BDAR
gdpr

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


Civilinė sauga ūkio subjektams

(informacija ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms)

Ūkio subjektų ir kitų įstaigų vadovai atsako už civilinės saugos parengtį vadovaujamame objekte.

Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių turimų materialinių išteklių teikimas ekstremaliųjų situacijų atvejais yra tikslingas, atsižvelgiant į atliktą savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, privalo dalyvauti rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, su savivaldybės administracijos direktoriumi sudaryti sutartis dėl šiame plane nurodytų užduočių vykdymo.

Ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo:

•  nedelsdamas perspėja darbuotojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;

•  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir šalina trūkumus, kurie gali būti ekstremaliosios situacijos priežastis;

•   organizuoja darbuotojų evakavimą, gelbėjimo darbus ir jiems vadovauja;

•  Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos pratybas ir mokymą;

•  Vyriausybės nustatyta tvarka teikia duomenis apie valstybinės reikšmės ir pavojinguosius objektus Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro tvarkymo įstaigoms;

•   pagal poreikį aprūpina darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis;

•  teikia savivaldybės administracijos direktoriui duomenis, reikalingus civilinės saugos uždaviniams vykdyti;

•  sudaro ūkio subjekto operacijų centrą, kai ūkio subjektas atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos patvirtintus kriterijus;

•  atlikęs galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, organizuoja ūkio subjekto ir kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtina šiuos planus, kai ūkio subjektas ar kita įstaiga atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintus kriterijus;

•  Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka informuoja apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7202)

(informacija ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms)

Ekstremaliosioms situacijoms, kurios gali kilti dėl ūkio subjekto ar kitos įstaigos vykdomos veiklos ar neveiklumo ir padaryti žalą žmonėms, turtui, aplinkai, esantiems ūkio subjekto, kitos įstaigos atsakomybės srityje, valdyti sudaromi ūkio subjekto ar kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planai.

Už ūkio subjekto, kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą su savivaldybės administracijos direktoriumi yra atsakingas ūkio subjekto ar kitos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms yra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis ūkio subjektai ir kitos įstaigos gali nustatyti, turi jie ar ne pagal savo veiklos pobūdį rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus.

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengia ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių vykdoma veikla ar veiklos pobūdis esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti ekstremaliąją situaciją ir pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat kuriuose pagal vykdomos veiklos pobūdį nuolatos ar laikinai būna žmonių, kurių saugumu, susidarius ekstremaliajai situacijai, turi pasirūpinti ūkio subjekto ar kitos įstaigos personalas arba kurių teritorijoje ir (ar) atsakomybėje yra kultūros paveldo objektai ir kurie užtikrina kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, valdo ir administruoja statinius bei jų kompleksus, ansamblius, įregistruotus kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės.

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, organizuojantį ir koordinuojantį ekstremaliųjų situacijų valdymą ir užtikrinantį ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, turi sudaryti strateginę ir svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės (išskyrus valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę) ir pavojingieji objektai, kuriuose medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių I ir II lygiams ar juos viršija.

(informacija ūkio subjektams, kitoms įstaigoms)

Gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams perspėti naudojamos nuotolinio centralizuoto ir vietinio valdymo sirenos, kurios įrengiamos ant valstybinių įstaigų, ūkio subjektų, visuomeninės paskirties pastatų, gyvenamųjų namų arba bokštų (stulpų).

Perspėjimo sistemos aparatūros priežiūros darbus atlieka asmenys, paskirti remiantis savivaldybių administracijų su ūkio subjektais, įstaigomis ar fiziniais asmenimis sudarytomis sutartimis. Priežiūros darbus kontroliuoja savivaldybių civilinės saugos darbuotojai.

Perspėjimo sistemos aparatūros priežiūrą sudaro: kasdienis patikrinimas, periodinė techninė priežiūra, periodinis patikrinimas, aparatūros remontas. Ši priežiūra atliekama vadovaujantis perspėjimo sistemos aparatūros techninės dokumentacijos reikalavimais dėl jos priežiūros ir eksploatavimo, aprašu ir kitais reikalavimais, susijusiais su perspėjimo aparatūros priežiūra ar jos eksploatavimu.

Perspėjimo sistemos aparatūros techninę priežiūrą ir remontą atliekantys darbuotojai privalo būti tinkamos kvalifikacijos ir turėti leidimus dirbti su elektros įrenginiais ir aukštalipių darbus, privalo būti susipažinę su perspėjimo sistemos priežiūros darbų ir patikrinimų atlikimo grafiku, perspėjimo sistemos aparatūros techninės priežiūros darbų aprašymais, darbų atlikimo tvarka, normatyvais.

Perspėjimo sistemai nustatyti organizaciniai ir techniniai reikalavimai, kurie yra privalomi ūkio subjektų, kitų įstaigų vadovams bei visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie turi teisę rengti, derinti, tvirtinti teritorijų planavimo detaliuosius planus ir statinių, pastatų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų projektus.

Yra patvirtintas ūkio subjektų, kurių vadovai privalo įrengti perspėjimo sistemą, sąrašas.

(informacija ūkio subjektams, kitoms įstaigoms)

Civilinės saugos mokymas – tai veikla, kuria siekiama asmenims suteikti reikiamų civilinės saugos žinių ir gebėjimų, gilinti civilinės saugos sistemos subjektų profesines žinias, tobulinti įgūdžius ir gebėjimus pasirengti ir veiksmingai organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymą.

Vieni iš svarbių civilinės saugos mokymo uždavinių yra mokyti ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojus, kaip pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms, kaip elgtis joms gresiant ar susidarius.

Ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymas organizuojamas jų darbo vietose. Civilinės saugos mokymą darbo vietose sudaro mokymas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintomis tipinėmis civilinės saugos mokymo programomis ir mokymasis veikti vadovaujantis atitinkamu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, jeigu ūkio subjektas, kita įstaiga turi vykdyti jame nurodytus civilinės saugos uždavinius arba privalo tokį planą parengti. Ūkio subjektuose ir kitose įstaigose dirbančiųjų civilinės saugos mokymo planus ir mokymo tvarkos aprašą tvirtina tų institucijų vadovai arba jų įgalioti asmenys. Civilinės saugos mokymą ūkio subjektuose ir kitose įstaigose kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius. Ūkio subjektų, kitų įstaigų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms patikrinti, jų valdymo įgūdžiams tobulinti rengiamos civilinės saugos pratybos.

Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai, paskirti į tam tikras pareigas, įeina į nustatytas klausytojų kategorijas ir privalo baigti nurodytos trukmės civilinės saugos mokymo programos kursą bei tobulinti kvalifikaciją civilinės saugos srityje nustatytu periodiškumu. Civilinės saugos mokymas pagal nustatytas klausytojų kategorijas vyksta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centre (Civilinės saugos mokymo centras) ir apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose.

Mokymo kursai vyksta pagal atitinkamą metinį civilinės saugos mokymo kursų grafiką. Klausytojai į šiuos kursus priimami pagal išankstines ūkio subjektų, kitų įstaigų vadovų pasirašytas ir (ar) patvirtintas paraiškas. Metinis civilinės saugos mokymo kursų grafikas bei paraiškos forma skelbiami Ugniagesių gelbėtojų mokyklos interneto svetainėje.

(informacija ūkio subjektams, kitoms įstaigoms)

Ekstremaliųjų situacijų atvejais arba neatidėliotinais atvejais ūkio subjektai ir kitos įstaigos teikia jiems nuosavybės teise priklausančius materialinius išteklius, kai gelbėjimo darbų vadovo arba ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (operacijų vadovas) žinioje ir Lietuvos valstybės rezerve esančių materialinių išteklių nepakanka.

Materialiniai ištekliai – nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, statybinės medžiagos ir kiti ištekliai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti.

Ekstremaliųjų situacijų arba neatidėliotinais atvejais gelbėjimo darbų vadovas arba operacijų vadovas nustato, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių reikia gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ir t. t., ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus juos pateikti. Savivaldybės administracijos direktoriui raštu pareikalavus materialinius išteklius teikia ūkio subjektai ir kitos įstaigos.

Ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie teikė materialinius išteklius, kompensuojamos visos išlaidos, susijusios su materialinių išteklių teikimu.

Savivaldybės administracija atlieka inventorizaciją, nustato kompensuotiną išlaidų sumą ir išduoda ūkio subjektui, kitai įstaigai pažymą. Pažymoje nurodomi materialinių išteklių savininko duomenys (pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė), gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių nomenklatūriniai pavadinimai, kiekis, vertė, materialinių išteklių teikimo ir grąžinimo data, už materialinių išteklių teikimą kompensuotina išlaidų suma.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas (-i) asmuo (-enys) gautus, bet nesunaudotus materialinius išteklius grąžina ūkio subjektui, kitai įstaigai, kurie juos teikė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą kompensuoti ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms išlaidas, susijusias su materialinių išteklių teikimu, kompensacija už materialinių išteklių teikimą mokama iš Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų.

(informacija gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms)

Gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, gali būti teikiama valstybės parama.

Žala – gyventojo, ūkio subjekto ir kitos įstaigos turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ekstremaliųjų situacijų metu.Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymai turi būti pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos atsiradimo dienos.

Prašyme turi būti nurodyta:

•  prašymą pateikusio gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas (arba gimimo data, jeigu fiziniam asmeniui pagal užsienio valstybės teisės aktus nesuteikiamas asmens kodas) ir gyvenamosios vietos adresas arba prašymą pateikusio ūkio subjekto ar kitos įstaigos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (užsienio juridinis asmuo papildomai nurodo valstybės, kurioje jis yra įregistruotas, pavadinimą);

•  aplinkybės, kuriomis buvo padaryta žala;

•  žalos dydis, jos pobūdis.

Kartu su prašymais pateikiami nuosavybės teisę į turtą, kurio buvo netekta ar kuris buvo sužalotas, patvirtinantys dokumentai, taip pat esant galimybei pateikiami žalos dydį arba turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) pagrindžiantys dokumentai.

Sprendimą suteikti valstybės paramą gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės parama skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-18