Stiprinant visuomenės atsparumą – padėkos aktyviausioms organizacijoms ir institucijoms

Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento iniciatyva surengtas padėkos renginys „Saugesni kartu su NVO“ subūrė šalies nevyriausybinių ir pilietinių organizacijų bei valstybės institucijų atstovus. Tai – kasmetinis susitikimas, skirtas įvertinti nevyriausybinio sektoriaus indėlį, stiprinant gyventojų švietimą, pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir krizių valdymą.

Ministras Vladislavas Kondratovičius įteikė padėkas aktyviausiems, akcentavo bendrų pastangų ir investicijų į atsparumą svarbą.

„Džiugu, kad pernai paskelbėme projektų atranką, skirtą stiprinti pasirengimą gyventojų evakavimui. Įgyvendinant šiuos projektus, savivaldybėms bus skiriamos lėšos ir nevyriausybinių organizacijų finansavimui. Per savivaldybes savanoriai bus aprūpinti reikalingomis priemonėmis, jiems bus organizuojami mokymai. Siekiame, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje žinotų, kaip tinkamai pasirengti, padėti kaimynui ir išlaikyti ramybę grėsmės akivaizdoje,“– sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pažymėjo, kad stiprus nevyriausybinis sektorius reiškia stiprią valstybę. Jis pasidžiaugė institucijos ir nevyriausybinių organizacijų bendryste dirbant prevencinį darbą ir vykdant kitas bendras veiklas. PAGD direktorius pabrėžė bendro darbo su Lietuvos negalios organizacijų forumu svarbą, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis krizių metu. „Parengėme rekomendacijas savivaldybėms, pagalbos tarnyboms ir nevyriausybinėms organizacijoms, kaip dirbti su žmonėmis su negalia krizių valdymo ir civilinės saugos srityje. Toks leidinys Lietuvoje – pirmasis. Gyventojų švietimą tęsime – jau kitąmet kartu su NVO pradėsime naują projektą, finansuojamą EEE finansinio mechanizmo lėšomis, kurio tikslas – pasiekti net atokiausias šalies vietoves. Ir šiais metais turime vieni kitus laikyti už rankos. Viliuosi, kad mūsų bendrystė dirbant prevencinį darbą priešgaisrinės saugos srityje leis pasiekti labiausiai pažeidžiamus mūsų visuomenės narius ir jie mus išgirs“,– pabrėžė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.

2025 metai buvo intensyvūs – valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendromis pastangomis surengta daugiau kaip 1,5 tūkst. civilinės saugos švietimo renginių, kuriuose dalyvavo apie 90 tūkst. gyventojų. Dalyviai stiprino žinias ir praktinius įgūdžius, reikalingus ekstremaliųjų situacijų metu. Mobiliąją programėlę „LT72“ parsisiuntė daugiau nei 150 tūkst. gyventojų, o informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms plačiai pasiekė visuomenę per įvairias komunikacijos kampanijas ir švietimo iniciatyvas.

Aktyviai į programėlės „LT72“  žinomumo didinimą įsitraukė Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjunga – bendradarbiaujant su PAGD surengti mokymai vyko visoje Lietuvoje.

Lietuvos Raudonasis Kryžius savo edukacijose ir ekskursijose apmokė daugiau nei 50 tūkstančių žmonių, surengė beveik 7 tūkstančius pagrindinių pirmosios pagalbos mokymų ir parengė 100 naujų savanorių, galinčių skleisti žinias apie pasirengimą. Plataus masto informacinė kampanija „Nepasislėpsime“ kvietė nebijoti, o veikti – stiprinti praktinius įgūdžius ir aiškiai žinoti, kaip pasirūpinti savimi bei kitais.

Nacionalinės NVO koalicijos,  vienijančios daugiau nei 3 000 organizacijų,  iniciatyva surengti susitikimai, skirti sukurti praktinius mechanizmus visuomenės įtraukimui į krizių valdymą. Susitikimai vyko dešimtyje savivaldybių. Juose dalyvavo daugiau nei 300 nevyriausybinių organizacijų ir savivaldos atstovų. Remiantis šių susitikimų rezultatais, surengtas Pilietinio atsparumo forumas. Į jį buvo įtrauktos ir Šiaurės šalių bei Ukrainos patirtys.

Pilietinio pasipriešininimo organizacija „Lietuvos Šaulių sąjunga" organizavo šimtus švietimo renginių, dalyvavo kompleksinėse pratybose „Elektrėnų skydas“, „Tauras“, „Juodas vanagas“. Vilniaus saugaus miesto centras tampriai bendradarbiaujantis su Šauliais surengė apie 1 300 užsiėmimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 17 tūkstančių jaunų žmonių.

2025-ieji „Maisto bankui“ tapo lūžio metais civilinės saugos srityje. Pirmą kartą organizacijos istorijoje surengtos savarankiškos ekstremaliųjų situacijų pratybos – pirmos tokio masto nevyriausybinės organizacijos inicijuotos pratybos Lietuvoje. Jose dalyvavo beveik 500 žmonių, „Maisto banko“ savanoriai, darbuotojai ir pareigūnai iš 41 savivaldybės. Per metus organizacija suteikė pagalbą 587 žmonėms ir apmokė daugiau nei 500 gyventojų.

Ypač aktyviai pernai organizacijos dalyvavo  didžiausiose Nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybose „Vyčio skliautas“ – tikrinosi pasirengimą veikti bei dalyvavo  kitose savivaldybių lygmens pratybose.

Naujausios VRM apklausos duomenimis, 54 proc. gyventojų žino, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu. Daugėja ir žinančiųjų, kaip reaguoti karo pavojaus atveju bei kur ieškoti patikimos informacijos. Vis dėlto, tik penktadalis gyventojų yra pasirengę išvykimo krepšį, o veiksmų planą nelaimės atveju turi dar mažiau žmonių.

„Tai – akivaizdi pažanga, tačiau turime dar daug nuveikti. Nevyriausybinių organizacijų, gebančių telkti bendruomenes ir veikti greitai, vaidmuo čia yra nepakeičiamas“, – akcentavo vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius.

Renginyje, kuris kovo 3 d.  vyko Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, dalyvavo atstovai iš šių organizacijų ir institucijų: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugija, Lietuvos šaulių sąjunga, Nacionalinė NVO koalicija, asociacija, „Lietuvos Caritas“, Lietuvos negalios organizacijų forumas, „Senjorų pasaulis“, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, taip pat Kauno rajono, Klaipėdos miesto, Mažeikių rajono, Pasvalio rajono ir Varėnos rajono  savivaldybių administracijų atstovai bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio priešgaisrinių gelbėjimo valdybų civilinės saugos specialistai. 

Gretos Skaraitienės nuotr. / BNS 

Atnaujinimo data: 2026-03-03

Taip pat skaitykite:

Po sudėtingų orų ugniagesiai gelbėtojai 16 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių

Kaune prasideda stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos: šiemet – rekordinis dalyvių skaičius

5 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 159 žmonių gyvybės

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras: pristatytos priemonės skendimų skaičiui mažinti

Naujoji Šalčininkų ugniagesių viršininkė Erika Laurinėnienė: „Man svarbiausia – žmonės“