevencinę veiklą ir ne mažiau kaip valandą skiria fiziniam pasirengimui.

Dalis dienos skiriama saviugdai – studijuojami teisės aktai, tobulinami praktiniai įgūdžiai ir stiprinamos profesinės kompetencijos. O vakare ugniagesiai dažniausiai sportuoja: žaidžia krepšinį, tinklinį, futbolą, treniruojasi sporto salėje ar atlieka stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo varžybų rungtis.

Budėjimo metu jie taip pat gaminasi maistą. Kadangi ugniagesiai negali palikti savo dislokacijos vietos, gaisrinėse sudarytos sąlygos maistą ruošti patiems. Kartais gaminama individualiai, o kartais – visam kolektyvui. Per šventes visi susiburia prie bendro stalo, o tarp kolegų netrūksta tikrų kulinarijos talentų – kai kur kepami kibinai ar net verdami cepelinai.

Tiesa, pietūs ar vakarienė gaisrinėje turi vieną išskirtinį bruožą – juos bet kurią akimirką gali nutraukti iškvietimas. Net ir pati ramiausia ugniagesių diena gali pasikeisti per sekundę. Vieną akimirką jis mokosi, sportuoja ar tikrina įrangą, o kitą jau velkasi apsauginius drabužius ir skuba gelbėti žmonių.

Nuo 22 valandos ugniagesiai gali ilsėtis, tačiau, pasak G. Ruočkaus, retai pasitaiko naktų, kai pavyksta ramiai išmiegoti iki ryto. Net ir ilsėdamiesi ugniagesiai išlieka budrūs – pasirengę bet kurią minutę pakilti ir skubėti ten, kur jų pagalbos labiausiai reikia.