2026-11-11

Automobilių gaisrai: pavojus, kurio negalima ignoruoti

Gaisras automobilyje per itin trumpą laiką gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Nors šiuolaikiniai automobiliai kuriami taikant vis pažangesnes saugumo technologijas, gaisro rizika išlieka. Techniniai gedimai, elektros instaliacijos sutrikimai, degalų sistemos pažeidimai ar netinkama transporto priemonės priežiūra gali tapti nelaimės priežastimi. Todėl svarbu žinoti, kodėl automobilis gali užsidegti ir kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis siekiant išvengti skaudžių padarinių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet transporto priemonėse jau kilo 835 gaisrai. Pernai per tą patį laikotarpį užfiksuoti 743 gaisrai, t. y. šiemet jų skaičius išaugo 12,4 proc. Gaisrai transporto priemonėse sudaro 11,4 proc. visų gaisrų.

Šiemet gaisrų metu buvo sunaikintos ar sugadintos 689 transporto priemonės (125 – sunaikintos, 564 – sugadintos). Didžiausią jų dalį (74,4 proc.) sudaro lengvieji automobiliai.

Iš viso degė 512 lengvųjų automobilių, 43 traktoriai, kombainai ir kita žemės ūkio technika, 33 autobusai, troleibusai ir mikroautobusai, 31 krovininis automobilis, taip pat ir kitos transporto priemonės. Pagrindinės gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (438), kiti gedimai (119), tyčinė žmonių veika – padegimai (38), kuro tiekimo sistemos gedimai (37), pašalinis ugnies šaltinis (22), savaiminis medžiagų užsidegimas (17) ir kitos priežastys.

26 transporto priemones gaisrų metu ugniagesiams pavyko išsaugoti.

Kodėl dega automobiliai? Pasak Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjo Marko Daukševič, pagrindinės automobilių gaisrų priežastys yra elektros instaliacijos gedimai, elektros prietaisų avarinis darbo režimas, kuro sistemos gedimai, stabdžių sistemos, ratų pakabos, guolių gedimai, degių medžiagų ir skysčių užsidegimas nuo įkaitusių paviršių.

Pažeisti laidai, netinkamai sumontuota papildoma elektros įranga, trumpasis jungimas ar perkrauta elektros grandinė gali sukelti kibirkštis, kurios uždega šalia esančias degias medžiagas.

Dėl susidėvėjusių žarnelių, nesandarių jungčių ar mechaninių pažeidimų gali pradėti tekėti benzinas arba dyzelinas. Todėl net nedidelė kibirkštis ar įkaitusi variklio dalis gali sukelti gaisrą.

Automobilis taip pat gali užsidegti dėl perkaitusio variklio, turbinos, stabdžių sistemos ar kitų mechaninių komponentų. Didelę riziką kelia ir netinkamai atliktas remontas, nekokybiškos atsarginės dalys bei savarankiškai įrengta, saugumo reikalavimų neatitinkanti įranga.

Kartais dėl baterijos pažeidimo, perkaitimo ar vidinio gedimo užsidega ir elektromobiliai. Tokį gaisrą gali būti ypač sunku užgesinti, be to, kyla pakartotinio užsidegimo pavojus.

Dar viena priežastis – žmogaus neatsargumas. Automobilyje palikti degūs daiktai, netinkamai laikomi degalai, rūkymas ar netvarkingai naudojami elektros prietaisai gali padidinti gaisro tikimybę.

Kokie pirmieji požymiai gali išduoti, kad automobilis tuojau gali užsiliepsnoti? Pasak Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko Sauliaus Ilgevičiaus, jeigu automobilio laidai ar kontaktai kibirkščiuoja, salone nuolat jaučiamas degalų ar svylančios plastmasės kvapas, iš variklio, priekinio bamperio arba kitų automobilio dalių skyriaus pradeda veržtis dūmai, tai rodo, kad iki gaisro – vienas žingsnis. Taip pat staiga prasidėjęs automobilio elektros prietaisų mirgėjimas ar atsijungimas gali rodyti gedimą, dėl kurio gali kilti gaisras. Tokiu atveju reikia rasti gedimą arba kreiptis į autoservisą. Tik pašalinus gedimus galima tęsti kelionę.

Pareigūno teigimu, šaltuoju metų laiku žmonės dažniau naudoja automobilio stiklo valytuvus, šildymo ar kitus prietaisus. Tuomet elektros laidams tenka didesnė apkrova ir gali pradėti degti laidų izoliacija, nuo kurios užsidegs ir kitos automobilio degiosios dalys. Pasitaiko atvejų, kai nuo šalčio sutrūksta senos guminės žarnelės, o iš jų ant variklio išsilieję degalai užsidega.

„Yra buvę atvejų, kai gaisras kildavo ir mėginant neužsivedantį automobilį užvesti nuo kito automobilio. Dar viena klaida, kai negalėdami užvesti automobilio užšalus degalams, vairuotojai bando juos atšildyti atvira ugnimi“, – sako S. Ilgevičius.

Pasak pareigūno, Lietuvoje naudojama nemažai ir senesnių automobilių, todėl labai svarbu reguliariai tikrinti jų techninę būklę.

O ką daryti, jeigu važiuojant užsidegė jūsų automobilis? Pirmiausia sustokite  kelkraštyje ir išjunkite variklį. Tuomet skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus. Kol laukiate ugniagesių,  paimkite gesintuvą ir, siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po kelių sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausiai dega. Jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo.

Primename, kad lengvuosiuose automobiliuose ir automobiliuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir 1 sėdima vieta vairuotojui, privalo būti ne mažiau kaip 1 kg gesintuvas.