Už nepriekaištingą tarnybą apdovanoti pareigūnai
Vasario 15 d. vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą apdovanojo nusipelniusius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, tarp jų ir tris valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus.
Vidaus reikalų ministerijos pasižymėjimo ženklu „Už pavyzdingą tarnybą“ ministrė apdovanojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininką vidaus tarnybos pulkininką leitenantą Roaldą Kepalą.
Pirmojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“ – Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininką vidaus tarnybos pulkininką Kęstutį Agintą.
Antrojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“ – Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesį gelbėtoją vidaus tarnybos jaunesnįjį puskarininkį Valerijų Matusovą (Valerij Matusov).
Nuo 1992-ųjų priešgaisrinėje apsaugoje dirbantis Vilniaus PGV Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas R. Kepalas už nepriekaištingą tarnybą yra gavęs jau ne vieną apdovanojimą. Per tuos metus dirbant operacijų vadovu jam teko vadovauti gesinant šimtus gaisrų ir atliekant sudėtingiausias gelbėjimo operacijas. Labiausiai įsiminę, pasak R. Kepalo, didieji durpynų ir miškų gaisrai bei tie, kuriuose žuvo žmonės. „Pastarieji ilgai nepasimiršta. Prie jų turbūt neįmanoma priprasti“, – sakė jis.
Ne kartą R. Kepalui tarnybos metu teko atsidurti ir ypač pavojingose situacijose: „Yra buvę tokių momentų, kai jau ir visas gyvenimas pro akis prabėgdavo. Nepriklausomybės pradžioje, gesinant gaisrą vienoje įmonėje ir vadovaujant grandžiai, užsikimšo gaisrinis švirkštas, likome be vandens ir įstrigome rūsyje - ugnis atkirto atsitraukimo kelią, o tuo metu turėtomis radijo stotelėmis „Viola“ negalėjome išsikviesti pagalbos, nes nebuvo ryšio. Laimei, pajėgos tuo metu buvo sutelktos pagal aukštesnį PIN ir mus išgelbėjo atvykę kolegos.“
„Dar vieną ypač sudėtingą gaisrą teko gesinti Šalčininkų rajone, kariniame poligone, kuriame buvo sprogmenų bandymų bazė. Gaisras plito labai greitai, o apsispręsti, kur siųsti ugniagesį, buvo sudėtinga dėl sprogmenų pavojaus, – prisimena Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas. – Apie 2000 m. daug prakaito teko išlieti gesinant durpynų gaisrus aplink Vilnių. Būdavo, kad anksti ryte išvažiuoji ir grįžti naktį. Ir taip dvi ar tris savaites.“
Labiausiai R. Kepalą džiugina jo darbo kolektyvas: „Tais žmonėmis galiu pasitikėti 100 procentų. O mūsų darbas sutelktas į tai, kad kuo greitesnė pagalba būtų suteikta žmonėms. Šiandien darbą palengvina ir moderni technika bei įranga, naujausiomis priemonėmis yra aprūpinti ir ugniagesiai gelbėtojai.“
Pajėgų valdymo skyriaus viršininko teigimu, gesinant gaisrus, yra buvę visokių nutikimų: „Kartais žmonės mums atvažiavus nervinasi, pyksta, bet kai užgesini gaisrą – dėkoja. Žinoma, tos minutės, kol mes atvažiuojame, jiems labai prailgsta. Labai priklauso, kokios būklės mus pasitinka. Yra buvę, kad ir su kirviu taikosi...“
Pasak R. Kepalo, ilgi tarnybos metai jį išmokė ramybės. „Gali skubėti ir nieko nepadaryti, tačiau lėtai ir tikslingai atliekamas darbas gali atnešti dvigubą naudą,“ – sako jis.