BDAR

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


Civilinė sauga gyventojams

 

 

(informacija gyventojams)

Gyventojams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus naudojama perspėjimo sistema.

Perspėjimo sistemai nustatyti organizaciniai ir techniniai reikalavimai, kurie yra privalomi visiems fiziniams asmenims, kurie turi teisę rengti, derinti, tvirtinti teritorijų planavimo detaliuosius planus ir statinių, pastatų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų projektus.

Gyventojams perspėti naudojamos nuotolinio centralizuoto ir vietinio valdymo sirenos, kurios įrengiamos ant valstybinių įstaigų, ūkio subjektų, visuomeninės paskirties pastatų, gyvenamųjų namų arba bokštų (stulpų).

Gyventojams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją naudojami šie civilinės saugos signalai: įspėjamasis garsinis signalas ,,Dėmesio visiems“ ir įspėjamieji balsu skelbiami signalai ,,Cheminis pavojus“, ,,Radiacinis pavojus“, ,,Katastrofinis užtvindymas“, ,,Potvynio pavojus“, ,,Uragano pavojus“, ,,Oro pavojus“, ,,Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

Įspėjamasis garsinis signalas ,,Dėmesio visiems“ perspėja gyventojus apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę perspėjimo sistemos patikrinimo ar pratybų metu. Išgirdę jį gyventojai privalo įjungti radiją ar televizorių ir išklausyti informaciją bei rekomendacijas. Griežtai vykdyti rekomendacijas.

Įspėjamieji balsu skelbiami signalai ir rekomendacijos perduodami per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, regioninius ir vietinius transliuotojus.

(informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms)

Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Kolektyvinės apsaugos statinių poreikį savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgiamas į savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės duomenis, valstybinės reikšmės ir pavojingųjų objektų skaičių ir jų išsidėstymą savivaldybės teritorijoje, savivaldybės gyventojų skaičių. Minimalus kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę.

Parenkant statinius ir patalpas, kuriuos ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima būtų pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, turi būti atsižvelgiama į statinio ar patalpų vietą, talpumą, sandarumą, konstrukcijas, patalpų vietą statinyje, atstumus iki evakavimo punktų, privažiavimą prie statinio ir kt.

Savivaldybės administracijos direktorius su statinio ar patalpos savininku sudaro atitinkamas sutartis, kuriose numatomos visos statinių ar patalpų suteikimo ir naudojimo gyventojų kolektyvinei apsaugai sąlygos. Šie statiniai ir patalpos pažymimi specialiuoju ženklu sutartyje nustatyta tvarka.

(informacija gyventojams)

Jeigu gyventojams iškyla realus pavojus, tam, kad būtų išsaugota žmonių gyvybė bei sveikata, priimamas sprendimas evakuoti gyventojus iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti. Masinis žmonių evakavimas iš nelaimės apimtos teritorijos yra gerokai dažniau pasitaikantis reiškinys negu galime įsivaizduoti. Kiekvienais metais daugelyje valstybių šimtai žmonių priversti skubiai palikti savo namus dėl įvairaus dydžio ir kilmės ekstremaliųjų situacijų. Dažniausiai pasaulyje žmonės priversti evakuotis dėl gamtinių nelaimių,  gaisrų ir potvynių.

Atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo priima savivaldybių administracijų direktoriai, kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai. Karo padėties metu atitinkamus sprendimus priima karo komendantai. Įvykio ar ekstremaliojo įvykio metu gyventojai skubiai iškeldinami gelbėjimo darbų vadovo sprendimu.

Paskelbus evakavimo pradžią, gyventojai, kurie turi galimybę evakuotis savarankiškai, išklausę informaciją apie evakavimą per visuomenės informavimo priemones, evakuojasi nuosavomis transporto priemonėmis. Gyventojai, kurie tokios galimybės neturi, evakuojami savivaldybės transporto priemonėmis.

Gyventojų evakavimą savivaldybėje organizuoja gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, kuri organizuoja gyventojų evakavimą, priėmimą, laikinųjų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų (gyventojų aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais drabužiais ir kt.) suteikimą.

Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėje įkuriami gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktai. Gyventojų surinkimo punktų paskirtis – surinkti gyventojus ir organizuoti evakavimą. Tarpinių gyventojų evakavimo punktų paskirtis – registruoti atvykstančius gyventojus, tikrinti jų cheminį užterštumą, vykdyti dozimetrinę kontrolę ir siųsti gyventojus į gyventojų priėmimo punktus. Gyventojų priėmimo punktų paskirtis – pasitikti atvykstančius gyventojus, suskirstyti juos į grupes ir palydėti iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų.

Paskelbus evakavimą, gyventojai turi klausytis pranešimų per radiją ar televiziją ir vykdyti visus evakavimo nurodymus.

(informacija gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms)

Gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, gali būti teikiama valstybės parama.

Žala – gyventojo, ūkio subjekto ir kitos įstaigos turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ekstremaliųjų situacijų metu.Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymai turi būti pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos atsiradimo dienos.

Prašyme turi būti nurodyta:

•  prašymą pateikusio gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas (arba gimimo data, jeigu fiziniam asmeniui pagal užsienio valstybės teisės aktus nesuteikiamas asmens kodas) ir gyvenamosios vietos adresas arba prašymą pateikusio ūkio subjekto ar kitos įstaigos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (užsienio juridinis asmuo papildomai nurodo valstybės, kurioje jis yra įregistruotas, pavadinimą);

•  aplinkybės, kuriomis buvo padaryta žala;

•  žalos dydis, jos pobūdis.

Kartu su prašymais pateikiami nuosavybės teisę į turtą, kurio buvo netekta ar kuris buvo sužalotas, patvirtinantys dokumentai, taip pat esant galimybei pateikiami žalos dydį arba turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) pagrindžiantys dokumentai.

Sprendimą suteikti valstybės paramą gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės parama skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-18