Žolės degintojai bus tramdomi baudomis, juos fiksuos dronai
Šiais metais per 215 kartų ugniagesiai jau skubėjo gesinti atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų, net 88 tokie gaisrai buvo įsiplieskę Vilniaus apskrityje. Beje, pernai per tą patį laikotarpį ugniagesiams atvirosiose teritorijose ugnį teko tramdyti 104 kartus.
Siekdamas mažinti tokių gaisrų skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas inicijavo nuotolinį susitikimą su Aplinkos apsaugos departamento vadovais, kurio metu aptarė šių gaisrų prevencijos klausimus.
„Artimiausiu metu susitiksime ir su miškininkais. Bendradarbiaudami ir sutelkdami pastangas siekiame geresnių rezultatų. Vienas tikslų, kad žolės degintojams tektų mokėti baudą ne tik už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai,“ – susitikimo metu pažymėjo departamento direktorius Saulius Greičius.
Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas pabrėžė, kad norint spręsti problemas, būtina bendradarbiauti. Pasak jo, svarbiausia numatyti veiksmus ir tinkamai informuoti gyventojus. Susitikimo metu buvo aptarti ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo aspektai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento VPPV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas pateikė išsamią atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų analizę.
Gaisrų statistikos duomenimis, kasmet atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 3500 tūkstančiai gaisrų. Vien Vilniaus apskrityje pernai atvirosiose teritorijose ugniagesiai gesino 735 gaisrus. Praėjusiais metais 385 tokie gaisrai kilo Kauno apskrityje. Kaip rodo pernai metų tokių gaisrų statistika, žolės degintojų kur kas mažiau buvo Marijampolės (69) ir Telšių (73) apskrityse.
„Iš tiesų, tokių gaisrų skaičius šalyje yra dar didesnis, nes kartais juos užgesina patys gyventojai, o ugniagesiai net nebūna kviečiami. Deja, kai kurie gyventojai žolės deginimą vis dar bando pateisinti, pasitelkdami nuostatą, kad taip tręšiama dirva, kad po to atauga vešlesnė žolė, nors ir yra priešingai,“ – sako A. Gudžiauskas. Jis pažymėjo, kad vykdant tokių gaisrų prevenciją yra rengiami reidai, kurių metu yra pasitelkiami ir dronai. Reidų atvirosiose teritorijose metu jie bus naudojami ir šiais metais.
Kovo-gegužės mėnesiais yra vykdoma informacinė akcija „Nedegink žolės“. Apie išdegintus plotus informacija teikiama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Praėjusiais metais dėl žolės deginimo buvo nubausta 30 gyventojų.
Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose yra numatyta, kad Lietuvoje kovo 14-20 dienomis, esant palankioms oro sąlygoms kilti atvirų teritorijų gaisrams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai. Jų metu bus bendradarbiaujama su vietos miškų urėdijomis bei aplinkos apsaugos padaliniais.
Atnaujinimo data: 2022-03-14
Taip pat skaitykite:
Jeigu žinosime, kaip elgtis nelaimės metu, būsime saugesni
Aptartas ugniagesių ir šaulių bendradarbiavimas
Pagrindinės žūčių priežastys gaisruose – rūkymas bei neatsargus žmonių elgesys su ugnimi
Pareigūnai ragina gyventojus rūpintis savo namų saugumu
Departamento darbuotojams pareikštos Nacionalinio krizių valdymo centro padėkos