BDAR

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas

           Atlikdami auditą Lietuvos Respublikos savivaldybėse siekėme įsitikinti, kad jos skolinasi, valstybės biudţeto lėšas ir turtą valdo, naudoja ir disponuoja jais teisėtai ir ataskaitų duomenys teisingi, taip pat prisidėti prie racionalaus savivaldybėms skirtų lėšų planavimo ir naudojimo, skaidrumo valdant viešuosius finansus didinimo ir vidaus kontrolės stiprinimo.
           Savivaldybėms sudėtinga parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas taip, kad jose pateikti duomenys būtų teisingi. Net 49-ių savivaldybių iš 60-ies ataskaitose nustatyti reikšmingi duomenų iškraipymai, dėl kurių buvo modifikuotos nuomonės: maţesni turto (3 301,5 tūkst. Lt) irįsipareigojimų (1 828,13 tūkst. Lt) likučiai, 58 038,9 tūkst. Lt didesnės pagrindinės veiklos pajamos ir 13 566, tūkst. Lt didesnės pagrindinės veiklos sąnaudos, nebuvo galimybės įsitikinti 4 726 204,1 tūkst. Lt turto, 5 026 960,9 tūkst. Lt įsipareigojimų likučių, 68 477,8 tūkst. Lt pagrindinės veiklos pajamų ir 40 865,1 tūkst. Lt pagrindinės veiklos sąnaudų teisingumu. Teisingos finansinės ataskaitos labai svarbios sprendimų priėmimui, savivaldybių veiklos analizei ir planavimui. Savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio ataskaitų rodiklių ir jų pokyčių analizei, negali paaiškinti, kokios prieţastys juos lėmė, aiškinamajame rašte pateikia neišsamią informaciją, o kai kuriose savivaldybėse netinkamai veikia buhalterinės apskaitos sistemos. Dėl to Finansų ministerijai rekomendavome organizuoti savivaldybės darbuotojams mokymus finansinių ataskaitų duomenų analizės ir konsolidavimo proceso klaidų taisymo klausimais.

Valstybinio audito ataskaita

        Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“6 pažymima, kad šalies gerovės ir raidos procesų pagrindas yra nacionalinis saugumas ir tik jį užtikrinus galima siekti šalies darnios pažangos. Neatskiriama nacionalinio saugumo dalis – viešasis saugumas, kuris apima žmogaus, visuomenės, valstybės teisėtų interesų apsaugą ir nuo gamtos ar žmogaus sukeltų nelaimių7.
Lietuvoje daugėja įvykių, dėl kurių gali susidaryti ekstremaliosios situacijos. 2013–2015 m. buvo užregistruota per 60 tūkst. įvykių (dažniausiai gaisrai) ir per 2 tūkst. ekstremaliųjų įvykių (dažniausiai pavojingi radiniai). Pasaulio ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozuoja, kad ateityje dėl klimato kaitos daugės stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių sukeltų ekstremaliųjų situacijų8. Ekstremaliųjų situacijų gali daugėti ir dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos.
        Siekiant, kad būtų sumažinta ekstremaliųjų situacijų susidarymo rizika, svarbu, kad būtų tinkamai vykdoma jų prevencija: nustatyti pavojai, galintys sukelti ekstremaliąsias situacijas, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės bei įvertintas šių priemonių veiksmingumas. Ne mažiau svarbu kryptingai vykdyti ir pasirengimo galimiems ekstremaliesiems įvykiams ir ekstremaliosioms situacijoms priemones, kurios turėtų užtikrinti reikiamą skubią pagalbą žmonėms ir taip sumažinti pavojų jų gyvybei, sveikatai ir turtui.

Valstybinio audito ataskaita

Rekomendacijų stebėsenos ataskaita

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-18