BDAR

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


header image

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinio bendradarbiavimo su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis plėtojimas yra prioritetinė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) veiklos sritis.

Europos Sąjunga

2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (toliau – ES) šalimi nare, PAGD aktyviai dalyvauja ir atstovauja valstybės interesams priimant Europos Sąjungos teisės aktus civilinės saugos srityje.

PAGD atstovauja Lietuvos interesams:

  • Europos Sąjungos Tarybos civilinės saugos darbo grupėje (PROCIV);
  • Europos Komisijos Civilinės saugos komitete (CPC);
  • Direktyvos dėl didelių avarijų, susijusių su pavojingomis medžiagomis, pavojaus kontrolės įgyvendinimo nuolatiniame komitete (SEVESO);
  • Programos „Copernicus“ komitete.

Lietuva dalyvauja ES civilinės saugos mechanizme (toliau – mechanizmas), kuris buvo sukurtas 2001 m. Mechanizmo veikloje dalyvauja visos ES valstybės narės, taip pat Jungtinė Karalystė, Norvegija, Islandija, Juodkalnija, Serbija, Turkija ir Šiaurės Makedonija. Mechanizme gali dalyvauti ir šalys kandidatės, pasirašiusios Susitarimo memorandumą.

Mechanizmu siekiama stiprinti ES ir valstybių narių bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti veiklą civilinės saugos srityje, siekiant gerinti gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą. 

PAGD yra šalies kontaktinė institucija su Reagavimo į nelaimes koordinavimo centru (ERCC) (angl. Emergency Responce Coordination Centre), kuris veikia 24/7 režimu ir aptarnauja valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant ES mechanizmo tikslus.

NATO 

PAGD atstovauja Lietuvos Respublikos interesams NATO Civilinio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms planavimo komiteto (CEPC) veikloje. CEPC koordinuoja keturių specializuotų grupių darbą:

  • Civilinės saugos grupė (CPG) (atstovauja PAGD atstovai);
  • Transporto grupė (TG) (atstovauja Susisiekimo ministerijos atstovai);
  • Pramonės išteklių ir komunikacijų grupė (IPCG) (atstovauja Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos atstovai);
  • Visuomenės sveikatos, maisto ir vandens grupė (PHFWG) (atstovauja Sveikatos apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos atstovai).

PAGD yra kontaktinė institucija, bendradarbiaujanti su Euroatlantiniu reagavimo į nelaimes koordinaciniu centru (EADRCC) keičiantis informacija dėl humanitarinės pagalbos teikimo. 

Jungtinių Tautų Organizacija

PAGD yra atsakinga institucija už Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio įgyvendinimą:

2000 m. lapkričio 2 d. Lietuva ratifikavo 1992 metų JT Konvenciją dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio. Konvencija taikoma užkertant kelią pramoninėms avarijoms, galinčioms sukelti tarpvalstybinį poveikį, užtikrinant pasirengimą joms ir padarinių likvidavimą. Remiantis ja vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas abipusės pagalbos, tyrimų bei technologijų plėtros srityje, keičiamasi atitinkama informacija. Lietuvos tikslas – aktyviai dalyvaujant JT EEK (Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominė komisija) veikloje prisidėti prie žmonių ir aplinkos apsaugos nuo pramoninių avarijų poveikio ir tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje skatinimo.

PAGD yra šalies kontaktinė institucija, bendradarbiaujanti su Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (UN OCHA) ir koordinuojanti keitimąsi  informacija dėl humanitarinės pagalbos teikimo.

Kitos tarptautinės konvencijos

PAGD yra paskirta atsakinga institucija įgyvendinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) konvencijos dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui nuostatas.

Narystė tarptautinėse organizacijose

Tarptautinė priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų asociacija (CTIF) (angl. International Association of Fire and Rescue Services) buvo įkurta 1900 m. Paryžiuje. Šiuo metu organizacija vienija narius daugiau nei iš 40 pasaulio šalių. Organizacijos tikslas – skatinti ir remti ugniagesių ir ekspertų, dirbančių ugniagesybos ir gelbėjimo srityje bendradarbiavimą. Lietuva į šią organizaciją buvo įstojusi 1928 m. ir dalyvavo jos veikloje iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. 1997 m. PAGD atnaujino savo narystę CTIF.

Europos priešgaisrinių tarnybų koledžų asociacija (EFSCA) (angl. European Fire Service Colleges’ Association) – 2004 m. PAGD Ugniagesių gelbėtojų mokykla tapo šios organizacijos nare. Narystė asociacijoje suteikia galimybę tiesiogiai bendradarbiauti su kitų Europos valstybių priešgaisrinių tarnybų koledžais, dalyvauti projektuose, finansuojamuose iš Europos Sąjungos fondų, keistis informacija apie mokymų metodiką ir kitais aktualiais klausimais. 

Europos gaisrinių bandymų, inspektavimo ir sertifikavimo įstaigų asociacija (EGOLF) (angl. European Group of Organisations for Fire Testing, Inspection and Certification) –PAGD Gaisrinių tyrimų centras (toliau – Centras) nuo 1998 m. dalyvauja asociacijos veikloje. EGOLF narystė sudaro sąlygas Centrui gauti pačią naujausią informaciją apie bandymus, sertifikavimą ir akreditavimą. Centras taip pat aktyviai dalyvauja EGOLF organizuojamuose ekspertiniuose mokymuose, leidžiančiuose išlaikyti arba plėsti atliekamų akredituotų bandymų sritį.

Regioninis bendradarbiavimas

Baltijos jūros valstybių taryba (toliau – BJVT) (angl. Council of the Baltic Sea States (CBSS)) yra bendras regioninio tarpvyriausybinio bendradarbiavimo politinis forumas. BJVT sudaro vienuolika Baltijos jūros regiono valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija. 

BJVT pirmininkauja kiekviena BJVT valstybė rotacijos principu po metus. PAGD dalyvauja BJVT civilinės saugos tinklo veikloje, kasmetiniuose BJVT civilinės saugos generalinių direktorių susitikimuose. Ekspertų ir vadovų susitikimų metu dalinamasi patirtimi, priimami sprendimai dėl bendrų veiksmų ir projektų siekiant užtikrinti regiono saugumą.

Lietuvos BJVT pirmininkavo (2009–2010, 2020–2021). Susipažinti su antrojo Lietuvos BJVT pirmininkavimo PAGD organizuotais renginiais galite čia:

https://pagd.lrv.lt/lt/naujienos/tarptautineje-konferencijoje-aptarti-branduolines-saugos-baltijos-juros-saliu-bendradarbiavimo-branduolines-saugos-srityje-ir-pasirengimo-klausimai;

https://pagd.lrv.lt/lt/naujienos/surengta-baltijos-juros-valstybiu-civilines-saugos-vyresniuju-ekspertu-konferencija.

2009 m. buvo patvirtinta ES Baltijos jūros regiono strategija (toliau – Regiono strategija). Tai pirmoji ES makroregioninė strategija, kurios tikslas – skatinti regiono bendradarbiavimą ir subalansuotą regiono vystymąsi siekiant kartu spręsti kylančius iššūkius. PAGD veikla pagal Regiono strategiją susijusi su regiono saugumu. PAGD atstovai dalyvauja Baltijos jūros regiono strategijos saugumo politikos srities valdymo grupės veikloje (angl. PA Secure). Grupės veikla apima makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą civilinės saugos srityje. PAGD kartu su kitomis BJVT regiono šalimis dalyvauja bendruose Regiono strategijos projektuose ir susitikimuose, kurie skirti keistis geriausia patirtimi.

Dvišalis bendradarbiavimas 

  • Lietuvos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, bendradarbiaudama su kaimyninių valstybių atitinkamomis tarnybomis, dalyvauja šių dvišalių darbo grupių veikloje:
  • Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais darbo grupė. Lietuvos ir Lenkijos priešgaisrinės tarnybos šios darbo grupės posėdžių metu keičiasi patirtimi ir informacija pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų padarinių likvidavimo, ugniagesybos ir gelbėjimo darbų organizavimo srityje. Aptariamos pasienio tarnybų disponuojamos pajėgos ir ištekliai bei jų pasitelkimas pasienyje sudėtingų incidentų ir bendrų veiksmų vykdymo metu.
  • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos bendradarbiavimo katastrofų, stichinių nelaimių bei didelių avarijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius darbo grupė. Šios darbo grupės posėdžių metu aptariami bendradarbiavimo rezultatai bei bendradarbiavimo galimybės gesinant miškų ir durpynų gaisrus, sprendžiami ryšio užtikrinimo bei abipusio perspėjimo sistemų kūrimo ir panaudojimo stichinių bei pramoninių avarijų likvidavimo pasienio regionuose metu klausimai.
  • Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities regioninės ir vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos Ypatingųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo komisija. Komisijos posėdžių metu sprendžiami bendri civilinės saugos prevencijos klausimai, nustatyta tvarka keičiamasi informacija apie ekstremaliąsias situacijas, jų pavojų gyventojams, turtui bei aplinkai, aptariami bendri ekstremaliųjų situacijų padarinių šalinimo ir žmonių gelbėjimo veiksmai, abipusės pagalbos teikimo klausimai.
     

PAGD didelį dėmesį skiria dvišaliam ir trišaliam bendradarbiavimui, ypač ryšiams su kaimyninėmis valstybėmis:

1994 m. kovo 15 d. pasirašyta vyriausybinė sutartis su Vokietija dėl savitarpio pagalbos stichinių nelaimių ir stambių avarijų atvejais;

2000 m. balandžio 4 d. pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis su Lenkija dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos įvykus katastrofoms, gaivalinėms nelaimėms bei kitiems ypatingiems atsitikimams;

2001 m. gegužės 5 d. pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis su Vengrija dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos katastrofų ir didelių avarijų atvejais;

2003 m. birželio 5 d. pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis su Ukraina dėl bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos ekstremalių situacijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius;

2003 m.  spalio 24 d. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Švedija ekstremalių situacijų prevencijos, parengties ir jų likvidavimo srityje;

2003 m. gruodžio 16 d. pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis su Baltarusija dėl bendradarbiavimo katastrofų, stichinių nelaimių bei didelių avarijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius;

2012 m. rugsėjo 7 d. Baku pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Azerbaidžanu dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje;

2013 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Gruzija dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje;

2016 m. liepos 28 d. Kišiniove pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Moldova dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir reagavimo srityje;

2017 m. lapkričio 23 d. Vilniuje pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Estija ir Latvija dėl abipusės pagalbos ir bendradarbiavimo nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į nelaimes srityje

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-04-22