BDAR

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


2020 m.

                                                                   Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius

          

                                                                                    Ataskaitos  (2020-01-01 - 2020-09-30)
     Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys   (282 kb)
     Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys   (165 kb)
      Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys    (117 kb)
      Atliktų gelbėjimo darbų paskirstymas pagal priešgaisrines gelbėjimo pajėgas     (194 kb)

 

 

 

 

     

 

                                                               2020 metų devynių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje kilo 7180 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 27  proc. mažiau. Pernai kilo 9848 gaisrai. Tai mažiausias 9 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per 9 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 60 žmonių, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 54 žmonės), o 112 gyventojų (126) patyrė traumų.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per 9 mėnesius gaisruose vidutiniškai žūsta 69 gyventojai. Šiemet gaisruose žuvo 9 gyventojais, arba 13 proc., mažiau.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 82 gyventojus, 560 pastatų, 62 transporto priemones, 867 gyvūnus.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 48 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 15 žmonių (25 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 45 (75 proc.). Šešiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų 5 – Kauno mieste, 4 – Kauno rajono savivaldybėje, 3 – Jonavos rajono savivaldybėje), 11 –  Vilniaus apskrityje, 8 – Alytaus (iš jų 4 – Lazdijų, 3 – Varėnos rajonų savivaldybėse), po 6 – Klaipėdos ir Šiaulių, 5 – Panevėžio, po 3 – Utenos ir Telšių, po 1 – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.

Daugiausia žmonių žuvo antradienį ir trečiadienį (po 11 gyventojų). Nakties metu (nuo 22 val. iki 6  val.) gaisruose žuvo 25 gyventojai, iš jų 13 gyventojų  – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.). Tragiškiausios mėnesio dienos – 5-oji, 11-oji, 16-oji, 17-oji, 19-oji ir 25-oji (ugnis pasiglemžė po 4 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 42 vyrai, 12 moterų, o 6 žmonių tapatybė nenustatyta. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 60 metų.

Dvidešimt septyni žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 21), po 10 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimo. Dar dviejų žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Atsižvelgdamas į tai, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse šiemet žuvo 3 kartus daugiau žmonių negu miestuose, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai spalio – gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo net 16 žmonių.

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 2613, arba 36,4 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,2 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia kilo 45 proc. mažiau (pernai užgesinti 4746 gaisrai). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 1032 atvirosiose teritorijose kilę gaisrai, Kauno – 424, Šiaulių – 234, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per devynis metų mėnesius šalyje kyla 9102 gaisrai, iš jų 1619, arba 18 proc. visų gaisrų, – gyvenamosios paskirties pastatuose. Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose užgesinta 1615 gaisrų, t. y. 22,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 49 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 9,6 proc., tačiau žuvo devyniais gyventojais daugiau, iš jų 5 – individualiųjų gyvenamųjų namų gaisruose. 2019 m. per devynis mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1787 gaisrai, kuriuose žuvo 40 gyventojų. Be to, 573 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8 proc. visų gaisrų), juose žuvo 3 žmonės. Daugiausia degė ūkiniai pastatai (kilo 223 gaisrai) ir pirtys (125). Užgesinti 723 transporto priemonių gaisrai (10,1 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 488 lengvuosius automobilius, 79 žemės ūkio transporto priemones. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 82 gaisrai (1,1 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesintas 3161 gaisras (44 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4019 (56 proc.). Ugnis sunaikino 198 pastatus, 395 gyvūnus, 1661 toną pašarų, 3895 kv. m gyvenamojo ploto, o 4723 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (23,7 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (16,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (9,8 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,9 proc.). Be to, įregistruota 212 padegimų (3,0 proc.), o 440 gaisrų (6,1 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 10382 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų atlikta 15,3 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 4761 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2395 darbai – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. (šių darbų skaičius išaugo 2 kartus, pernai per tą patį laikotarpį atlikta 1214 techninės pagalbos darbų). 2735 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1289 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1208 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 126 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 45 žuvusiuosius.

311 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 105 skenduolius (pernai – 98), iš jų 3 vaikus (13), bei išgelbėjo 15 gyventojų (36). Daugiausia žmonių nuskendo Vilniaus (18), Klaipėdos (16), Panevėžio (16) bei Kauno (14) apskrityse. Ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 76 nuskendusius vyrus ir 15 moterų, t. y. vyrų nuskendo 5 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 53 metai.

Be to, 506 kartus teko budėti nukenksminant sprogmenis, 583 kartus likviduoti cheminius incidentus, 93 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 258 gyventojus, iš jų 20 vaikų.

 

                                           Gaisrų kitimo dinamika

                                                              (devynių mėnesių)

                                    Gaisrų pasiskirstymas mieste, kaime

                                                     (devynių mėnesių)

                                              Gaisrų skaičius pagal objektus 

                                                         (2020 m. devynių mėnesių)

                                                                           

                          Gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose

                                                          (devynių mėnesių)

                        Gaisrų skaičiaus pasiskirstymas atvirosiose teritorijose

                                                                       (2020 m. devynių mėnesių)

                      

                Gaisrų, iš jų atvirosiose teritorijose skaičius pagal mėnesius

                                                        Gaisrų priežastys

                                              (2020 m. devynių mėnesių)

                                                      Gaisruose žuvusių žmonių skaičius

                                                                         (devynių mėnesių)

                      Gaisruose žuvusių žmonių skaičius mieste, kaime

                                                        (devynių mėnesių)

                             Gaisruose žuvusių žmonių skaičius mėnesiais

                                   Žmonių žuvimo priežastys

                                                (2020 m. devynių mėnesių)  

                                               Gaisruose žuvusių žmonių pasiskirstymas pagal priežastis

                                                                  (2020 m. devynių mėnesių)

                             Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius pagal apskritis

                                                            (2020 m. devynių mėnesių)

   

Gaisrų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius

                                                         (devynių mėnesių)

            Gaisrų priežastys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose

                                              (2020 m. devynių mėnesių)

Gaisrų individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius

                                                        (devynių mėnesių)

      Gaisrų priežastys individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose

                                                       (2020 m. devynių mėnesių)

                  

                                 2020 m. gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika

        Gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėtų žmonių skaičius

                                                        (devynių mėnesių)

                                       Gelbėjimo darbų kitimo dinamika

                                                     (devynių mėnesių)

                      Gelbėjimo darbų pasiskirstymas mieste, kaime

                                                   (devynių mėnesių)

                                     Gelbėjimo darbų klasifikacija

                                                    (2020 m. devynių mėnesių)

                                                                             

Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius

                                                               (devynių mėnesių)

                                Nuskendusių žmonių skaičius mėnesiais

   Nuskendusių žmonių skaičius vasaros laikotarpiu (birželio-rugpjūčio mėn.)

                                  Nuskendusių žmonių skaičius pagal apskritis

                                                                   (devynių mėnesių)  

                                                                                 

                Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių išgelbėtų žmonių skaičius

                                                               (devynių mėnesių)

     

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-07