Kuo yra nusipelnęs ugniagesybai inžinierius Vladas Skardinskas?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente 2018 m. buvo įkurta Vlado Skardinsko salė. Bet veikiausiai mažai kas žino, kuo šis žmogus buvo svarbus priešgaisrinei apsaugai.
V. Skardinskas (1882–1954) pagal išsilavinimą buvo statybos inžinierius ir paliko ryškų pėdsaką inžinerijoje. Lietuvoje jis kartu su J. Linatu organizavo pirmą autobusų susisiekimą Kaune, buvo Rusnės vandens kelių rajono viršininkas, Kauno Plentų valdybos referentas, Klaipėdos uosto gilinimo darbų vadovas, kelių valdybos inžinierius Biržuose, Pasvalyje, Marijampolėje, aktyviai domėjosi miško plukdymo Nemunu klausimais.
Kaip šis inžinierius atsirado ugniagesybos istorijoje? V. Skardinskas vienas iš tų, kurie aktyviai veikė ir Lietuvos ugniagesių sąjungoje. 1921 m. birželio 11 d. įsteigta Kauno savanorių ugniagesių draugija (SUD), kuri daug nuveikė atgaivindama miestų bei miestelių savanorių gaisrininkų draugijas ir kartu stiprinant valstybės priešgaisrinę apsaugą. 1922–1924 m. jis buvo Kauno savanorių gaisrininkų draugijos pirmininkas, komandos viršininkas. 1924–1931 m. vadovavo Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungai (LUOS).
1924 m. gegužės 12-13 d. Kaune, Rotušėje, įvyko pirmasis Lietuvos ugniagesių draugijų ir komandų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 35 organizacijos, 78 atstovai. Šis suvažiavimas buvo pavadintas Lietuvos ugniagesių draugijų sąjungos steigiamuoju suvažiavimu. Suvažiavimo metu buvo priimtas Lietuvos ugniagesių draugijų sąjungos statutas ir išrinkti Lietuvos ugniagesių sąjungos prezidiumas bei taryba. Suvažiavime sąjungos vadovu išrinktas Vladas Skardinskas. Jis išrinktas į tarybą ir pirmininkavo suvažiavimui. Apie tai rašoma laikraštyje „Lietuvos gaisrininkas“, 6 (14) numeryje, straipsnyje „I-mas Ugniagesių Kongresas“: „Antra diena. Posėdis atidaromas 9 val. 30 min. Rotušės salėje. Pirmininkas inž. V. Skardinskas siūlo kongresui šios dienos vakarą uždėti vainikus žuvusiems kovoje už Lietuvos Nepriklausomybę ir kapiniuose 2 ugniagesių, žuvusių gaisro gesinimo laiku 1921 metais. Pasiūlymas priimtas vienbalsiai.“
O Kaišiadorių muziejaus leidinyje „PrieMenė“ pasakojama vienos nuotraukos istorija. Albume, kažkada priklausiusiame Žiežmarių žiemos žemės ūkio mokyklos direktoriui J. Sabui, yra nuotraukos, kuriose užfiksuota šios mokyklos kasdienybė, Žiežmarių miestelio ir apylinkių vaizdai bei gyventojai. „Vienos šio albumo nuotraukos kitoje pusėje yra įrašas: „Priešgaisrinės propagandos savaitė. Žiežmariai, 1932 m. gegužės 22-30 d.“ Joje užfiksuota Žiežmarių ugniagesių komanda, sudaryta iš „Žiežmarių miestelio ir artimiausios apylinkės ugniagesių draugijos“ narių,“ – rašo Rolandas Gustaitis straipsnyje „Viena nuotrauka pasakoja...“ 1937 m. rugpjūčio 15 d. Žiežmariuose iškilmingai pažymėtos šios draugijos 15 metų sukaktuvės, plačiai nušviestos „Ugniagesyje“. Šventės iškilmėse dalyvavo Ugniagesių organizacijų sąjungos atstovai iš Kauno, tarp jų – inžinierius V. Skardinskas. Straipsnyje pažymima, kad V. Skardinskas, Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos Tarybos narys, pasakė kalbą, vėliau sveikino draugijos narius.
V. Skardinskas buvo plataus akiračio žmogus. Nuo 1923 m. balandžio mėn. – mėnesinio leidinio kovai su gaisrais Lietuvoje „Lietuvos gaisrininkas“ (nuo 1933 m. – laikraštis „Ugniagesys“) vienas iš leidėjų, 1926–1931 m. – šio leidinio redaktorius.
Dar mokydamasis ir studijuodamas Rygoje jis aktyviai reiškėsi „Vilties“ ir „Kanklių“ draugijų veikloje, tapo aktoriumi ir režisieriumi. 1905–1915 m. Rygoje, Šiauliuose ir Maskvoje buvo spektaklių ir švenčių organizacinių komitetų narys, „Kanklių dramos kuopos administratorius, dailininkas ir aktorius suvaidinęs daugiau nei 15 vaidmenų lietuviškuose spektakliuose. 1921 m. jis buvo vienas iš Kauno Jachtklubo steigėjų, o nuo 1926 m. – komandoras. Lietuvos pramoninkų sąjungos pirmininkas (nuo 1924 m), Lietuvos miestų sąjungos steigėjas (1924 m), Kauno Šaulių rinktinės narys (nuo 1931 m).
Šaltiniai:
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35544&p_k=1&p_t=159117
https://ibiblioteka.lt/metis/publication/2126117
Darius Indrišionis „Artimui pagalba, Dievui garbė“ (Lietuvos ugniagesybos istorija nuo seniausių iki šių laikų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 2025 m).
Antalieptės Fausto Kiršos bibliotekos informacija (FB).
https://www.kaišiadoriumuziejus.lt, „PrieMenė“, str. Viena nuotrauka pasakoja...“ , aut. Rolandas Gustaitis.
„Pirmoji Lietuvos Respublika 1918-1940 m. Kas, kur, kada“ (leidėjas Nacionalinis M. K . Čiurlionio dailės muziejus, Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, 2018).
Vytautas Sinaitis „Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940“, Vilnius, 1995.
Vitas Rimkus „Ugniagesybos pėdsakai ir žmonės“, Kaunas, 2016.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento muziejus.
Atnaujinimo data: 2025-04-01
Taip pat skaitykite:
Po sudėtingų orų ugniagesiai gelbėtojai 16 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių
Kaune prasideda stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos: šiemet – rekordinis dalyvių skaičius
5 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 159 žmonių gyvybės
Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras: pristatytos priemonės skendimų skaičiui mažinti
Naujoji Šalčininkų ugniagesių viršininkė Erika Laurinėnienė: „Man svarbiausia – žmonės“