Ugniagesiai pataria

     Gaisras plinta labai greitai. Jau po 2-3 min. kambarys prisipildo dūmų, o dar po kelių minučių jis jau gali būti apimtas liepsnos, todėl niekada  nerizikuokite savo gyvybe.

Kilus gaisrui:

•  išeikite iš pavojų keliančios patalpos;

•  jei patalpoje daug dūmų, užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu, eikite pasilenkę arba šliaužkite;

•  uždarykite duris, bet neužrakinkite jų;

•  jei name yra liftas, nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;

•  niekada negrįžkite atgal į degantį butą ar namą:

•  skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie gaisrą.

Laida „Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip elgtis kilus gaisrui

 

     Dūmtraukius ir krosnis būtina patikrinti ir išvalyti prieš kūrenimo  sezono pradžią, o vėliau – ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

Gaisrai namuose,  kurie šildomi krosnimis, kyla:

     • kai jos yra perkaitinamos;

     • jei atsiranda įtrūkų kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis;

      • kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

 

     Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų medinių grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

     Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.

     Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, niekada neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

 

     Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės. Todėl iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės  yra labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, sąmonės netekimas.


Jei būstą šildote elektriniais prietaisais:

     • į elektros tinklą pavojinga jungti kelis elektros prietaisus;

     • elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti  toliau nuo užuolaidų bei baldų;

     • išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.

     Gaisrų pavojų kelia ir  savadarbiai elektriniai šildymo prietaisai. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.

     Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite pasitikti ugniagesių gelbėtojų.
 

     Įsigykite bei gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

 

 

•   Nosį ir burną užsidengti drėgnu audeklu ir nosine;

•   užsukti dujų ir dujų prietaiso čiaupą;

•   atidaryti langus, duris ir vėdinti patalpas;

•   nedegti degtukų, nerūkyti;

•   nejungti elektros prietaisų ir jungiklių;

•   nesinaudoti dujiniais prietaisais;

•   jeigu dujų kvapas ir toliau juntamas, skubiai kviesti dujų avarinę tarnybą;

•   jeigu dujų kvapas juntamas daugiabutyje, perspėti kaimynus, kad jie nesinaudotų atvira ugnimi ir nejungtų elektros prietaisų bei jungiklių;

•   pasirūpinti, kad žmonės esantys butuose arčiausiai dujų nutekėjimo vietos, skubiai išeitų į lauką;

•   avarinių tarnybų laukti lauke.

Nelaimės, didelio masto avarijos įvyksta netikėtai. Tokiais atvejais gyventojai perspėjami šiais civilinės saugos signalais: įspėjamuoju garsiniu signalu „Dėmesio visiems“ ir įspėjamaisiais, balsu skelbiamais signalais „Cheminis pavojus“, „Radiacinis pavojus“, „Katastrofinis užtvindymas“, „Potvynio pavojus“, „Uragano pavojus“, „Oro pavojus“ ir „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

Gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami ne tik įjungus sirenas, bet ir panaudojant šiuolaikinę korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) technologiją, siunčiant trumpuosius pranešimus  į gyventojų mobiliuosius telefonus.


Dėmesio visiems“ – įspėjamuoju, pulsuojančiu 3 min. trukmės garsiniu signalu gyventojai perspėjami apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę, perspėjimo sistemos patikrinimo ar pratybų metu. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę šį signalą:

  • nedelsiant įsijunkite radiją ar televizorių,
  • išklausykite pranešimo;
  • griežtai vykdykite rekomendacijas.

„Radiacinis pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas,  nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.  Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę šį signalą:

  • atidžiai išklausykite pranešimo;
  • griežtai laikykitės rekomendacijų;
  • pasirūpinkite stabiliojo jodo preparatais (kalio jodidu arba kalio jodatu), jei buvo toks nurodymas;
  • jei liekate namie, sandariai uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Duris uždenkite storu audeklu, jei yra galimybė, eikite į artimiausią slėptuvę.

Jei nurodyta evakuotis, pasiimkite:

  • pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, reguliariai vartojamų vaistų;
  • dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatą, diplomą, nuosavybės dokumentus);
  • pinigus, kreditines korteles, vertybinius popierius, brangenybes;
  • šeimynines relikvijas;
  • maisto 2-3 dienoms;
  • reikalingų drabužių (pagal sezoną);
  • tualetinius reikmenis,
  • asmenines apsaugos priemones,
  • nešiojamąjį radijo imtuvą, žibintuvėlį, atsarginius elementus, žiebtuvėlį.

Išeidami iš namų:

  • užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu;

  • išjunkite dujas, elektros prietaisus, užsukite vandens sklendes.

  • jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartą, sandariai uždarykite duris, sandariai uždenkite šulinius;

  • užterštoje vietovėje nelieskite daiktų plikomis rankomis.

 

„Cheminis pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę šį signalą:

  • jei esate lauke, stenkitės kuo skubiau išeiti iš užterštos zonos. Eikite civilinės saugos specialistų nurodyta kryptimi.

Jei esate namie:

  • uždarykite duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas, sudrėkinkite rankšluosčius ar audeklo gabalus ir jais užkimškite durų apačią;
  • langus ir duris sandariai apklijuokite lipnia juosta, uždenkite šulinius.

Jei ketinate evakuotis:

  • pasiimkite dokumentus, pinigų, maisto 2–3 dienoms, reikalingų medikamentų;
  • apsivilkite drabužiais, nepraleidžiančiais vandens, apsiaukite guminius batus;
  • išjunkite elektros prietaisus, užsukite vandens, dujų sklendes;
  • išeidami iš namų, užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu;
  • į slėptuvę ar kitas nurodytas patalpas eikite statmenai vėjo krypčiai, atviromis vietomis, venkite aukštos žolės, tankiai apsodintų vietų;
  • nesislėpkite žemumose, rūsiuose, tuneliuose.

 

„Katastrofinis užtvindymas“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimos avarijos Kauno hidroelektrinėje. Šis signalas skelbiamas Kauno miesto,  Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės rajonų gyventojams, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, kuriems gresia tiesioginis užtvindymas, ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per įvardintų savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir  vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę šį signalą,

•  atidžiai išklausykite pranešimą ir vykdykite nurodymus.

„Potvynio pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių pakilus upėse vandens lygiui iki pavojingos ribos. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir  vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
 

Išgirdę šį signalą:

  • pasirūpinkite savo turtu, namais, gyvuliais;
  • namuose sukelkite daiktus kuo aukščiau, įrenginių (mechanizmų) metalines konstrukcijas patepkite tepalu;
  • apsirūpinkite plaukiojimo priemonėmis, gumine avalyne;
  • turėkite ne mažiau kaip 10-čiai parų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną, radijo imtuvą.

Jei nutarėte evakuotis:

  • prieš palikdami namus, užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą;
  • pasiimkite dokumentus, pinigus, vertybinius popierius, brangenybes, būtiniausius daiktus, maisto produktų, medikamentų;
  • užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus,

„Uragano pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį, galintį sukelti ekstremaliąją situaciją. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Jei nutarėte evakuotis:

  • jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartus, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines, sutvirtinkite pastatų stogus;
  • išjunkite elektros prietaisus ir dujas;
  • turėkite nešiojamąjį radijo imtuvą;
  • būkite kuo toliau nuo langų;
  • jei uraganas užklupo lauke, nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų;
  • audros metu nesinaudokite mobiliuoju telefonu;
  • jei esate mieste, slėpkitės gyvenamųjų namų laiptinėse, kitose priedangose.

„Oro pavojus“ – skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė.  Skelbiamas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.

Išgirdę šį signalą:

  • atidžiai išklausykite informaciją ir vykdykite nurodymus;
  • eidami į slėptuvę pasiimkite, medikamentų, nešiojamąjį radijo imtuvą, tualetinius reikmenis;
  • jei liksite namie, imkitės apsaugos priemonių: lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, užtraukite užuolaidas, įsiveskite į vidų savo šunis, kates ir t.t., persikelkite į kambarį be langų (jei toks yra).

„Perspėjimo sistemos patikrinimas“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie  vykdomą  perspėjimo sistemos patikrinimą. Šis signalas skelbiamas taip pat ir kai įvyksta nesankcionuotas sirenų įjungimas. Jis skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas,  regioninius ir vietinius transliuotojus.

 

Kokiose patalpose ir kiek detektorių įrengti?

Gyvenamąjame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.

 

Kaip parinkti tinkamą vietą?

Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir  kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.

Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

 

Kaip prižiūrėti?

Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.

 

Kokį detektorių pirkti?

Renkantis autonominį dūmų signalizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus). Tad  dūmų detektorius galite rinktis paga savo poreikius ir galimybes.

 

Pučiant  stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir rekomenduoja,  kaip elgtis kilus stipriam vėjui.
  • Perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite  krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi.
  • Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;
  • Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius,  pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui;
  • Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais;
  • Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;
  • Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;
  • Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, todėl pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus,  kad nelaimės atveju jie gali skambinti  skubios pagalbos  telefonu 112.

Kad nelaimės atveju kuo greičiau išsikviestumėte skubią pagalbą, įsiminkite šiuos patarimus:

  • ištikus nelaimei nebijokite skambinti 112 ir nesutrikite;
  • pasirinkite vietą, iš kurios galėtumėte saugiai paskambinti numeriu 112;
  • jei galite, numeriu 112 skambinkite ir su atsiliepusiu operatoriumi kalbėkite pats (-i);
  • telefono aparato klaviatūroje surinkite tik šiuos tris skaitmenis – 112. Jokių šalies, miestų, rajonų ar kitokių kodų prieš numerį 112 rinkti nereikia;
  • sulaukite, kol operatorius atsakys į jūsų skambutį. Būkite kantrus (-i). Jei po kelių kvietimo signalų nesulaukiate atsiliepiant operatoriaus, jokiu būdu nenutraukite skambučio ir neskambinkite iš naujo dar kartą. Kiekvienas jūsų pakartotas skambutis bus laikomas nauju ir bus nukeltas į skambučių eilės pabaigą, todėl prisiskambinimo laikas gali pailgėti;
  • atsiliepus operatoriui prisistatykite bei trumpai ir aiškiai praneškite, kas įvyko;
  • nurodykite vietą (jei žinote, ir tikslų adresą), kurioje yra reikalinga skubi pagalba. Jei galite, paaiškinkite operatoriui, kaip šią vietą lengviau rasti (prie jos privažiuoti). Jei pavojinga situacija susiklostė kitoje, nei jūs skambinate, vietoje – nurodykite įvykio vietą;
  • atsakykite į visus operatoriaus užduotus klausimus; 
  • laikykitės operatoriaus teikiamų patarimų;
  • nepadėkite ragelio, kol operatorius pasakys, kad pokalbį galima baigti;
  • baigęs (-usi) pokalbį, pasistenkite neužimti savo telefono linijos, iš kurios skambinote, jei tai nėra būtina. Operatoriui gali prireikti su jumis susisiekti ir paprašyti papildomos informacijos apie situaciją arba pateikti jums daugiau patarimų;
  • jei situacija nelaimės vietoje pasikeičia (pagerėja ar pablogėja), paskambinkite numeriu 112 dar kartą ir apie tai praneškite.

Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius.  Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir tai gali kelti pavojų  gyvybei.

  • Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tiktai labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.
  • Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.
  • Nesinaudokite savadarbiais elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
  • Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
  • Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26-27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais.  Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.

Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.

Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.

 

Norėdami išvengti automobilio gaisro, vairuotojai turi atidžiau prižiūrėti ir nuolat tikrinti automobilio elektros instaliaciją, degalų tiekimo sistemą bei dujų įrangą. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad gaisras plinta itin sparčiai ir reaguoti į pavojų reikia nedelsiant.

Dega automobilis

Kasmet Lietuvoje sudega apie 1 200 automobilių. Dega ir seni, ir nauji automobiliai. Pagrindinės automobilių gaisrų priežastys:

• elektros instaliacijos gedimai;

• kuro tiekimo sistemos gedimai;

•  dujų įrangos gedimai;

•  kiti transporto technikos gedimai.

Jeigu užsidegė jūsų automobilis:

• sustokite kelkraštyje. Važiuoti toliau jokiu būdu negalima, nes liepsnos plis tik dar greičiau.  Išjunkite variklį. Nuleiskite rankinio stabdžio svirtį. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas;

• iškvieskite ugniagesius gelbėtojus;

• paimkite gesintuvą (privalote jį turėti automobilyje);

• variklio dangtį atidaryti galima tik rankoje turint naudoti paruoštą gesintuvą;

• siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po keleto sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausias degimas. Reikia būtinai pataikyti į gaisro židinį;

• gaisrą gesinti reikia labai intensyviai, nes jeigu  liepsnos liežuviai pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti be  ugniagesių pagalbos taps neįmanoma. Vieno   gesintuvo gali neužtekti, paprašykite daugiau  gesintuvų sustojusių padėti vairuotojų;

• jeigu pavyko patiems užgesinti gaisrą, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo;

• kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kuo mažesni, privalu nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net ir mažiausius gedimus. Būtina turėti techniškai tvarkingą ir kasmet tikrinamą gesintuvą, ne mažesnį kaip vieno kilogramo talpos. Automobilyje gesintuvas turi būti laikomas lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje. Rekomenduojama turėti  miltelių gesintuvą.

  • Nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių.
  • Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
  • Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
  • Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
  • Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
  • Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
  • Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
  • Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
  • Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
  • Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
  • Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
  • Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
  • Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
  • Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
  • Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Laida „Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip gelbėti skęstantį žmogų

Laida „Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip elgtis iškritus iš valties

Laida „Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip šokti į vandenį

Laida „Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip elgtis vandenyje

 

 

GYVENTOJŲ APSAUGOS NUO PADIDINTO ORO UŽTERŠTUMO KIETOSIOMIS DALELĖMIS REKOMENDACIJOS

Padidintą aplinkos oro užterštumą miestuose ir ypač didmiesčiuose sąlygoja: meteorologinės sąlygos, suintensyvėję transporto srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai.

Meteorologinės sąlygos

Padidintas oro užterštumas didmiesčiuose gali susidaryti, kai kelias dienas nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius oro teršalus, be to, kai ilgą laiką nėra lietaus. Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui bei esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose gali susiformuoti taip vadinamieji dūminiai miesto rūkai (smogas).

Transporto srautai suintensyvėja prieš darbo dienos pradžią ir pasibaigus darbo dienai (piko valandomis), tada atmosferos oras labiau teršiamas autotransportu išmetamais teršalais (kietosios dalelės, smalkės, azoto dioksidas, sieros dioksidas).

Padidinta kietų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali susidaryti dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos neplaunamos, nešluojamos ir nelaistomos.

Per šalčius didmiesčiuose padidėja oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas.

Šalia didmiesčių užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai

Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeninės kilmės, nes apie 80% jų kyla dėl žmonių kaltės, tame skaičiuje, dėl tyčinių padegimų. Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50% miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes po gaisro pradžios liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti.

Gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt. kenksmingųjų medžiagų.

Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai - rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dulkės, suodžiai, pelenai ir kt. Žmonėms ypač pavojingos gaisrų dūmuose esančios smulkiausios kietosios dalelės (KD10) – 10-ties mikronų ir mažesnio aerodinaminio skersmens dalelės. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus KD10 koncentracijos ore paros vidurkis neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre. Tokių dienų, kai viršijama KD10 nustatyta norma, per metus neturėtų būti daugiau nei 35.

Oro užterštumas Vilniuje

Geležinio Vilko, Žirmūnų ir Kalvarijų gatvės, Savanorių prospektas, didelė dalis Senamiesčio ir Naujamiestis – tai labiausiai užterštos vietos Vilniuje.

Geležinio Vilko gatvėje ir Savanorių prospekte, arti didžiųjų automagistralių vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršija vidutinę metinę Europos Sąjungos ribinę vertę – 50 mikrogramų teršalų kubiniame metre.

Didelis kietųjų dalelių kiekis atmosferos ore buvo 2002 m. vasarą, kai degė durpynai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje. Tada Žirmūnų stacionarus oro kokybės matavimų postas rodė nuo gaisrų pradžios KD10 vidutinę paros koncentraciją apie 130 mikrogramų, o rugsėjo mėn. koncentracijų maksimumas siekė net 277 mikrogramų kubiniame metre (2002 m. rugsėjo 8 d.). Žvėryno ir Lazdynų postuose KD10 koncentracija ore tuo metu buvo 92-110 mikrogramų kubiniame metre.

Vien 2004–aisiais metais sostinės Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje užfiksuoti KD10 net 73 koncentracijos padidėjimo atvejai, Žvėryno – 53 atvejai (nustatyta norma 35 atvejai į metus).

Daug kietųjų dalelių KD10 į aplinką ir tuo pačiu į žmogaus organizmą patenka užsitęsusių gaisrų metu. Ypač pavojingi šalia didmiesčių miškų ir durpynų užsitęsę gaisrai, kai prie transporto išmetamų teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido) sumuojasi su gaisrų dūmais pasklidę teršalai. Azoto dioksido koncentracija prie magistralinių gatvių piko valandomis 2002 m. po rugsėjo 1 d. svyravo nuo 45 iki 512 mikrogramų kubiniame metre (leistinas lygis 85 mikrogramų, o pavojaus slenkstis – 400 mikrogramų kubiniame metre).

2006 m. Šiauliuose buvo viršyta kietųjų dalelių paros ribinė vertė ir peržengta leistina 35 dienų riba per metus. Šiauliai tapo trečiuoju miestu, po Vilniaus ir Kauno, kuriame kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore viršijo leistiną vidutinę paros ribinę vertę 50 mikrogramų daugiau kaip 35 dienas per metus. Esant tokiai situacijai savivaldybės privalo parengti ir, suderinus su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, patvirtinti programą nustatytoms ribinėms vertėms pasiekti ir užterštumo lygiui toliau mažinti.

Padidintas oro užterštumas Panevėžyje dėl gaisro miške buvo užfiksuotas 2006 m. liepos 12 dieną, kai užsidegus Panevėžio pakraštyje durpingai miško paklotei, miestas nuo pat ankstyvo ryto skendėjo migloje, visur jautėsi aitrus dūmų kvapas. Tuo metu maksimalus kietųjų dalelių kiekis ore sudarė 265 mikrogramų kubiniame metre ir leistiną normą viršijo net 5,5 karto. Po kelių valandų net kilus silpnam vėjui, tarša buvo išsklaidyta.

Miesto rūkas ir smogas

Susidariusi situacija, kai padidėjęs tik kietųjų dalelių kiekis ore, kelis kartus viršijantis ribinę koncentraciją, dar nevadinama smogu.

Smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti paprasta akimi. Dažniausiai ji susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Smogo esmė – situacija, kai pagrindinių oro teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių) koncentracija keletą kartų viršija ribines vertes. Daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko daubose įsikūrusiuose didmiesčiuose.

Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai

Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkiausia frakcija KD10. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke.

Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.

Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog net trumpalaikė ekspozicija (poveikis) žemesnėmis nei 100 mikrogramų kubiniame metre KD10 koncentracijomis didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, mirtingumo skaičių. Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima rimtai susirgti. Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, net laukiamos gyvenimo trukmės sutrumpėjimu iki 1-2 metų.

Prevencinės priemonės, mažinančios oro taršos poveikį gyventojų sveikatai:

  • savalaikis gyventojų informavimas apie padidėjusią oro taršą,  jos poveikį sveikatai ir šio poveikio švelninimo galimybes;
  • kokybiškas gatvių valymas ir laistymas;
  • transporto srautų reguliavimas, atsižvelgiant į labiausiai ir mažiausiai užterštas didmiesčio gatves ir rajonus;
  • geras statybų aikštelių tvarkymas ir tinkamas įrengimas privažiavimų į statybų aikšteles, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių.

Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidinto aplinkos oro užterštumo atvejais:

  • kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;
  • vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgna marška;
  • atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo - ugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke;
  • jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis;
  • sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
  •   saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), marlės-vatos kauke(raiščiu) ar respiratoriumi.

Individualiosios apsaugos priemonių įsigijimo galimybės:

  • marlės kaukė (4-6 sluoksnių marlės raištis) pagaminama asmeniškai;
  • marlės-vatos kaukė (raištis) pagaminama asmeniškai;
  • respiratoriai įsigyjami (nusiperkami) asmeniškai;
  • respiratorius iš valstybės rezervo galima gauti tik paskelbus mieste ekstremalią situaciją.

Kaip pasigaminti ir naudoti marlės-vatos ar vien marlės kaukę (raištį)

Marlės-vatos kaukė (raištis) gaminama iš 50x100 cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20x30 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš

abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raištelius. Jie apsiuvami.

Jei nėra vatos, tokią kaukę galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 4-6 sluoksnių marlės gabalą (20-30 cm).

Marlės-vatos ar vien marlės kaukė pridedama prie veido taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti.

Apatiniai kaukės raišteliai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir kaukės susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais.

Įvykus avarijai atominėje elektrinėje gyventojai būtų informuoti sirenomis, o vėliau  per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. Valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju.

Kaip paruošti maisto atsargas

Visi maisto produktai sudedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, stiklainius, metalines dėžutes, polietileninius maišelius; bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.

Kaip pasiruošti kvėpavimo organų apsaugos priemones

Užterštoje vietovėje paprastai naudojamos kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Šiam tikslui tinka visų rūšių dujokaukės ir respiratoriai, tačiau galima naudoti ir paprasčiausias  apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų. Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo audinio viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad panaudotos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka.

Kūnui apsaugoti yra įvairiausios specialios apsauginės aprangos, tačiau jas paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.

Kaip atlikti jodo profilaktiką

Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Apie profilaktikos reikalingumą gali spręsti tik medikai, nes jie yra pasirengę kvalifikuotai įvertinti situaciją ir yra įpareigoti laiku pateikti rekomendacijas ekstremalių situacijų centrams, kurie tučtuojau informuos gyventojus. Nors įvykus avarijai jūs gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, tačiau siūlome jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika – tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 % jodo tinktūra) vartojimas.

Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms tokia:

  • Suaugusieji iki 40 metų (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13–16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletė sveria 125 mg, išgerkite visą, jei 250 g – pusę tabletės).
  • Vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės.
  • Kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30–35 mg kalio jodido arba 40–45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės.
  • Naujagimiams iki 1 mėnesio skiriama 15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato. Tai aštuntadalis suaugusiųjų dozės.

Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10.

Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

Neturint tablečių, galima vartoti 5 % jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų 1–2 lašai 5 % jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami 3–5 lašai 5 % jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.

Jeigu gavote nurodymą likti namuose

Pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia.

Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių.

Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.

Jei prireiktų evakuotis

Jeigu gyvenate 30 km spinduliu apie AE, iškilus avarijos grėsmei ar jai įvykus, per radiją gali būti pranešta, kad vyks evakavimas. Pasiruoškite pačius būtiniausius daiktus, kuriuos pasiimsite su savimi (dokumentus, pinigus, šeimynines relikvijas, vaistus, užrašų knygelę su telefonais, kelis mėgstamiausius vaikų žaislus). Gyventojai, įsikūrę 5 km spinduliu apie elektrinę, būtų evakuoti vos tik kiltų avarijos grėsmė, nesvarbu, ar avarija tikrai įvyks, ar pasiseks jos išvengti.

Paskelbus apie galimą evakavimąsi, pasiruoškite maisto produktų 2–3 dienoms. Pasiimkite reikalingus daiktus, viską tvarkingai sudėkite į lagaminus, kelioninius krepšius, kuprines. Prie kiekvieno imamo su savimi daikto pritvirtinkite kortelę su savo vardu, pavarde.

Būtiniausių daiktų sąrašas

  1. Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų.
  2. Dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai).
  3. Pinigai (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės).
  4. Šeimyninės relikvijos.
  5. Maistas 2-3 dienoms.
  6. Reikalingi drabužiai (pagal sezoną).
  7. Tualetiniai reikmenys.
  8. Asmeninės apsaugos priemonės.
  9. Nešiojamasis radijo imtuvas, žibintuvėlis, atsarginiai elementai, žiebtuvėlis.         


Pasiimkite savo šunis, kates ir t.t. Dėl gyvulių ūkininkai gaus atskirus nurodymus.

Palikdami namus, išjunkite elektros prietaisus, sandariai uždarykite langus bei duris ir atlikite visus jums žinomus ir įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Elkitės ramiai.

Jeigu galite be pašalinės pagalbos pragyventi 3 dienas – jūs pasirengę evakuacijai.

Ūkininkams

Pagrindinis ir patikimiausias gyvulių apsaugos būdas – suvaryti juos į sandarius tvartus, daržines. Patalpų plyšiai užtaisomi molio arba cemento skiediniu, durys ir langai apkalami plėvele ar toliu. Kur nėra rėmų, langų angas reikia uždėti plytomis arba maišais su žemėmis; dalį langų galima uždengti mediniais skydais. Į ventiliacijos vamzdžius reikia įstatyti paprasčiausius filtrus iš maišinio audinio, pjuvenų, šieno arba samanų.

Šuliniai, girdyklų loviai ir visi gyvulių šėrimo indai uždengiami sandariais mediniais arba kitokiais dangčiais.

Patalpose paruošiamos pašarų ir vandens atsargos 5–7 paroms. Lauke laikomos pašarų atsargos uždengiamos brezentu, plėvele, ne plonesniu kaip 15 cm storio šiaudų arba smulkių šakelių sluoksniu. Virš šieno stirtų reikia padaryti stogelius. Vandens atsargoms laikyti tinka bet kokie sandariai uždaromi indai – cisternos, statinės, bakai, kubilai.

Turėk kur slėptis! Pasiruošk ekstremaliosioms situacijoms šiandien, kad rytoj galėtum apsaugoti save, artimuosius, kaimynus ir bendradarbius!

REKOMENDACIJOS GYVENTOJAMS DĖL SAUGIOS PATALPOS PARINKIMO, ĮRENGIMO IR APRŪPINIMO*

Jei gyvenamosios, negyvenamosios, kitos (mokslo, kultūros, religinės, sporto, viešbučių, gydymo, poilsio ir pan.) paskirties statinyje nėra įrengtos vietos slėptis nuo išorinių grėsmių, viena (ar kelios) eksploatuojama statinio patalpa gali būti pritaikoma ir įrengiama kaip saugi patalpa. Joje žmonės galėtų slėptis ir apsisaugoti. Patalpa turi būti aprūpinta priemonėmis, užtikrinančiomis saugų žmonių buvimą joje 3–5 paras, arba, kol praeis pavojus ar žmonės bus evakuoti.

Už saugios patalpos parinkimą, įrengimą, priežiūrą ir aprūpinimą rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį.

SAUGIOS PATALPOS PARINKIMAS IR ĮRENGIMAS

Geriausia saugią patalpą įrengti bet kurio statinio cokolinio aukšto, rūsio ar kitoje požeminėje patalpoje: statinius jungiančiame koridoriuje, požeminėje praeigoje, tunelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar garaže, šaudykloje ir t. t.

  • Saugioje patalpoje ir šalia neturi būti aukšto slėgio dujų, garo ir pavojingų skysčių vamzdynų, aukštos įtampos laidų, įrenginių, kitų pavojų keliančių inžinerinių sistemų, sienų apdaila turi būti atlikta iš nedegių ar sunkiai degių medžiagų.

  • Saugi patalpa turėtų būti be angų ir langų, tačiau joje turėtų būti daugiau kaip vienas išėjimas. Jei tokių nėra, parenkama patalpa, kurioje yra keli nedideli langai. Pirmenybė teikiama patalpai su plastikiniais langais. Turi būti galimybė prireikus langus uždengti skydais ar smėlio maišais arba užklijuoti lipnia juosta.

  • Saugios patalpos perdanga ir sienos turėtų būti iš monolitinio gelžbetonio, kurio storis ne mažesnis kaip 20 cm, o jei sienos iš plytų mūro – ne mažesnis kaip 45 cm. Taip pat tiktų patalpa, kurioje yra sustiprintos konstrukcijos ar kurios perdangą ir sienas galima būtų sutvirtinti papildomai įrengiamomis paprastomis pastiprinančiomis konstrukcijomis.

  •  Patalpoje įstatomos šarvuotos durys arba pastiprinamos metalo lakštu, plastikiniai langai, langų žaliuzės, langinės ar apsauginiai skydai langams, jei įmanoma – ortakis, ventiliatorius ir dulkių filtras ar kondicionierius.

 

 

 

 

 

 

 SAUGIOS PATALPOS APRŪPINIMAS PAGAL ŽMONIŲ SKAIČIŲ

  • Reikalingiausi darbo ir poilsio baldai – stalai ir kėdės, sofa-lova ar lova, kiti baldai pagal poreikį. Rekomenduojama, kad baldai būtų iš nedegių medžiagų.

  • Geriamojo vandens, mėsos ir daržovių konservų, sutirštinto pieno, kruopų, aliejaus, cukraus, druskos, prieskonių ir ilgai negendančių produktų, jei yra kūdikių ir vaikų, – jiems skirto maisto, atsargos (būtina periodiškai atnaujinti).

  • Sezoniniai drabužiai, šlepetės ir batai, jei yra kūdikių ir vaikų, – sauskelnės, drėgnos servetėlės, vaikų drabužiai ir apavas, taip pat tualeto reikmenys, marlė, kaukės nuo dulkių ar dujokaukės.

  • Patalynės komplektai, antklodės ar apklotai, miegmaišiai.

  • Lėkštės, puodukai, peiliai, šakutės, šaukštai, konservų atidarytuvas, didelis puodas, dubuo, kibiras.

  • Kišeninis žibintuvėlis, akumuliatorinis žibintas, maitinimo elementai, akumuliatorius ir pakroviklis, atsarginė lemputė.

  • Žvakės, degtukai, žiebtuvėlis.

  • Šildytuvas ar kieto kuro krosnelė, kieto kuro atsargos.

  • Šiukšlių dėžė su gerai užsidarančiu dangčiu, polietileniniai šiukšlių maišai.

  • Nešiojamasis biotualetas (arba uždengiama metalinė ar plastikinė talpykla).

  • Radijas, televizorius, atsarginių maitinimo elementų komplektas, laikrodis, mobilusis ir laidinis (jeigu yra) telefonai.

  • Knygos, žurnalai, kitos laisvalaikio priemonės, jei yra vaikų, – spalvoti pieštukai, popierius, dėlionės, mėgstami žaislai.

  • Higienos priemonės, pirmosios pagalbos rinkinys, vandenilio peroksido tirpalas, paskirti būtini vaistai, medikamentai.

  • Įrankiai: plaktukas, replės, atsuktuvas, kirvis, pjūklas, kastuvas, laužtuvas ir kt.

  • Gaisro gesinimo priemonės: talpykla su vandeniu, kaušas arba indas, tinkamas vandeniui semti, gesintuvas.

  • Saugioje patalpoje kartu su savimi rekomenduojama turėti išvykimui paruoštą krepšį, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, artimųjų nuotraukas, pinigų.

* Rekomendacijos taip pat taikytinos gyventojų bendrijoms, seniūnijoms, ūkio subjektams ir įstaigoms

Eidami į masinius renginius, išsiimkite iš kišenių aštrius daiktus. Patartina neryšėti kaklaraiščio, šalikėlio, skarelės, neavėti avalynės aukštais kulnais.

Nestovėkite arti scenos, rungtynių aikštės, nes kilus gaisrui, prasidėjus riaušėms ar muštynėms iš šios vietos būtų nelengva pasitraukti.

Įsidėmėkite: masinių renginių metu pavojinga būti šalia policininkų ir apsaugos darbuotojų, nes agresyviai  nusiteikusi minia dažnai savo agresiją nukreipia į  specialiųjų tarnybų pareigūnus.

Nesiartinkite prie  neblaivių ar nuo narkotikų apsvaigusių žmonių, nes jų elgesys ekstremaliųjų įvykių metu gali būti neprognozuojamas.

Kilus gaisrui, laikykitės saugaus atstumo skubėdami  pro stiklines pertvaras ar stendus.

Spūsties metu galite būti  prispausti  prie sienų ar pertvarų ir patirti sunkių traumų.

Nepatartina eiti  prieš minią. Jeigu į ją patekote, venkite atsidurti jos centre. Minioje nebandykite kabintis į kelyje pasitaikančius daiktus.

Nepamirškite, kad minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam.  Spūsties metu  sulenktas rankas reikia prispausti  prie krūtinės. Tai padės palengvinti kvėpavimą ir apsaugoti save nuo suspaudimo.
 

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Laida ,,Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip elgtis ant ledo (1)  

Laida ,,Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip elgtis ant ledo (2)

Laida ,,Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip naudotis smaigais (ledo ylomis), įlūžus ant ledo

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-11-02