BDAR

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


Departamento direktorius Saulius GREIČIUS: „Jei daugėja norinčių dirbti, tai rodo, kad situacija tarnyboje gerėja”

Data

2020 10 08

Įvertinimas
1
direktorius.jpg

Prabėgo vieneri metai, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui vadovauja Saulius Greičius. Per tą laiką būta daug iššūkių – gaisras Alytuje,  po to sekė COVID-19, sprendimų vis dar reikalauja  ir  valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje įvykusi reforma bei nuolat opius klausimus keliančios ugniagesių profesinės sąjungos.  

„Laiko startui neturėjau. Tiek gaisras Alytuje, tiek pandemija  gerokai paspartino susipažinimą  su tarnyba ir jos problemomis. Man pradėjus dirbti,  joje ką tik buvo praūžusi reforma,   bet  daugelyje veiklos sričių ji nebuvo atlikta iki galo. Teko ir vis dar tenka daug ką keisti ir  taisyti,“ – sako S. Greičius.

Pasak direktoriaus, daugelio metų patirtis aukštojoje mokykloje ir dvylikos metų dekano darbas pravertė, nes visur problemos panašios, be to,  reikėjo ieškoti socialinio dialogo, kuris padėtų rasti įsisenėjusių problemų sprendimo būdus. Šio dialogo rezultatas – su profesinėmis sąjungomis pasirašyta kolektyvinė šakos sutartis.

Jis neslepia, kad problemų vis dar apstu: „Daugelis jų nebuvo spręstos ne vienerius metus, tai ir viršvalandinis darbas, ir parengties užtikrinimo klausimai... Galbūt  sprendimai dabar priimami ir ne taip greitai,  kaip norėtųsi, bet  tai geriau, negu klysti.”

S. Greičius pripažįsta,  kad Alytuje kilęs gaisras  apnuogino daugelį problemų, tarp jų ir tai, kad nebuvo skirta pakankamai dėmesio parengties užtikrinimui. Dėl vykusios reformos ir  vadovų kaitos, jo teigimu,  tam stigę dėmesio, o kai jo trūksta, atsipalaiduojama.

„Pareigūnai, kurie yra atsakingi už pajėgų valdymą ir parengties užtikrinimą, atlieka nemažai darbų, susijusių su administravimo funkcijomis, todėl mažiau laiko skiriama  parengties užtikrinimui. Todėl dabar ieškomi ir priimami sprendimai, kad jie galėtų koncentruotis į   parengties stiprinimą:  vesti mokymus, rengti pratybas, rūpintis vadovavimu gesinant gaisrus,” - vardija S. Greičius. 

Jo nuomone, turi būti stiprinamas ir  bendradarbiavimas tarp valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų. Tartasi, kaip drauge spręsti aprūpinimo, mokymo, pratybų klausimus, bet dėl COVID-19 situacijos, kaip apgailestaudamas sako S. Greičius, šis procesas stabtelėjo.

Iš tiesų, ir gerų pokyčių apstu.  Ne paslaptis, kad ugniagesiai anksčiau dažnai skundėsi, jog trūksta darbo drabužių, pirštinių... „Džiaugiuosi, kad pavyko tuo pasirūpinti. Teko aplankyti daugybę komandų. Dabar labai retas atvejis, kad ugniagesys neturėtų apsauginių drabužių komplekto. Šiuo metu planuojama nupirkti ir naujus šalmus. Ketiname įsigyti ir  geresnę aprangą gaisrams gesinti.  Ją pirmiausia išbandys Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantai, - pasakoja S. Greičius. - Be to,  kartu su Kauno technologijos universitetu esame pateikę projektui paraišką vykdyti tyrimams, kad šio universiteto mokslininkai sukurtų platformą – ugniagesių apsauginėje aprangoje įdiegiant   daviklių sistemą, kurie padėtų stebėti ir vertinti  įvykyje dirbančio  ugniagesio gelbėtojo fizinę būklę”. 

Direktorius akcentuoja, kad daug dėmesio skiriama ir ugniagesių darbo sąlygoms: Kaune pradėti  3-iosios komandos rekonstrukcijos darbai, artimiausiu metu planuojama tokius darbus pradėti Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-ojoje komandoje ir Radviliškio priešgaisrinėje tarnyboje, pradedamos remontuoti  Vilkaviškio, Utenos, Kaišiadorių gaisrinės, sutarta dėl sklypų naujoms gaisrinėms Rokiškyje, Kelmėje, Lentvaryje, Elektrėnuose ir  Kuršėnuose.  Planuojama skirti lėšų gaisrinių  remontui Raseinių, Varėnos ir Kauno PGV 5-ajai komandai.

Permainų netrūksta. Neseniai priimtas sprendimas dėl vyresniųjų ugniagesių.  „Tarnyboje susiduriama su vairuojančių gaisrinę techniką ugniagesių stygiumi. Taip susiklostė, jog skirtingose priešgaisrinėse  valdybose  buvo skirtingi pareigybių aprašymai. Dėl šių klausimų sprendimo nemažai diskutavome su profesinėmis sąjungomis. Kadangi dalinis sprendimas sukeltų tik dar daugiau sumaišties,  nuspręsta visoms valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčioms pamainoms reikalingam vairuotojų skaičiui skelbti atrankas vyresniojo ugniagesio etatams  užimti.  Toks žingsnis ne tik suvienodins visų vairuotojų funkcijas, bet ir skatins ugniagesius įgyti papildomų kvalifikacijų,” - teigia departamento vadovas.

Šiuo metu VPGT lėšomis C kategorijai įgyti  mokosi daugiau nei 50 ugniagesių, planuojama tai užtikrinti ir kitais metais.  Pasak S. Greičiaus, apie tai kalbėtasi ne vienoje komandoje, ugniagesiai patikinę, kad  eis į mokymus, jog įgytų C kategoriją.    Dėl šio sprendimo sulaukta ir profesinių sąjungų pritarimo.

„Išsprendus vairuotojų klausimą bus grįžtama prie turinčių naro, aukštalipio, kopėčių operatoriaus ar chemiko kvalifikacijas. Kitais metais tarsimės ir dėl vyriausiųjų ugniagesių.  Rastas sprendimas ir dėl inspektorių budėjimo,” - sako S. Greičius.

Be to, pavyko pasiekti, kad nuo šiol ugniagesiai bus priimami pagal antrąją sveikatos būklės reikalavimų skiltį, kuriai taikomi ne tokie griežti reikalavimai.  Tik aukštalipiai ir narai liks  pagal pirmąją.

„Paradoksalu, kad, pavyzdžiui,  dėl nedidelio  regos sutrikimo nebuvo galima tapti ugniagesiu, nors leista tapti policijos ar pasienio pareigūnu.  Iš tiesų, uždūmintoje aplinkoje dirbant, tai turi žymiai mažiau įtakos, nei, pavyzdžiui, naudojant ginklą.  Juk ir dabar turime dalį ugniagesių pagal antrąją skiltį. Tai  padės daugeliui svajojančių tapti ugniagesiais gelbėtojais ir leis sumažinti esamą pamainų sukomplektavimo trūkumą,” - mano S. Greičius. 

Sprendžiami klausimai, susiję su valstybinės priešgaisrinės priežiūros  veiklos tobulinimu: pradėta taikyti  inspektorių VPP rotacija,  sprendimų laukia komplektavimo, mokymo, tolygesnių krūvių paskirstymas. Išspręstas inspektorių  budėjimo naktimis ir savaitgaliais (ne darbo vietoje) klausimas, parengti teisės aktų projektai.

S. Greičiaus teigimu, jį, kaip vadovą, džiugina, kad yra daug norinčių tapti ugniagesiais gelbėtojais: „Šiais metais sulaukta rekordinio jų skaičiaus. Jei daugėja norinčių ateiti į tarnybą, tai rodo, kad situacija joje gerėja. Padidėjo ir ugniagesių atlyginimai, nors jie vis dar gerokai atsilieka nuo kitų institucijų atlyginimų. Tikiuosi, kad pavyks išspręsti ir daugelį aprūpinimo klausimų, kad bus atlikti remonto ir renovavimo darbai bei bus įgyvendintos darbuotojų rodomos iniciatyvos”.

O kaip pavyko rasti dialogą su profesinėmis sąjungomis? „Profesinių sąjungų turime daugiau nei 10. Kai jų tiek, tai ne visada ir joms pačioms pavyksta tarpusavyje  rasti bendrą sprendimą.  Iš tiesų,  esu suinteresuotas net labiau nei profesinės sąjungos, kad darbo sąlygos būtų geros,  nes  tai  galimybė pritraukti motyvuotus ir kvalifikuotus žmones,” - teigia departamento vadovas, pažymėdamas, kad už daug ką yra dėkingas profesinėms sąjungoms, keliančioms svarbius klausimus ir raginančioms juos greičiau spręsti.  Tiesa, jo nuomone, abiem pusėms dar reikia mokytis tarpusavio bendravimo: „Džiaugiuosi, kad profesinės sąjungos pradeda matyti ne tik savo narių interesus, bet ir visos tarnybos visumą, kad iš  priešiškų pozicijų pereiname  prie konstruktyvių diskusijų ir kartu ieškome sprendimų.  Dėl daugelio klausimų su jomis sutariame arba beveik sutariame”. 

Beje, su profesinėmis sąjungomis yra pradėtas vykdyti projektas dėl socialinio dialogo. Tikimasi, kad tiek tarnybų vadovai, tiek profesinių sąjungų atstovai bendraudami išmoks išgirsti vieni kitus ir padės kartu ieškoti visai bendruomenei  svarbių klausimų sprendimų.

Jis neslepia, kad darbe tenka sulaukti ir kritikos: „Priimu ją, kai ji objektyvi, nes tokia kritika padeda eiti į priekį. Taip, aš nesu gaisrininkas, bet dirbu su komanda, kartu ieškome optimalių sprendimų, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas. Man svarbu, kad ugniagesiai turėtų tinkamas darbo sąlygas, kad didėtų jų atlyginimai.  O kritikuojančių niekada netrūksta. Svarbiausia, kad būtų dirbančių ir telkiančių darbui.”

Dirbantiems valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje jis labiausiai linkėtų drąsos.  „Stebina, kai  žmonės klausia, ar gali kelti problemą.  Jeigu yra problema, nereikia tylėti,  nes tik tada ją galėsime  išspręsti. Jei žmonės bus aktyvūs, su laiku tai padaryti tikrai pavyks”, - yra įsitikinęs S. Greičius.