Kalbos tvarkytoja Aldona Bareikienė: kalba modernėja, „augina“ naujus žodžius

Balandžio 3 d. buvo paskutinė Aldonos Bareikienės, Dokumentų valdymo skyriaus kalbos tvarkytojos, darbo diena. Dokumentų kalba Departamente ji rūpinosi 21 metus.

Aldoną užtarnauto poilsio išlydėjo gausus būrys kolegų.

„Ačiū už tai, kad buvote, kad kartu augome ir padėjote mums kartu visiems tobulėti“, – dėkojo direktorius ir linkėjo Aldonai sveikatos, jaunatviškumo, neprarasti šmaikštumo ir išlikti mūsų bendruomenės dalimi.

Gražius žodžius ir šiltus linkėjimus Aldonai skyrė ir kiti kolegos.

„Esu dėkinga Aldonai už bendrus darbo metus, už tai, kad galėjome kartu pasitarti kalbos klausimais, pasidalinti sukaupta patirtimi. Pavestas užduotis Aldona atlikdavo su itin didele atida ir atsakomybe. Ypač žavėjo Aldonos komunikabilumas, iškalba, mokėjimas vaizdingai ir su humoru nupasakoti situaciją“, – sakė Dokumentų valdymo skyriaus vedėja Nadežda Bakučionienė.

Ji palinkėjo A. Bareikienei išėjus užtarnauto poilsio neprarasti smalsumo ir optimizmo, toliau užsiimti maloniomis veiklomis: „Tariu Aldonai nuoširdų AČIŪ ir linkiu stiprios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.“

Pasak Aldonos Bareikienės, dvidešimt vieni darbo Departamente metai prabėgo nepastebimai. „Viskas labai greitai prašvilpė – kaip alyvų žydėjimas. Mano čia buvo šilkinis gyvenimas. Mes ir pasijuokdavome, ir pasiginčydavome, o jeigu ko nors nesuprasdavau, eidavau pas specialistus ir klausdavau: pasakykite paprastai, kaip tas ir tas daroma. Taip iš tų paprastų sakinių ir jie suprasdavo, kad ne taip rašė, ir man būdavo aiškiau“, – apie savo darbo specifiką pasakojo Aldona.

Ji neslepia – kalbos tvarkytojos darbas Departamente yra sudėtingas, nes, anot jos, kiekvieną dieną turi kartotis taisykles, o kalba kinta, modernėja, „augina“ naujus žodžius.

„Užvėrusi Departamento duris turiu daug darbų: pirmiausia išmarginti gražiai margučius, juos į bažnytėlę nunešti ir pašventinti, balandžio viduryje laukia labai didelis folkloro ansamblio „Radasta“ 45-mečio koncertas – vesiu tą renginį, o paskui – laikas žvilgtelėti į žemę: jau pradės dilgėlės dygti, gal jau ir šv. Petro varpeliai pražys, reikia visokių žalumynų prisirinkti...,“ – dėsto savo planus Aldona.