BDAR

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


Civilinė sauga valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Lietuvoje yra sukurta civilinės saugos sistema. Jos paskirtis – prognozuoti galimas ekstremaliąsias situacijas, jų padarinių pobūdį ir mastą, perspėti gyventojus apie galimą ekstremaliąją situaciją, išlaikyti rimtį, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo ekstremaliosios situacijos poveikio, sklandžiai ir operatyviai organizuoti ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir padarinių šalinimą. Taip pat ruošti visuomenę praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais ir skatinti visuomenės iniciatyvą šiose srityse.

Ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius:

•  savivaldybės lygio, kai padariniai šalinami savivaldybės teritorijoje esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir šių padarinių išplitimo ribos neviršija trijų savivaldybių teritorijų ribų;

•  valstybės lygio, kai padariniams šalinti panaudojamos pajėgos iš kelių savivaldybių, o padariniai išplitę daugiau nei trijose savivaldybėse.

 

Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį, sudaromos dviejų lygių ekstremalių situacijų komisijos. Pirmu atveju sudaroma savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktorius, antruoju – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras. Savivaldybės ekstremalių situacijų komisija ne rečiau kaip kartą per metus aptaria savivaldybės, o Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija – šalies civilinės saugos sistemos būklę, taip pat jos priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti, teikia visuomenei informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, padarinių šalinimą ir vykdomas priemones gyventojų ir turto apsaugai užtikrinti.

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, paskelbus visiškos parengties civilinės saugos sistemos parengties lygį ar per civilinės saugos pratybas yra sušaukiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (operacijų centrai). Jų veiklos tikslai – vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinti ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuoti ir koordinuoti ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą. Operacijų centrus sudaro koordinatorius ir nariai. Nariai paprastai būna suskirstyti į šešias grupes (operacinio vertinimo ir ekstremalių situacijų prevencijos, informacijos valdymo, materialinio techninio aprūpinimo, visuomenės informavimo, administravimo, elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo), kurios vykdo joms pagal kompetenciją pavestas funkcijas. Yra patvirtintas ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose steigiami ekstremalių situacijų operacijų centrai, sąrašas.

Ekstremaliųjų situacijų skelbimas ir atšaukimas

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Civilinės saugos sistemos parengties lygiai, jų skelbimas ir atšaukimas

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Siekiant pasirengti greitai ir tinkamai likviduoti ekstremaliąsias situacijas ir šalinti galimų ekstremaliųjų situacijų padarinius, nustatoma pirmo (kasdienio), antro (sustiprinto) bei trečio (visiškos parengties) lygių civilinės saugos sistemos parengtis.

Civilinės saugos sistemos parengtis – civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją.

Civilinės saugos sistemos subjektai kasdienėje veikloje veikia pirmu (kasdieniu) civilinės saugos sistemos parengties lygiu.

Antrą (sustiprintą) ir trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygius skelbia ir atšaukia: Lietuvos Respublikos Vyriausybė – kai gresia ar susidaro valstybės lygio ekstremalioji situacija arba šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, savivaldybės administracijos direktorius – kai gresia ar susidaro savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ar savivaldybės lygio civilinės saugos pratybų metu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius -  valstybinio lygio civilinės saugos pratybų ir tarptautinių pratybų metu.

Civilinės saugos sistemos subjektas, kuris paskelbė arba atšaukė tam tikrą civilinės saugos sistemos parengties lygį, informuoja apie tai gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus.

LRV 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1108 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos sistemos parengties lygių skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 90-4766);

PAGD prie VRM direktoriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 1-285 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos sistemos subjektų vykdomų paskelbus antrą (sustiprintą) arba trečią (visiškos parengties) sistemos parengties lygį priemonių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 119-6087)

Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą.

Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai įvykis atitinka, pasiekia ar viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir yra bent viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka nustatytų sąlygų (kai iš nuolatinės gyvenamosios vietos evakuojama daugiau kaip 300 gyventojų, gelbėjimo, paieškos, neatidėliotini darbai ir ekstremaliųjų įvykių likvidavimas savivaldybės teritorijoje užtrunka arba numatoma, kad užtruks ilgiau kaip 24 valandas, ir kt.).

Įvertinusi visą informaciją ir padėtį, savivaldybės ekstremalių situacijų komisija teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą skelbti arba atšaukti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Savivaldybės administracijos direktorius priima atitinkamą sprendimą.

Valstybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas.

Įvertinusi visą informaciją ir padėtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą skelbti arba atšaukti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima atitinkamą sprendimą.

Įvertinus visas aplinkybes ir padėtį, ekstremalioji situacija gali būti skelbiama ne visoje savivaldybės ar šalies teritorijoje, o tik jos dalyje.

LRV 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 104-5386);

PAGD prie VRM direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 1-134 „Dėl Kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 46-2236)

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (planas) – tai dokumentas, kuriuo nustatomi civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai gresiant ar susidarius savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms ir organizuojant jų likvidavimą, padarinių šalinimą bei materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą.

Už plano parengimo, jo savalaikio tikslinimo, plane pateiktų duomenų ir informacijos atitikimo realiai padėčiai organizavimą yra atsakingas ūkio subjekto, kitos įstaigos, ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos vadovas, savivaldybės administracijos direktorius.

Planą sudaro šios pagrindinės dalys: bendrosios nuostatos, gresiančios ekstremaliosios situacijos, ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimas, gyventojų apsauga gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, viešosios tvarkos palaikymas, sveikatos priežiūros organizavimas, baigiamosios nuostatos. Planas taip pat turi savo priedus.

Plane pateikiamos gresiančios atitinkamo lygio ekstremaliosios situacijos, nustatytos atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę ir nustačius pavojų tikimybę pasiekti atitinkamo lygio ekstremaliosios situacijos mastą, ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimo bei materialinių ir žmogiškųjų išteklių pasitelkimo mechanizmas, gyventojų evakavimo organizavimas, aprūpinimo asmeninės apsaugos priemonėmis užtikrinimas, socialinės pagalbos organizavimas evakuotiems ir nukentėjusiems gyventojams, pateikiami civilinės saugos sistemos subjektų veiksmų tikslai vykdant viešosios tvarkos apsaugą įvykus ekstremaliajai situacijai. Taip pat nurodomos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsakingos už viešosios tvarkos palaikymą, aprašomos šių institucijų užduotys ir funkcijos kilus ekstremaliajai situacijai, pateikiama jų struktūra ir valdymo organizavimas, nurodoma, kas atsako už viešosios tvarkos palaikymą įvykus ekstremaliajai situacijai, pateikiami civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai vykdant sveikatos priežiūrą.

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Perspėjimo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti garsinio perspėjamojo civilinės saugos signalo davimą ir (ar) informacijos apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams.

Perspėjimo sistemos nuolatinės parengties užtikrinimas ir kontrolė, būtinų aparatūros techninės priežiūros darbų ir remonto organizavimas, perspėjimo sistemos būklės patikrinimai ir sistemos veikimo kontrolė vykdomi dviem lygiais – valstybės (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, jam pavaldžios įstaigos) ir savivaldybių (savivaldybių administracijos direktoriai, civilinės saugos darbuotojai).

Perspėjimo sistemos aparatūros priežiūrą sudaro: kasdienis patikrinimas, periodinė techninė priežiūra, periodinis patikrinimas, aparatūros remontas. Ši priežiūra atliekama vadovaujantis perspėjimo sistemos aparatūros techninės dokumentacijos reikalavimais dėl jos priežiūros ir eksploatavimo, aprašu ir kitais reikalavimais, susijusiais su perspėjimo aparatūros priežiūra ar jos eksploatavimu.

Perspėjimo sistemos aparatūros priežiūros darbus atlieka asmenys, paskirti remiantis savivaldybių administracijų su ūkio subjektais, įstaigomis ar fiziniais asmenimis sudarytomis sutartimis. Priežiūros darbus kontroliuoja savivaldybių civilinės saugos darbuotojai.

Perspėjimo sistemos patikrinimas: centralizuoto ir vietinio valdymo sirenų įjungimas atliekamas iš anksto per visuomenės informavimo priemones pranešus gyventojams apie šį patikrinimą. Patikrinimas atliekamas ir jo rezultatai skelbiami nustatyta tvarka.

Apie visus perspėjimo sistemos veikimo sutrikimus, aparatūros gedimus, jų priežastis, perspėjimo sistemos veikimo atkūrimą informuojama griežtai nustatyta tvarka.

Perspėjimo sistemai nustatyti organizaciniai ir techniniai reikalavimai, kurie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams bei visiems juridiniams asmenims, kurie turi teisę rengti, derinti, tvirtinti teritorijų planavimo detaliuosius planus ir statinių, pastatų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų projektus. Reikalavimų vykdymą kontroliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Vykdant civilinės saugos mokymą siekiama stiprinti civilinės saugos sistemos parengtį Lietuvos Respublikoje, mokyti ir rengti visuomenę, kaip elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, skatinti visuomenės pasitikėjimą civilinės saugos sistemos veikla.

Civilinės saugos mokymo kursuose mokomi civilinės saugos sistemos subjektų pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, atsakingi už ekstremaliųjų situacijų prevenciją, prognozavimą, valdymą ir padarinių likvidavimą, tobulinama jų kvalifikaciją civilinės saugos srityje, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai mokomi, kaip pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms, kaip elgtis joms gresiant ar susidarius.

Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymas organizuojamas jų darbo vietose. Civilinės saugos mokymą darbo vietose sudaro: mokymas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintomis tipinėmis civilinės saugos mokymo programomis, ir mokymasis veikti vadovaujantis ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, jei ministerija, kita valstybės institucija ir įstaiga privalo tokį planą parengti. Ministerijose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose, dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymo planus ir mokymo tvarkos aprašą tvirtina tų institucijų vadovai arba jų įgalioti asmenys. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms patikrinti, jų valdymo įgūdžiams tobulinti rengiamos civilinės saugos pratybos.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, paskirti į tam tikras pareigas, įeina į nustatytas klausytojų kategorijas ir privalo baigti nurodytos trukmės civilinės saugos mokymo programos kursą bei tobulinti kvalifikaciją civilinės saugos srityje nustatytu periodiškumu. Civilinės saugos mokymas pagal nustatytas klausytojų kategorijas vyksta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centre.

Mokymo kursai vyksta pagal atitinkamą metinį civilinės saugos mokymo kursų grafiką. Klausytojai į šiuos kursus priimami pagal išankstines valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų pasirašytas ir (ar) patvirtintas paraiškas. Metinis civilinės saugos mokymo kursų grafikas bei paraiškos forma skelbiami Ugniagesių gelbėtojų mokyklos interneto svetainėje.

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Kolektyvinės apsaugos statinių poreikį savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės duomenis,

valstybinės reikšmės ir pavojingųjų objektų skaičių ir jų išsidėstymą savivaldybės teritorijoje, savivaldybės gyventojų skaičių. Minimalus kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę.

Parenkant statinius ir patalpas, kuriuos ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima būtų pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, turi būti atsižvelgiama į statinio ar patalpų vietą, talpumą, sandarumą, konstrukcijas, patalpų vietą statinyje, atstumus iki evakavimo punktų, privažiavimą prie statinio ir kt.

Savivaldybės administracijos direktorius su statinio ar patalpos savininku sudaro atitinkamas sutartis, kuriose numatomos visos statinių ar patalpų suteikimo ir naudojimo gyventojų kolektyvinei apsaugai sąlygos. Šie statiniai ir patalpos pažymimi specialiuoju ženklu sutartyje nustatyta tvarka.

Ekstremaliųjų situacijų metu valstybės tarnautojai ir darbuotojai, vykdantys valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas, apsaugomi slėptuvėse.

Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Yra nustatytos slėptuvių įrengimo vietos, terminai.

Už atitinkamų slėptuvių parinkimą ir įrengimo organizavimą ar įrengtų slėptuvių panaudojimo sutarčių sudarymą atsakingi valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose steigiami valstybės institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, vadovai, savivaldybių administracijų direktoriai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, energetikos ministras.

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras (toliau – Registras) yra valstybės registras. Registro valdytojas ir tvarkytojas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas).

Registre registruojami valstybinės reikšmės objektai ir pavojingieji objektai. Registro objektai registruojami, išregistruojami ir Registras tvarkomas vadovaujantis Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2000, Nr. 98-3117; 2013, Nr. 67-3352).

Valstybinės reikšmės objektas – valstybės institucija, įmonė, ūkio, energetikos, transporto, telekomunikacijų ar kitas infrastruktūros objektas, neatsižvelgiant į jo nuosavybės formą, kurio kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą arba kuris karo, antpuolių ar teroro aktų metu gali būti pasirinktas kaip taikinys ir dėl to tapti ekstremaliosios situacijos židiniu.

Objektai pripažįstami valstybinės reikšmės objektais vadovaujantis Objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 717 (Žin., 2010, Nr. 69-3442).

Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingųjų medžiagų.

Pavojingieji objektai identifikuojami vadovaujantis Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašu ir priskyrimo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2010, Nr. 59-2894; 2013, Nr. 131-6691).

Registro duomenų teikėjai yra veiklos valstybinės reikšmės objekte arba pavojingajame objekte vykdytojai. Kad objektas būtų įregistruotas Registre veiklos valstybinės reikšmės objekte arba pavojingajame objekte vykdytojas turi pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui užpildytą anketą. Valstybinės reikšmės objekto ir Pavojingo objekto anketos ir jų pildymo instrukcija yra patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1-182 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 1-214 redakcija) (Žin., 2007, Nr. 65-2542; 2013, Nr. 89-4450).

Anketoje pateiktus duomenis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įrašo į Registro duomenų bazę ir suteikia Registro objektui identifikavimo kodą. Registro objektas laikomas įregistruotu nuo to momento, kai Registro duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę ir suteikiamas Registro objekto identifikavimo kodas.

Jeigu Registro objekto duomenys pasikeičia, duomenų teikėjas turi pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui patikslintą Registro objekto anketą. Jeigu Registro objektas nutraukia veiklą arba ji pasikeičia taip, kad objektas nebeatitinka  Registro objekto požymių, duomenų teikėjas turi raštu pateikti prašymą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui išregistruoti objektą iš Registro. Prašyme turi būti nurodytas Registro objekto pavadinimas, adresas, išregistravimo priežastis ir veiklos nutraukimo ar pakeitimo data. Kartu su prašymu turi būti pateikti Registro objekto išregistravimo priežastį ir veiklos nutraukimo ar pakeitimo datą patvirtinantys dokumentai arba jų kopijos.

Kai kuriuos duomenis Registras gauna iš susijusių registrų – Lietuvos Respublikos adresų registro ir Juridinių asmenų registro.

Registro duomenys gavėjams teikiami pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir gavėjų sudarytas sutartis (kai duomenys teikiami daug kartų) arba gavėjų teikiamus prašymus (kai duomenys teikiami vieną kartą). Gavėjui pateikti Registro duomenys negali būti naudojami kitam tikslui, negu numatyta Registro duomenų teikimo sutartyje (toliau – Sutartis) arba juos perduodant. Sudarius Sutartį, gavėjui suteikiama teisė internetu prisijungti prie Sutartyje įvardintų Registro duomenų. Tuo tikslu gavėjui yra suteikiamas individualus prisijungimo vardas ir slaptažodis.

Registro duomenų sauga reglamentuojama Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro duomenų saugos nuostatais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-207 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1-190 redakcija).

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį, nustatyti du ekstremaliųjų situacijų valdymo lygiai: savivaldybės ir valstybės.

Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai šaukiama savivaldybės ekstremalių situacijų komisija. Jos teikimu, atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos pobūdį, savivaldybės administracijos direktorius paskiria savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą (operacijų vadovas). Tuomet šaukiamas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (operacijų centras), kuris koordinuoja visą teikiamą pagalbą.

Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai šaukiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija. Valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Ministro Pirmininko paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos įstaigos vadovas, atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos pobūdį. Tuomet šaukiamas valstybės operacijų centras, kuris koordinuoja visą teikiamą pagalbą.

Ekstremalių situacijų komisijų tarpusavio santykiai grindžiami sprendimų viršenybės principais – Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimai visada bus aukštesni už savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimus.

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas.

Atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo priima savivaldybių administracijų direktoriai, kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai. Karo padėties metu atitinkamus sprendimus priima karo komendantai. Įvykio ar ekstremaliojo įvykio metu gyventojai skubiai iškeldinami gelbėjimo darbų vadovo sprendimu.

Gyventojų evakavimą savivaldybėje organizuoja gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, kuri organizuoja gyventojų evakavimą, priėmimą, laikinųjų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų (gyventojų aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais drabužiais ir kt.) suteikimą, savivaldybių transporto priemonių paskirstymą, šių transporto priemonių kolonų palydą, apsaugą ir informacijos apie gyventojų evakavimą teikimą visuomenei.

Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėje įkuriami gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktai, kurių struktūra ir įkūrimo vietos numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Priklausomai nuo pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai, galimą ekstremaliosios situacijos plitimo kryptį pasirenkamas gyventojų evakavimo maršrutas ir nustatoma, per kuriuos gyventojų surinkimo, tarpinius gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktus bus vykdomas gyventojų evakavimas.

Gyventojų surinkimo punktų paskirtis – surinkti gyventojus ir organizuoti evakavimą. Tarpinių gyventojų evakavimo punktų paskirtis – registruoti atvykstančius gyventojus, tikrinti jų cheminį užterštumą, vykdyti dozimetrinę kontrolę ir siųsti gyventojus į gyventojų priėmimo punktus. Gyventojų priėmimo punktų paskirtis – pasitikti atvykstančius gyventojus, suskirstyti juos į grupes ir palydėti iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Gyventojų surinkimo, tarpiniuose gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktuose gyventojams teikiamos būtiniausios paslaugos, užtikrinama viešoji tvarka ir visuomenės sveikatos sauga, prireikus teikiamos būtinajai medicinos pagalbai priskiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, psichologinė ir socialinė pagalba.

Gyventojai, kurie neturi galimybės evakuotis savarankiškai, evakuojami savivaldybės (-ių) transporto priemonėmis.

Sprendimus dėl gyventojų grįžimo į gyvenamąsias vietas, nustačius, kad pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai nebėra, priima savivaldybių administracijų direktoriai arba karo komendantai.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-18