BDAR
gdpr

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


2021 m.

                                                               Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius

                  

                                                                                    Ataskaitos  (2021-01-01 - 2021-09-30)
     Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys   (269 kb)
     Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys   (167 kb)
      Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys    (117 kb)
      Atliktų gelbėjimo darbų paskirstymas pagal priešgaisrines gelbėjimo pajėgas    (194 kb)

 

 

 

 

     

 

                                                               2021 metų devynių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6590 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 8,1 proc. mažiau. Pernai kilo 7171 gaisras. Tai mažiausias 9 mėnesių gaisrų skaičius per 18 metų.

Per 9 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 62 žmonės, iš jų 3 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 60 žmonių, iš jų 2 vaikai), o 133 gyventojai (110) patyrė traumų.

2016–2020 m. duomenimis, per devynis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 8565 gaisrai, kuriuose žūsta 64 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 23,1 proc. mažiau ir gaisruose žuvo 2 gyventojais, arba 3,1 proc., mažiau.

Šiais metais vieno gaisro metu žuvo 4 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 5 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes. Pernai per tą patį laikotarpį buvo kilę 6 gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus.

Miestuose žuvo 18 žmonių (29 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 44 (71 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse žuvusiųjų 2,4 karto daugiau nei miestuose. Dvidešimt  vienas gyventojas žuvo Vilniaus (iš jų 9 – Vilniaus mieste, 5 – Vilniaus rajono savivaldybėje, 3 – Švenčionių rajono savivaldybėje) apskrityje, 12 – Utenos (iš jų 7 – Anykščių rajono savivaldybėje, 3 – Molėtų rajono savivaldybėje) apskrityje, 9 – Kauno (iš jų po 3 – Kauno mieste ir Kaišiadorių rajono savivaldybėje) apskrityje, 5 –  Alytaus apskrityje, 4 – Klaipėdos apskrityje (iš jų 3 – Klaipėdos rajono savivaldybėje), 3 – Šiaulių apskrityje (Radviliškio rajono savivaldybėje), po 2 – Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Šiemet daugiausia žmonių gaisruose žuvo šeštadienį (14 gyventojų) ir trečiadienį (11). Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 37 gyventojai (iš jų 24 gyventojai – nuo 16 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 25 gyventojai (iš jų 11 gyventojų – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.)).

Tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė 7 žmonių gyvybes), nuo 14-tosios iki 30-tosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 45 gyventojai, t. y. 73 proc. žuvusiųjų.

Gaisruose žuvo 38 vyrai, 18 moterų, o 6 žmonių tapatybė nenustatyta, t. y. vyrų gaisruose žuvo du kartus daugiau nei moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 61 metai (nuo 52 metų iki 68 metų gaisruose žuvo 26 gyventojai).

Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 13 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 10 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi,  4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo. Dar 11 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 86 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 83), 566 pastatus (574), 134 transporto priemones (62), 642 gyvūnus (867).

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1928, arba 29,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,59 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia kilo 27 proc. mažiau (pernai užgesinta 2640 atvirųjų teritorijų gaisrų). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 647 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 301, Šiaulių – 199, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per devynis metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose vidutiniškai kyla 1683 gaisrai, arba 19,6 proc. visų gaisrų, juose žūsta 52 žmonės. Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose užgesinti 1888 gaisrai, arba 28,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 49 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia padaugėjo 17 proc. Per devynis 2020 metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1614 gaisrų, kuriuose, kaip ir šiemet, žuvo 49 gyventojai. Šiais metais daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 133 gaisrais, arba 23,2 proc., daugiau nei pernai). Šiemet suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose dažniausiai degė Kauno (kilo 114 gaisrų), Vilniaus (109) ir Panevėžio (87) apskrityse, o mažiausiai – Utenos (41) ir Tauragės (35) apskrityse.

607 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,2 proc. visų gaisrų), daugiausia degė ūkiniai pastatai (kilo 253 gaisrai), pirtys (112), garažai (57) ir vasaros virtuvės (53). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 578 gaisrai, šiemet jų užgesinta 5 proc. daugiau.

Užgesinti 749 transporto priemonių gaisrai (11,4 proc. visų gaisrų), juose ugnis sugadino 465 lengvuosius automobilius. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 81 gaisras, arba 1,2 proc. visų gaisrų. Pernai per tą patį laikotarpį gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 82 gaisrai.

Miestuose užgesinta 2890 gaisrų (44 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3700 (56 proc.). Ugnis sunaikino 160 pastatų, 163 transporto priemones, 657 gyvūnus, 3442 tonas pašarų, 3489 kv. m gyvenamojo ploto, o 6299 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (18,7 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (15,6 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,0 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,7 proc.), neatsargus rūkymas (2,3 proc.). Be to, įregistruotas 161 padegimas (2,4 proc.), o 390 gaisrų (5,9 proc.) priežastys dar tiriamos.

Ugniagesiai atliko ir 10674 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 10229 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 4,4 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 4874 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2234 darbai  –  techninė pagalba: šalino nuo sniego ar vėjo nugriuvusius medžius, nukritusias šakas, traukė užklimpusius automobilius ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį atlikti 2395 techninės pagalbos darbai, t. y. šiemet šių darbų atlikta 6,7 proc. mažiau.

Ugniagesiai 2873 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1494 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Pernai per 9 mėnesius specialiosioms tarnyboms talkinta 1288 kartus, t. y. šiemet šių darbų atlikta 16 proc. daugiau.

1272 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 119 nukentėjusių asmenų ir ištraukė 39 žuvusiuosius. Darbų autoavarijose skaičius šiemet išaugo 5,3 proc.

329 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (5,8 proc. daugiau nei pernai, kai buvo atlikta 311 darbų vandenyje). Šių darbų metu jie ištraukė 94 skenduolius (pernai – 105), iš jų 3 vaikus (3), bei išgelbėjo 35 gyventojus (15). Daugiausia nuskendusių žmonių ištraukta Vilniaus (17 skenduolių), Šiaulių (15), Kauno (12) ir Klaipėdos (11) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 4,3 karto daugiau nei moterų.

Be to, 471 kartą ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 627 kartus likviduoti cheminius incidentus, 49 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 268 gyventojus, tarp jų 29 vaikus.

Šiemet miesteliuose ir kaimo vietovėse gaisruose žuvo beveik du kartus daugiau žmonių nei miestuose. Su nerimu laukiama ir netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Beje, kaip rodo daugelio metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo spalio mėnesio iki metų pabaigos šalyje kilo 1675 gaisrai, nusinešę 35 žmonių gyvybes. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų jutiklius.

.

 

                                           Gaisrų kitimo dinamika

                                                              (devynių mėnesių)

                                      Gaisrų pasiskirstymas mieste, kaime

                                                        (devynių mėnesių)

                                          Gaisrų skaičius pagal objektus 

                                                      (2021 m. devynių mėnesių)

                                                       

                                        Gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose

                                                                          (devynių mėnesių)

                                 

                                              

                   

 

 

 

 

                   Gaisrų skaičiaus pasiskirstymas atvirosiose teritorijose

                                                 (2021 m. devynių mėnesių)

                                 

                Gaisrų, iš jų atvirosiose teritorijose, skaičius pagal mėnesius   

            

                                                                 

 

 

 

                                               Gaisrų priežastys

                                                    (2021 m. devynių mėnesių)

                                                 Gaisruose žuvusių žmonių skaičius

                                                                   (devynių mėnesių)

                                Gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal mėnesius

                  

 

 

 

 

                             

                                Gaisruose žuvusių žmonių skaičius mieste, kaime

                                                              (devynių mėnesių)

             2021 m. gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal paros laiką

                                                   (2021 m. devynių mėnesių)

                                     Žmonių žuvimo priežastys

                                                 (2021 m. devynių mėnesių)  

                            Gaisruose žuvusių žmonių pasiskirstymas pagal priežastis

                                                             (2021 m. devynių mėnesių)

 

                         Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius pagal apskritis

                                                            (2021 m. devynių mėnesių)

Gaisrų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius

                                                         (devynių mėnesių)

          Gaisrų priežastys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose

                                           (2021 m. devynių mėnesių)

Gaisrų individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius

                                                        (devynių mėnesių)

          Gaisrų priežastys individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose

                                                       (2021 m. devynių mėnesių)

                         2021 m. gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika 

                     

 Gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėtų žmonių skaičius

                                        (devynių mėnesių)

                                       Gelbėjimo darbų kitimo dinamika

                                                          (devynių mėnesių)

                           Gelbėjimo darbų pasiskirstymas mieste, kaime

                                                         (devynių mėnesių)

                                          Gelbėjimo darbų klasifikacija

                                                          (2021 m. devynių mėnesių)

                                                                          

Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius

                                                                (devynių mėnesių)

                                 Nuskendusių žmonių skaičius pagal mėnesius

                                                                           

Nuskendusių žmonių skaičius vasaros laikotarpiu (birželio-rugpjūčio mėn.)

 

                                      Nuskendusių žmonių skaičius pagal apskritis

                                                                    (devynių mėnesių)

 

 

               Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių išgelbėtų žmonių skaičius

                                                                            (devynių mėnesių)

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-10-07