Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinio bendradarbiavimo su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis plėtojimas yra prioritetinė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) veiklos sritis.


Europos Sąjunga

2004 m. Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos šalimi nare, PAGD aktyviai dalyvauja

ir remia valstybės interesus priimant Europos Sąjungos teisės aktus civilinės saugos srityje.


PAGD atstovauja Lietuvos interesams:

  • Europos Sąjungos Tarybos civilinės saugos darbo grupėje (PROCIV);
  • Europos Komisijos Civilinės saugos komitete (CPC);
  • Integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo ir solidarumo sąlygos įgyvendinimo (IPCR/SCI) pogrupyje;
  • Direktyvos dėl didelių avarijų, susijusių su pavojingomis medžiagomis, pavojaus kontrolės įgyvendinimo nuolatiniame komitete (SEVESO);
  • Programos Copernicus komitete.

Lietuva dalyvauja Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizme (toliau – mechanizmas), kuris buvo sukurtas 2001 m. siekiant užtikrinti greitą bei efektyvų pagalbos teikimą nukentėjusioms šalims ir teikiamos pagalbos koordinavimą. Mechanizmo veikloje dalyvauja 28 Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija, Juodkalnija, Serbija, Turkija ir Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija. Mechanizme gali dalyvauti ir šalys kandidatės, pasirašiusios Susitarimo memorandumą.  Vienas iš pagrindinių mechanizmo elementas yra Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (Emergency Response Coordination Centre (ERCC)). Jis visą parą kontroliuoja ekstremaliąsias situacijas visame pasaulyje ir  koordinuoja šalių narių reagavimą į jas.

 

NATO 

PAGD atstovauja Lietuvos Respublikos interesams NATO Civilinio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms planavimo komiteto (CEPC) veikloje. CEPC koordinuoja keturių specializuotų grupių darbą:

 

       -  Civilinės saugos grupė (CPG) (atstovauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai);

       -  Transporto grupė (TG) (atstovauja Susisiekimo ministerijos atstovai);

       -  Pramonės išteklių ir komunikacijų grupė (IPCG) (atstovauja Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos atstovai);

       -  Visuomenės sveikatos, maisto ir vandens grupė (PHFWG) (atstovauja Sveikatos apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos atstovai).

 PAGD yra kontaktinė institucija, bendradarbiaujanti su Euroatlantiniu reagavimo į nelaimes koordinaciniu centru (EADRCC) keičiantis informacija dėl humanitarinės pagalbos teikimo. 
 

 

Jungtinių Tautų Organizacija

PAGD yra atsakinga institucija už Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio įgyvendinimą:

2000-11-02 Lietuva ratifikavo 1992 metų JT Konvenciją dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio. Konvencija taikoma užkertant kelią pramoninėms avarijoms, galinčioms sukelti tarpvalstybinį poveikį, užtikrinant pasirengimą joms ir padarinių likvidavimą. Remiantis ja vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas abipusės pagalbos, tyrimų bei technologijų plėtros srityje, keičiamasi atitinkama informacija. Lietuvos tikslas – aktyviai dalyvaujant JT EEK (Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominė komisija) veikloje prisidėti prie žmonių ir aplinkos apsaugos nuo pramoninių avarijų poveikio ir tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje skatinimo.

PAGD yra šalies kontaktinė institucija, bendradarbiaujanti su Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (UN OCHA) ir koordinuojanti keitimąsi  informacija dėl humanitarinės pagalbos teikimo.

 
Kitos tarptautinės konvencijos

PAGD įgyvendina Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) konvenciją dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui bei kartu su Ūkio ministerija dalyvauja įgyvendinant Branduolinio saugumo konvenciją ir yra atsakingas už šalies pasirengimą branduolinėms avarijoms.

 

Narystė tarptautinėse organizacijose:

Tarptautinė priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų asociacija (CTIF) buvo įkurta 1900 m. Paryžiuje. Šiuo metu organizacija vienija narius daugiau nei iš 40 pasaulio šalių. Organizacijos tikslas – skatinti ir remti ugniagesių ir ekspertų, dirbančių ugniagesybos ir gelbėjimo srityje bendradarbiavimą. Lietuva į šią organizaciją buvo įstojusi 1928 m. ir dalyvavo jos veikloje iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. 1997 m. PAGD atnaujino savo narystę CTIF ir nuo to laiko  kasmet dalyvauja komiteto narių plenariniuose posėdžiuose, simpoziumuose, o nuo 2001 m. – ir ugniagesybos sporto varžybose. 

2004 m. PAGD Ugniagesių gelbėtojų mokykla tapo Europos priešgaisrinių tarnybų koledžų asociacijos (EFSCA) nare. Narystė asociacijoje suteikia galimybę tiesiogiai bendradarbiauti su kitų Europos valstybių priešgaisrinių tarnybų koledžais, dalyvauti projektuose, finansuojamuose iš Europos Sąjungos fondų, keistis informacija apie darbo metodus priešgaisrinės ir civilinės saugos srityse. 

PAGD Gaisrinių tyrimų centras (toliau – Centras) nuo 1998 metų yra pilnateisis Europos gaisrinių bandymų, inspektavimo ir sertifikavimo įstaigų asociacijos (EGOLF) narys. EGOLF narystė sudaro sąlygas Centrui gauti pačią naujausią informaciją iš atitinkamų Europos komisijos institucijų bandymų, sertifikavimo ir akreditavimo klausimais. Centras taip pat aktyviai dalyvauja EGOLF organizuojamuose ekspertiniuose mokymuose, o tai sudaro palankias sąlygas išlaikyti arba plėsti atliekamų akredituotų bandymų sritį.


Regioninis bendradarbiavimas

Baltijos jūros valstybių taryba yra bendras regioninio tarpvyriausybinio bendradarbiavimo politinis forumas. Tarybos sudėtį sudaro vienuolika Baltijos jūros regiono valstybių - Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Lenkija, Rusija, Švedija - taip pat Europos Komisijos atstovai. Nuo 2002 m. Baltijos jūros valstybių tarybai pirmininkaujančioje šalyje vyksta kasmetinis civilinės saugos generalinių direktorių susitikimas, kurio metu vadovai aptaria aktualius regiono klausimus, dalinasi patirtimi, priima sprendimus dėl bendrų veiksmų ir projektų siekiant užtikrinti regiono saugumą. 2009–2010 m. Lietuvai pirmininkaujant Baltijos jūros valstybių tarybai, departamentas pirmininkavo Baltijos jūros valstybių civilinės saugos tinklui.

2009 m. buvo patvirtinta ES Baltijos jūros regiono strategija (toliau – Regiono strategija). Tai pirmoji ES makroregioninė strategija, kurios tikslas – skatinti regiono bendradarbiavimą siekiant kartu spręsti kylančius iššūkius bei skatinant subalansuotą regiono vystymąsi. PAGD veikla pagal Regiono strategiją susijusi su regiono sauga ir saugumu. Regiono strategijos įgyvendinimui reguliariai rengiamas ir atnaujinamas veiksmų planas, kuris dalinamas į politikos sritis. Prie „Saugumo“ politikos srities, kurią apima makroregioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas civilinės saugos srityje, įgyvendinimo aktyviai prisideda PAGD su kitomis šalimis dalyvaudamas bendruose Regiono strategijos pavyzdiniuose projektuose (Flagships), susitikimuose, skirtuose pasikeisti geriausia patirtimi. PAGD atstovai dalyvauja Baltijos jūros regiono strategijos saugumo prioritetinės srities valdymo grupės veikloje.


Dvišalis bendradarbiavimas 

Lietuvos valstybinė priešgaisrinė tarnyba, vykdydama aktyvų bendradarbiavimą su kaimyninių valstybių atitinkamomis tarnybomis, dalyvauja šių dvišalių darbo grupių veikloje:

  • Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais darbo grupė. Lietuvos ir Lenkijos priešgaisrinės tarnybos šios darbo grupės posėdžių metu keičiasi patirtimi ir informacija pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų padarinių likvidavimo, ugniagesybos ir gelbėjimo darbų organizavimo srityje. Aptariamos pasienio tarnybų disponuojamos pajėgos ir ištekliai bei jų pasitelkimas pasienyje sudėtingų incidentų ir bendrų veiksmų vykdymo metu.
  • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos bendradarbiavimo katastrofų, stichinių nelaimių bei didelių avarijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius darbo grupė. Šios darbo grupės posėdžių metu aptariami bendradarbiavimo rezultatai bei bendradarbiavimo galimybės gesinant miškų ir durpynų gaisrus, sprendžiami ryšio užtikrinimo bei abipusio perspėjimo sistemų kūrimo ir panaudojimo stichinių bei pramoninių avarijų likvidavimo pasienio regionuose metu klausimai.
  • Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities regioninės ir vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos Ypatingųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo komisija. Komisijos posėdžių metu sprendžiami bendri civilinės saugos prevencijos klausimai, nustatyta tvarka keičiamasi informacija apie ekstremaliąsias situacijas, jų pavojų gyventojams, turtui bei aplinkai, aptariami bendri ekstremaliųjų situacijų padarinių šalinimo ir žmonių gelbėjimo veiksmai, abipusės pagalbos teikimo klausimai.
     

PAGD didelį dėmesį skiria dvišaliam bendradarbiavimui, ypač ryšiams su kaimyninėmis valstybėmis:

  • 1994 m. pasirašyta vyriausybinė sutartis su Vokietija dėl savitarpio pagalbos stichinių nelaimių ir stambių avarijų atvejais;
  • 2000 m. pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis su Lenkija dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos įvykus katastrofoms, gaivalinėms nelaimėms bei kitiems ypatingiems atsitikimams;
  • 2001 m. pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis su Vengrija dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos katastrofų ir didelių avarijų atvejais;
  • 2001 m. pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis su Latvija dėl abipusės pagalbos stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atveju;
  • 2003 m. pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis su Ukraina dėl bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos ekstremalių situacijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius;
  • 2003 m. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Švedija ekstremalių situacijų prevencijos, parengties ir jų likvidavimo srityje;
  • 2003 m. pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis su Baltarusija dėl bendradarbiavimo katastrofų, stichinių nelaimių bei didelių avarijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius;
  • 2012 m. rugsėjo 7 d. Baku pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Azerbaidžanu dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje;
  • 2013 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Gruzija dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje;
  • 2016 m. liepos 28 d. Kišiniove pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Moldova dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir reagavimo srityje;
  • 2017 m. lapkričio 23 d. Vilniuje pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas su Estija ir Latvija dėl abipusės pagalbos ir bendradarbiavimo nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į nelaimes srityje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-05-28