Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ir kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais.


2020 m.

                                                                   Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius

          

                                                                                    Ataskaitos  (2020-01-01 - 2020-07-31)
   Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys   (282 kb)
   Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys   (165 kb)
    Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys    (136 kb)
    Atliktų gelbėjimo darbų paskirstymas pagal priešgaisrines gelbėjimo pajėgas     (194 kb)

 

 

 

 

     

 

                                                               2020 metų septynių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5787 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 31,7 proc. mažiau. Pernai kilo 8481 gaisras. Tai mažiausias 7 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per 7 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 55 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 47 žmonės), o 81 gyventojas (107) patyrė traumų. Lyginant su 5-erių metų septynių mėnesių žuvusiųjų gaisruose vidurkiu – 61 žmogus, šiemet žuvo 10 proc. arba 6 gyventojais mažiau.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 65 gyventojus, 455 pastatus, 41 transporto priemonę, 820 gyvūnų.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 43 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 13 žmonių (24 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 42 (76 proc.). Šešiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų 5 – Kauno mieste, 4 – Kauno rajono savivaldybėje, 3 – Jonavos rajono savivaldybėje), 9 –  Vilniaus apskrityje, 7 – Alytaus (iš jų po 3 – Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), po 6 – Klaipėdos ir Šiaulių, 4 – Panevėžio, 3 – Utenos, 2 – Telšių, po 1 – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.

Daugiausia žmonių žuvo trečiadienį (11 gyventojų) ir antradienį (10). Tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val.) gaisruose žuvo 29 gyventojai. Tragiškiausios mėnesio dienos – 5-oji, 11-oji, 16-oji, 17-oji ir 19-oji (ugnis pasiglemžė po 4 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 39 vyrai, 10 moterų, o 6 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 60 metų.

Dvidešimt keturi žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 19), po 10 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Dar trijų žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 2023, arba 35 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 930 hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia kilo perpus mažiau (pernai užgesinti 4225 gaisrai). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 822 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 300, Šiaulių – 184, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per septynis metų mėnesius šalyje kyla per 7500 gaisrų, iš jų 1399, arba 18 proc. visų gaisrų, – gyvenamosios paskirties pastatuose. Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose užgesintas 1436 gaisrai, t. y. 24,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 45 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 8,6 proc., tačiau žuvo dvylika gyventojų daugiau, iš jų 8 – individualiųjų gyvenamųjų namų gaisruose. 2019 m. per septynis mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1572 gaisrai, kuriuose žuvo 33 gyventojai. Be to, 470 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,1 proc. visų gaisrų), daugiausia degė ūkiniai pastatai (kilo 197 gaisrai) ir pirtys (99). Užgesinta 490 transporto priemonių gaisrų (7,5 proc. visų gaisrų), juose ugnis sugadino 360 lengvųjų automobilių, 29 žemės ūkio transporto priemones (iš jų 6 kombainus). Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 69 gaisrai (1,2 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesinta 2616 gaisrų (45 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3171 (55 proc.). Ugnis sunaikino 164 pastatus, 390 gyvūnų, 1042 tonas pašarų, 3208 kv. m gyvenamojo ploto, o 3961 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (24 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (16,2 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (11,6 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,6 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,5 proc.), neatsargus rūkymas (2,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,0 proc.). Be to, įregistruoti 165 padegimai (2,9 proc.), o 385 gaisrų (6,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 8206 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų atlikta 20,6 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 4036 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2229 darbai – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. (šių darbų skaičius išaugo 2,3 karto, pernai per septynis mėnesius atliktas 971 techninės pagalbos darbas). 2074 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1015 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 854 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 92 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 25 žuvusiuosius.

243 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (5,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, pernai atlikta 230 darbų vandenyje). Šių darbų metu jie ištraukė 81 skenduolį (pernai – 72), iš jų 3 vaikus (7), bei išgelbėjo 11 gyventojų (25). Daugiausia žmonių nuskendo Vilniaus (16), Klaipėdos (12), Panevėžio (10) bei Kauno (9) apskrityse. Vyrų nuskendo 4 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 52 metai. Remiantis 2015-2019 m. duomenimis, vidutiniškai per septynis metų mėnesius iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukia 88 skenduolius, šiemet jų 8 proc. mažiau.

Be to, 365 kartus teko budėti nukenksminant sprogmenis, 402 kartus likviduoti cheminius incidentus, 76 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 191 gyventoją, iš jų 16 vaikų.

Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 36 skenduolius, pernai per tą patį laikotarpį – 43. Tad artėjant savaitgaliui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

.

 

                                           Gaisrų kitimo dinamika

                                                              (septynių mėnesių)

                                    Gaisrų pasiskirstymas mieste, kaime

                                                     (septynių mėnesių)

                                              Gaisrų skaičius pagal objektus 

                                                         (2020 m. septynių mėnesių)

                                                                           

                          Gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose

                                                          (septynių mėnesių)

                        Gaisrų skaičiaus pasiskirstymas atvirosiose teritorijose

                                                                       (2020 m. septynių mėnesių)

                      

                Gaisrų, iš jų atvirosiose teritorijose skaičius pagal mėnesius

                                                                          Gaisrų priežastys

                                                              (2020 m. septynių mėnesių)

                                                      Gaisruose žuvusių žmonių skaičius

                                                                         (septynių mėnesių)

                      Gaisruose žuvusių žmonių skaičius mieste, kaime

                                                        (septynių mėnesių)

                             Gaisruose žuvusių žmonių skaičius mėnesiais

                                   Žmonių žuvimo priežastys

                                                (2020 m. septynių mėnesių)  

                          Gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius pagal apskritis

                                                            (2020 m. septynių mėnesių)

   

Gaisrų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius

                                                         (septynių mėnesių)

            Gaisrų priežastys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose

                                              (2020 m. septynių mėnesių)

Gaisrų individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose ir juose žuvusių žmonių skaičius

                                                        (septynių mėnesių)

      Gaisrų priežastys individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose

                                                       (2020 m. septynių mėnesių)

                  

                                 2020 m. gaisrų ir gelbėjimo darbų kitimo dinamika

        Gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėtų žmonių skaičius

                                                        (septynių mėnesių)

                                       Gelbėjimo darbų kitimo dinamika

                                                     (septynių mėnesių)

                      Gelbėjimo darbų pasiskirstymas mieste, kaime

                                                   (septynių mėnesių)

                                     Gelbėjimo darbų klasifikacija

                                                    (2020 m. septynių mėnesių)

                                                                             

Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius

                                                               (septynių mėnesių)

                                Nuskendusių žmonių skaičius mėnesiais

   Nuskendusių žmonių skaičius vasaros laikotarpiu (birželio-rugpjūčio mėn.)

                                  Nuskendusių žmonių skaičius pagal apskritis

                                                                   (septynių mėnesių)  

                                                                                 

                Ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių išgelbėtų žmonių skaičius

                                                               (septynių mėnesių)

     

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-08-07
UA-142322169-1