2024-04-18

Įgyvendintos Norvegijos projekto veiklos sustiprino Lietuvos gelbėjimo pajėgų parengtį ir gyventojų saugumą

Balandžio 18 d.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) Vilniuje surengė  Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ lėšomis finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“  Nr. LT05-5-VRM-TF-001 baigiamąją konferenciją. Šiuo projektu buvo siekiama  sustiprinti Lietuvos gyventojų saugumą galimos Baltarusijos AE avarijos atveju, užtikrinti jų perspėjimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

„Grėsmės  vienija. Astravo AE grėsmė suvienijo ne tik Lietuvos institucijas, bet ir mūsų partnerius Norvegijoje, – sako vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, pažymėdamas  visuomenės perspėjimo ir pasirengimo svarbą. – Viena iš projekto dalių buvo pernai  surengtos funkcinės pratybos, kuriose dalyvavo 17 savivaldybių, daugelis valstybinių ir visuomeninių institucijų.  Didelė dalis pasirengimo remiasi į visuomenės žinojimą. Dalis pasirengimui skirtos informacijos dabar yra  Lietuvos švietimo mokymo programose.  Projekto sėkmė bus išmatuota ateityje mūsų visuomenės žinojimu, ką daryti ir kaip reaguoti, įvykus ekstremaliosioms situacijoms.“

„Jei turime kaimynus, kurie greta mūsų šalies pastato atominę elektrinę, turime ir tuos, kuriems ne tik rūpi, bet kurie dar ir rūpinasi mūsų šalies gyventojų saugumu. Dėkoju Norvegijai ir Norvegijos ambasadai už mūsų saugumo stiprinimą“, – pažymėjo PAGD direktorius Saulius Greičius.

Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. Ole Terje Horpestad pasidžiaugė, kad įgyvendintos šio projekto veiklos padėjo sustiprinti Lietuvos gelbėjimo pajėgų parengtį: „O įsigytos perspėjimo sirenos suteikė galimybę gyventojams tinkamai pasiruošti galimoms pasekmėms ir sumažinti žalą. Dėkoju visiems už šio projekto veiklų  įgyvendinimą ir už padėkas Norvegijai.“

PAGD direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, vadovavęs šiam projektui, papasakojo, su kokiais iššūkiais ir sunkumais teko susidurti vykdant projekto veiklas, pabrėždamas, kad tik glaudus bendradarbiavimas su visais projekto partneriais ir visų bendros pastangos padėjo jas įgyvendinti.   

Viena jų – 17 savivaldybių teritorijoje įdiegta gyventojų perspėjimo sirenomis sistema. Šio projekto dėka  įsigytos  ir  sumontuotos 197 sirenos perspės gyventojus ne tik branduolinės avarijos atveju, bet ir kitų krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu. Šiomis sirenomis iš dalies yra modernizuota Lietuvos gyventojų perspėjimo sistema. Tai padės užtikrinti  ir tolesnę jos plėtrą bei integraciją su kitomis sistemomis.  

G. Sakalinskas  pasidžiaugė, kad projekto dėka Ugniagesių gelbėtojų mokykloje pernai buvo surengtos vienos didžiausių šalyje valstybės lygio civilinės saugos funkcinės pratybos. Jose dalyvavo beveik 700 dalyvių iš 50 įvairių Lietuvos ir užsienio  institucijų.

Be to, įgyvendinant projekto veiklas buvo sukurta ir šalies gyventojams skirta informavimo sistema bei mokymo programos, integruotos į Lietuvos švietimo sistemą ir  pritaikytos įvairioms amžiaus grupėms.

G. Sakalinskas pakvietė visus apsilankyti ir šio projekto metu atnaujintoje Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72, kurioje skelbiama informacija, kaip pasirengti gresiančioms nelaimėms ir  kaip elgtis jų metu.

Apie projekto svarbą, užtikrinant saugumą galimos AE avarijos metu, mintimis pasidalijo  Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos (DSA) generalinis direktorius Per Strand.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas Michail Demčenko pasidžiaugė bendradarbiavimu su kitais šio projekto partneriais ir pažymėjo, kad iš  projekto lėšų buvo įsigyta licencijuota programinė įranga, skirta vertinti ir prognozuoti galimos avarijos Baltarusijos AE vystymosi eigą ir radionuklidų išmetimo į aplinką charakteristikas.

Mokymo programos parengimo grupės rezultatus konferencijoje pristatė  Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas. Įgyvendinant projekto veiklas buvo sukurta šalies gyventojams skirta informavimo sistema bei mokymo programos, integruotos į Lietuvos švietimo sistemą ir  pritaikytos įvairioms amžiaus grupėms. Tai padės informuoti ir suteikti reikiamus įgūdžius gyventojams, kurie yra būtini krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu. 

Apie įgytas patirtis vykusiose valstybinio lygio civilinės saugos funkcinėse pratybose kalbėjo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis  Agintas.  Kaip vyko gyventojų perspėjimo ir informavimo sirenomis veiklos įgyvendinimas, mintimis pasidalijo PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas  Ernestas Trunovas.

Šioje konferencijoje taip pat buvo  gvildenami pasirengimo ir planavimo incidento branduolinėje elektrinėje atveju, masinio švarinimo organizavimo ir valdymo, evakuotų gyventojų laukimo ir išvykimo organizavimo bei koordinavimo ir kiti klausimai. Projekto baigiamosios konferencijos dalyviai  diskutavo ir dalijosi mintimis  apie pasirengimo svarbą likviduojant branduolines avarijas.